Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokurorės Algidos Banienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M., 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. 25 min., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – brolį E. (E.) M., kurį pastūmė, o šis krisdamas atsitrenkė į spintelę ir susižalojo dešinį antakį bei jį (E. M.) suėmęs rankomis už kaklo smaugė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. M. fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdelės dešinio antakio išoriniame krašte, poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte, odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnario srityje.

Tokiais veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas V. M. dėl smurtavimo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį 2023 m. rugpjūčio 23 d. pagrįstas šiais įrodymais:

Kaltinamojo V. M. parodymais, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo supranta ir pripažįsta pilnai, gailisi. Parodė, kad gyvena Vilniuje kartu su močiute V. S.. Šeimos neturi, ilgą laiką, apie 10 metų dirbo Suomijoje, iš Suomijos yra grįžęs pernai vasarą, kol kas vykti į Suomiją dirbti neplanuoja. Darbo biržoje neregistruotas, pragyvena iš santaupų, jokių pajamų šiuo metu negauna. Turi vairuotojo pažymėjimą, jo sveikata gera, savo veiksmus suvokia, galvos traumų neturėjęs, psichikos ligomis nesirgęs ir dėl to niekada nesigydęs, į jokias įskaitas neįrašytas, alkoholį vartoja saikingai, priklausomybės neturi. Abu tėvai yra mirę, turi brolį E. M., kuris taip pat daugybę metų dirba ir gyvena Suomijoje. Jie kartu negyvena, šiuo metu brolis E. su sugyventine yra grįžęs į Lietuvą atostogų, tačiau kartu su jais negyvena, kol atostogauja yra apsistojęs viešbutyje. Kartu su broliu niekada negyveno, bendro ūkio neveda. 2023 m. rugpjūčio 21 d. jo brolis jį pakvietė atvykti į išsinuomotą sodybą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, važiavo dviem automobiliais kartu su brolio šeima. Nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. laiką leido sodyboje, prie ežero, vakarais saikingai vartodavo alkoholį, jis gėrė alų. 2023 m. rugpjūčio 23 d. jis išgėrė truputį daugiau alaus, buvo gerokai neblaivus. Vakare apie 20 val., tikslaus laiko nepamena, po pirties, jis grįžo į namelio vidų, kambaryje buvo su broliu E. ir tarp jų kilo konfliktas, dėl ko, pasakyti negali. Konflikto metu jis stipriai pastūmė savo brolį ir jis pargriuvo, krisdamas, atsitrenkė į spintelę ir susižalojo antakį, jam pradėjo bėgti kraujas, brolis gulėjo ant grindų, jis irgi pasilenkė prie jo, jie susikibo, abu grūmėsi ant grindų. Jis brolį laikė suėmęs rankomis už kaklo, jis jį buvo apkabinęs. Tokiu būdu jis smaugė savo brolį. Patvirtino, kad kuomet brolis krito ant žemės galėjo nusibrozdinti kairės alkūnės sąnarį. Supranta, kad dėl tokių jo veiksmų brolis galėjo jausti skausmą. Juos išskyrė atėjusi į kambarį brolio sugyventinė M.. Kažkas iš šeimos narių iškvietė policijos pareigūnus. Jis buvo išvežtas į areštinę. Kad smurtavo prieš savo brolį jis labai gailisi, tai buvo pirmas toks kartas, daugiau taip nedarys. Jis po visko savo brolio atsiprašė. Nurodė, kad jeigu šiame ikiteisminiame tyrime bus paskelbta apie ikiteisminio tyrimo baigimą baudžiamuoju įsakymu, tai jis sutiks. Taip pat jis sutiks, jeigu jam bus paskirta bausmė – viešieji darbai. Tikisi, kad pavyks su broliu susitaikyti.

Kaltinamojo V. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą 140 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma:

E. M. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu su priedu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), nuomojamo namelio pirmo aukšto kambaryje jo brolis V. M. smurtavo prieš jį, rankomis stūmė jį dėl ko jis neišsilaikė ant kojų, atsitrenkė į spintelę ir susižalojo dešinį antakį, po to abiem rankomis suėmęs už kaklo jį smaugė, kai jį smaugė jam skaudėjo.

Įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), mediniame vieno aukšto namelyje.

