Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. P. paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu – prie didesnės neatliktos bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 3 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Terminuotą laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš J. P. priteista 246 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. P. (toliau – ir J. P.) pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą nedidelės vertės turtą – pinigus, tyčia, 2022 m. rugpjūčio 1 d., 12.00 val., internetinėje svetainėje „Facebook“ radęs skelbimą apie ketinimą pirkti žvejybinę įrangą, iš anksto žinodamas, kad nurodytų prekių neparduos, naudodamas programą „Messenger“, pažadėjo prekes, tai yra žvejybinę įrangą - platformą, stovą ir laikiklius, parduoti nukentėjusiajam M. R., bei jam nurodė už tai pervesti 246 Eur į savo banko sąskaitą, esančią AB „Paysera“ Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, M. R. priklausantį turtą – 246 Eur.

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. P. padarė BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. P. paskyrus BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmės rūšį – areštą. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad bausmės tikslas, išvadų nedarančiam kaltinamajam, kurio padaryta nusikalstama veika buvo neatsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo gyvenime, gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija šioje dalyje neturi pagrindo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme išsamiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde prašoma J. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti bei paskirti įpareigojimus, kurie turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

6. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat ir bendrindamas atskirais nuosprendžiai paskirtas bausmes, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamų veikų sistemingumą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad J. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vertinant asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. P. teisiamas jau ne pirmą kartą. Naują tyčinį baudžiamąjį nusižengimą padarė po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, dėl turtinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Nuteistajam anksčiau buvo skiriamos švelnesnės bausmės (viešieji darbai), taip pat, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai J. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. J. P. taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Pažymėtina, kad ir po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo asmuo ir toliau darė administracinius nusižengimus, susijusius su smulkiu sukčiavimu. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad nagrinėjama nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai, o yra nulemta susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. J. P. savo elgesio nesistengė keisti ir išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų, jam parodyto pasitikėjimo nepateisino. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už J. P. inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo padarymą pagrįstai skyrė griežčiausią, t. y., arešto bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei vidurkis, taip pat, pagrįstai subendrino atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes nuteistajam palankesniu dalinių bausmių bendrinimo būdu. Todėl, įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, ji nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

8. Tuo tarpu bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kartu pažymėtina tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

9. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiu atveju tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir, kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017). Be to, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar ne, yra teismo teisė (bet ne pareiga), įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuteistajam paskirdamas subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir netaikydamas jos vykdymo atidėjimo, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neišnykusį teistumą, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti (teisiamas 8 kartą, ne kartą baustas administracine tvarka), taip pat ir anksčiau taikytas poveikio priemones ir konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Su tokiomis motyvuotomis teismo išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Nėra pagrindo išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Nors nagrinėjamu atveju J. P. nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau anksčiau jis ne kartą teistas. Naują nusikalstamą veiką, kaip minėta anksčiau, padarė praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo penktą kartą buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat už kelių tyčinių nusikaltimų padarymą. Tokie faktai patvirtina J. P. neteisėtų veiksmų dėsningumą, jo neigiamą požiūrį į valstybėje galiojančių įstatymų, bendrųjų elgesio taisyklių laikymąsi ir sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, reikiamų išvadų nedaro. Apeliantas pripažįsta, kad nusikaltimų darymą įtakoja jo sunki finansinės padėtis, tačiau, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, J. P. nuo 2022 m. spalio 14 d. niekur nedirba.

11. Apeliacinio skundo argumentai, kad J. P. siekia rūpintis neįgalia mama, išlaikyti turimus socialinius ryšius, jo deklaruojamas noras, būnant laisvėje, atlyginti padarytą žalą, vertinant visas aptartas aplinkybes, nesudaro pagrindo išvadai, kad ir šį kartą yra pakankamas pagrindas manymui, jog pastarasis padarys teigiamas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir daugiau nenusikals. Tuo tarpu vien tai, kad anksčiau asmeniui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, nesudaro pagrindo ir šiuo metu J. P. taikyti probaciją. Be to, šios skunde nurodytos aplinkybės negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdytų nusikaltimų pavojingumu, kurį skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes įvertino pirmosios instancijos teismas.

12. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek J. P. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo buvusius teistumus bei praeityje taikytas švelnesnio pobūdžio bausmes, menkas pastangas žalai atlyginti (byloje nėra duomenų, kad žala nukentėjusiajam būtų atlyginta bei tai, kad J. P. turėtų oficialias pajamas), nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas gali būti tik paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas. Juo labiau, kad, kaip ir minėta, praeityje J. P. net šešis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesį laikotarpį. Todėl nėra pagrindo manyti, kas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jį sulaikys nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

13. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.