Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-29 · Byla Nr. N1-460-814/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
N1-460-814/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37700-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Šafronienė
Kaltinamasis
G. L.
Nukentėjusysis
E. R., D. R.
Civilinis ieškovas
Kauno teritorinės ligonių kasos ir draudimo bendrovės S
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-460-814/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37700-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.2.14.3.2.1; 2.14.3.2.2;1.2.14.10.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant prokurorei R. B.,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui P. L.,

nedalyvaujant nukentėjusiesiems E. R. ir D. R., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ir draudimo bendrovės S. I. AS Lietuvos filialo atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nesimoko, nedirba, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, vadovaujantis BK63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius 64¹ straipsnį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant jį tęsti mokslą Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, nustatant auklėjamojo poveikio priemonės terminą - 6 mėnesiams nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

G. L. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 9:00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. V., kuris 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, apsimesdamas apskaitos skaitiklius tikrinančiu asmeniu, pasikėsino įsibrauti į butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute buvęs E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), jo neįsileido, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus tos pačios dienos 12.00 val., T. V. būnant pas nukentėjusįjį E. R. ir įkalbėjus jį įleisti į namus antrą kartą atėjusį apskaitos skaitiklių tikrintoju apsimetusį asmenį G. L., ir nukentėjusiajam jį įleidus, apgaule patekdamas įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur sudavė E. R. keliu tris smūgius į nosį, lūpą, pilvo sritį, bei kumščiu keturis smūgius į veido sritį ir krūtinės sritį, dėl ko atsirado muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko naudodamas psichologinę prievartą - laikydamas rankoje peilį ir grasindamas jį papjauti, reikalavo E. R. atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, tokiu būdu pagrobė D. R. priklausantį turtą - 150 eurų vertės auksinę moterišką apyrankę, 250 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę, 168 eurų vertės vieną porą auksinių moteriškų auskarų, bendros 30 eurų vertės moterišką bižuteriją – tris pakabukus ir tris grandinėles, 30 eurų vertės vyrišką laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, 20 eurų vertės, moterišką senovinį laikrodį su grandinėle (ant kaklo), 10 eurų vertės paprastą vyrišką laikrodį, 40 eurų vertės belaides ausines, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos vyno „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės 1 butelį 0,7 l talpos bulgariškos degtinės, bendros 30 eurų vertės du butelius 0,7 l talpos angliško viskio, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „(duomenys neskelbtini)“, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos brendžio „(duomenys neskelbtini)“, apie keturis eurus grynųjų pinigų, materialiai nevertinamus vieną porą auskarų bei virtuvinį peilį, tuo bendrais su T. V. veiksmais padarė nukentėjusiajai D. R. bendrą 822 eurų turtinę žalą.

Be to, G. L. sugadino svetimą turtą, o būtent vykdydamas plėšimą 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 12 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), sulaužė 709 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį D. R., tokiais savo veiksmais padarė tokio paties dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis G. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su jis su T. V. įvykdė apiplėšimą E. R. ir D. R. namuose. Atsimena, kad būnant pas T. V. namuose, T. jam pasakė, kad yra butas, kurį galima lengvai apiplėšti. Jis su T. pasiūlymu sutiko. Tokia kalba buvo apie tris savaites iki įvykio. T. sakė, kad tame bute gyvena jo pažįstamas, kuris įsileis juos į namus. T. buvo nubraižęs nukentėjusiųjų buto planą. Jis iki įvykio tame bute nėra buvęs. T. davė jam statybines rudos spalvos pirštines ir kepurę. Iš T. duotos rankovės, būdami pas T., pasidarė kaukę. Pas T. būdamas persirengė savo atsineštus rūbus. Jo megztinis buvo be gobtuvo, ar T. megztinis buvo su gobtuvu, nežino. Ėjo į nukentėjusiųjų butą abu su T.. T. buvo prie laiptinės, o jis nuėjo prie buto durų, pasibeldė, pasakė, kad jis yra skaitiklių tikrintojas. E. R. į butą jo neįsileido. Tada abu su T. grįžo į T. butą. T. E. parašė žinutę ir E. atėjo pas T. ir T. su E. nuėjo pas E. į namus. Su T. jis buvo sutaręs, kad jam atėjus ir pasibeldus į E. R. buto duris ir prisistačius skaitiklių tikrintoju, T. įkalbės E. įsileisti jį į namus. Nepamena ar buvo tartasi, kad jis būdamas pas E. bute, pastums T. V. ir neva jis nukris ir praras sąmonę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina kaltinamojo G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 3, b. l.35-38), kad jis turėjo „iškirsti“ E. prie durų, kaltinamasis paaiškino, kad jis tiksliai visko neatsimena, bet galėjo taip sakyti. Tęsdamas parodymus kaltinamasis nurodė, kad eidamas pas nukentėjusįjį į namus buvo pasiėmęs kuprinę. Kuprinė buvo T., ją pasiėmė, kad susidėti pagrobtus daiktus. Nuėjęs prie nukentėjusiojo durų, pasibeldė, duris atidarė E.. E. bute jis nuėjęs susirašė skaičiukus nuo skaitiklių. T. lyg ėjo parūkyti, jie su T. susistumdė, T. parkrito ir tariamai prarado sąmonę. Tada jis kelis kartus smūgiavo E.. Nukentėjusįjį sužalojo rankomis. Po to iš nukentėjusiojo virtuvės pasiėmė peilį. Peilis buvo nedidelis, kokių 8 centimetrų ilgio su rankena. Tuo peiliu jis grasino E., gąsdino, kad lengviau būtų pasiekti tikslą. Peilį laikė rankoje. Jis E. R. liepė parodyti kur kas yra ir E. viską rodė. Smūgius E. R. sudavinėjo prieš pasiimant peilį. Po sudavimo T., T. V. visą laiką gulėjo prie tualeto durų. Tada sudavė smūgius ir E. R..