Policijos registruojamųjų įvykių registro išrašu, kuriame nurodyta, kad pranešėjas E. M. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 20 val. 28 min. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) sodyboje neblaivus pranešėjo brolis puola muštis. Vyksta konfliktas. Greitosios medicinos pagalbos nereikia.

Alkoholio kiekio matuoklio prietaiso ,,Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0120, panaudojimo žurnalo kopija, kur nurodyta, kad V. M. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 20 val. 57 min., nustatytas 2,52 promilių girtumas, E. M. 2023 m. rugpjūčio 23 d. 21 val. 04 min., nustatytas 0,45 promilių girtumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 343/2023, kurioje nurodyta, kad E. M. nustatyta muštinė žaizdelė dešinio antakio išoriniame krašte, poodinė kraujosruva dešinės akies viršutinio voko išoriniame krašte ir odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti artimame laiko tarpe, vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

Asmens duomenų pažymoje nurodyta, kad V. M. yra E. M. brolis.

Liudytojo (nukentėjusiojo) E. M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. jis su savo sugyventine M. S., jų mažamečiu vaiku ir močiute V. S. atvažiavo į sodybą, kurioje išsinuomojo namelį adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atvažiavo ir jo brolis V. M.. 2023 m. rugpjūčio 23 d. vakare laiką leido pirtyje, apie 20 val. grįžo į namelį su savo vaiku jį išmaudyti. Kai jį išmaudė, nuėjo į antrą aukštą ir atsigulė į lovą, po kiek laiko iš pirties parėjo ir jo brolis V., jis liko namelio pirmame aukšte. Po kelių minučių per pirmo aukšto langą pamatė kad grįžta nuo pirties jų močiutė V. su krepšiais. Jis išėjo į lauką ir paėmė iš močiutės jos krepšius. Kai kėlė krepšius namelio pirmame aukšte jis išgirdo bildenimą. Įbėgęs į namelį pamatė savo brolį gulintį lovoje ir kumščiais daužantį sieną. Jis pradėjo rėkti ant V., kad baigtų daužyti sieną, V. atsikėlė iš lovos, jie susikibo ir V. jį pastūmė. Jis neišsilaikė ant kojų ir atsitrenkė į spintos kampą su galva, prasikirto dešinį antakį. Jis nuo pastūmimo parkrito ant žemės, o V. jį gulintį abiem rankomis smaugė. Tuomet į namelį atbėgo jo sugyventinė M. ir bandė atstumti V. nuo jo. Jam gulint pavyko prispausti V. ant žemės, kad jis nusiramintų. V. po kelių minučių aprimo ir jis jį paleido. Tuomet jis iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. Kiek brolis V. per dieną išgėrė alaus jis nežino, bet jau vakare buvo pakankamai girtas. V. kai būna girtas, tai būna agresyvus ir pradeda daužytis. Pas medicinos ekspertą nevyks, civilinio ieškinio nereikš.

Liudytojo (nukentėjusiojo) E. M. papildomu apklausos protokolu, kuriame nukentėjusysis paaiškino, kad V. M. yra jo brolis, jis gyvena Vilniuje, kartu su jų močiute. Jis pats jau 10 metų gyvena ir dirba Suomijoje, kai grįžta į Lietuvą atostogų, gyvena viešbutyje, su savo broliu V. jis kartu negyvena, bendro ūkio jie neveda. 2023 m. rugpjūčio 30 d. jis išvyksta į Suomiją. Apie įvykusį įvykį parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. jis su savo sugyventine, mažamečiu vaiku ir močiute bei broliu V. atvyko į (duomenys neskelbtini) sodybą pailsėti. 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 20 val. jam būnant sodybos gyvenamajame namelyje tarp jų su broliu V. kilo konfliktas, brolis buvo neblaivus, daužė sienas, jis norėjo jį sudrausminti. Jis buvo truputį išgėręs alaus, viską prisimena puikiai. Brolis gulėjo lovoje, jis pradėjo rėkti ant V., kad baigtų daužyti sieną, o V. atsikėlė iš lovos, jie susikibo ir V. jį pastūmė. Jis neišsilaikė ant kojų ir atsitrenkė į spintos kampą galva, prasikirto dešinį antakį. Jie abu ant grindų susikibo, brolis jį abiem rankomis suėmė už kaklo ir pradėjo smaugti. Kilo triukšmas, į kambarį atėjo jo sugyventinė M. ir juos išskyrė. Brolis nusiramino. Jis pats apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, netrukus atvyko pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Jis buvo apžiūrėtas medikų automobilyje, jam ties dešinės pusės antakiu buvo padaryta nedidelė žaizda, nubrozdinimas gal labiau, truputį bėgo kraujas ir iškilo kraujosruva ties dešine akimi. Ant kaklo jokių sužalojimų nebuvo, jautė tik skausmą kaklo srityje, skausmą jautė iki pat kol nuėjo miegoti po viso įvykio įforminimo. Jis nebuvo pristatytas į gydymo įstaigą. Jokių vaistų nepirko, nesigydė. 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Savo broliui pretenzijų jis neturi, civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės žalos jis nereiškia. Kadangi jis negyvena kartu su broliu, jokios grėsmės jo gyvybei ar sveikatai nėra, nepageidauja, kad brolis būtų iškeldintas iš savo namų, kuriuose jis gyvena teismo sprendimu. Tiesiog paprašė pareigūnų, kad jo brolis būtų įpareigotas su juo nebendrauti, nes kol kas nenori jo girdėti, jam skaudu dėl tokio brolio elgesio. Jis sutiktų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jiems susitaikius arba būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant broliui bausmę.

Liudytojos M. S. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. ji su savo sugyventiniu E. M., jų mažamečiu vaiku ir močiute V. S. atvažiavo į sodybą, kur išsinuomojo namelį adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atvažiavo ir sugyventinio brolis V. M.. 2023 m. rugpjūčio 23 d. vakare kol E., V. ir močiutė V. buvo pirtyje ji su vaiku buvo kitame namelyje. Apie 20 val., išgirdo kad vyksta muštynės pirmame namelio aukšte, todėl atėjo į namelį ginti savo vyro. Ji bandė atstumti V. nuo savo sugyventinio E.. V. smaugė E., todėl traukė V. rankas nuo E., kad jo nepasmaugtų. Kai V. nusiramino ji nuėjo į antrą aukštą pas savo vaiką, ten ir buvo kol atvyko policija. Kai V. stūmė E. ji nematė, matė tik kai V. smaugė E. ir ji bandė V. rankas patraukti nuo E. kaklo. Ji matė, kad ant E. veido yra kruvinas sumušimas, kurio ankščiau nebuvo iki grumtynių.

Kaltinamajam buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės paskyrimo. Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nes jis, 2023 m. rugpjūčio 23 d. apie 20:25 val., sodybos kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo brolį E. M., kurį pastūmė, o šis krisdamas atsitrenkė į spintelę ir susižalojo dešinį antakį bei suėmęs rankomis broliui už kaklo jį smaugė, tokiu būdu nukentėjusiajam E. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam viešųjų darbų bausmę. Civilinio ieškinio nukentėjusysis nereiškia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.

Kaltinamasis V. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, apie įrašymą į psichiatrinio gydymo įskaitą bei į priklausomybės ligų gydymo įskaitą – duomenų nėra, nevedęs, šiuo metu nedirbantis.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina prokurorės prašoma skirti viešųjų darbų bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamasis, gavęs pranešimą apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad viešųjų darbų bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

2023 m. rugpjūčio 23 d. 21 val. 00 min. V. M. buvo laikinai sulaikytas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindu. 2023 m. rugpjūčio 24 d. 12 val. 16 min. iš laikino sulaikymo paleistas į laisvę. 2023 m. rugpjūčio 24 d. V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. (V.) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį, viso 120 val., visuomenės labui.

Taikyti baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, V. M. skirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viso 80 val., visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką V. M. išbūtą sulaikyme, nuo 2023-08-23 iki 2023-08-24, 1 parą, vieną arešto parą prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 72² straipsniu paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti V. M. viešųjų darbų bausmės atlikimo tvarką, sąlygas bei jo teises ir pareigas, numatytas BK 46 straipsnio 5-7 dalyse: jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones (BK 46 straipsnio 5 dalis). Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas (BK 46 straipsnio 6 dalis). Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 46 straipsnio 7 dalis).

Išaiškinti V. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei V. M. šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.