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina kaltinamojo G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 3, b. l.35-38), jog E. stovėjo pasilenkęs prie kompiuterio. Tuo metu jis sugriebė E. už plaukų, palenkė galvą žemiau ir savo kairės kojos keliu sudavė du smūgius E. į veidą. Jis parkrito ant lovos ir norėjo atsikelti, bet tada jis trenkė vieną smūgį kumščiu į pilvo sritį. Tada iš kišenės išsitraukė peilį, nukreipė į E. ir laikydamas tam tikru atstumu nuo jo, pasakė : „nejudėk, nes dursiu“, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi, taip buvo. Po to jis lipnia, centimetro pločio, juosta apvyniojo nukentėjusiojo rankas. Nukentėjusysis parodė kur yra daiktai, auksas. Viskas vyko greitai, galimai po to juostą nuo rankų nupjovė, kad nukentėjusysis galėtų viską sunešti. Pripažįsta, kad pagrobė visus kaltinime išvardintus daiktus. Suduotų nukentėjusiajam smūgių skaičiaus neatsimena, bet atsimena, kad tikrai jį mušė. Jis darė nukentėjusiajam psichologinį spaudimą, reikalavo atiduoti visus daiktus. Jis žinojo kaip reikia daryti, nes buvo prisižiūrėjęs tokio pobūdžio filmų. Tuo metu jam buvo tik 17 metų, o būnant tokio amžiaus, visko gali prisigalvoti. Pagrobtus daiktus krovėsi į atsineštą kuprinę. Išėjęs iš nukentėjusiųjų buto, ėjo pas T. į namus, turėjo jo namų raktus. Po pusvalandžio ar valandos grįžo ir T.. Pas T. namuose persirengė, balkone paliko rūbus ir pagrobtus daiktus. Pagrobtas alkoholis buvo kuprinėje. Kiek atsimena, ėjo kažkur gert, gėrė lyg rūsyje pas G. iš nukentėjusiųjų pagrobtą alkoholį. Nepamena visų aplinkybių, buvo prisigėręs, pabudo (duomenys neskelbtini), kaip ten atsirado, nepamena, nes buvo girtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina kaltinamojo G. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 3, b. l.35-38), jog alkoholį ir viską, kas buvo kartu su kuprine ir krepšiu, įdėjo į spintą. E. pinigus pasiliko kišenėje, savo kišenėje rado dvi auksines grandinėles iš E. namų ir nusprendė jas užstatyti į lombardą, palaukė prie pašto, kol atėjo kažkoks apie 25 metų vyras, jį sustabdė, paklausė, ar jis turi asmens dokumentą, paaiškino, kad reikia užstatyti auksą, vyriškis sutiko. Grandinėles užstatė dviejuose lombarduose, gavo už jas bendrai 74 eurus, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti jo parodymai teisingi.

Pripažįsta, kad sugadino nukentėjusiojo mobilų telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 709 eurų vertės perlauždamas telefono korpusą. Telefoną sulaužė, kad nukentėjusysis nekviestų policijos. Sulaužytą telefoną paliko. Ar grasino nukentėjusiajam, neprisimena.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu parodymų patikrinimui pagarsina kaltinamojo G. L. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, (t. 3, b. l.35-38), jog susirasiu nukentėjusįjį, jei iškvies policiją, jis žino kur nukentėjusysis vaikšto, po šių žodžių trenkė E. kojos keliu vieną kartą į veidą ir kumščiu sudavė du smūgius į pilvo sritį, pasakė „jei guli, tai ir gulėk“, kaltinamasis patvirtino, kad perskaityti parodymai teisingi. Supranta, kad savo neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiesiems. Sutinka su nukentėjusiųjų D. R. ir E. R. pareikštu patikslintu civiliniu ieškiniu su draudimo bendrovės S. I. Lietuvos filialo ieškiniu dėl turto sugadinimo, sutinka su 500 eurų bylinėjimosi išlaidomis. Taip pat sutinku su Kauno teritorinės ligonių kasos ieškiniu dėl 35,37 eurų priteisimo ir su prašomomis priteisti ekstradicijos išlaidomis 274,73 eurais. Jis su savo mama, praėjus savaitei po įvykio, nuėjo pas E. R. į namus atsiprašyti. E. mama juos įsileido. Jam buvo labai gėda, dėl to ką padarė. Nukentėjusioji jam atleido, norėjo atlyginti žalą už sugadintą telefoną, tačiau jiems pasakė, kad žalą kompensuos draudimo bendrovė. Jis savo elgesį vertina labai blogai. Negali paaiškinti savo tokio poelgio, mano, kad įtakos turėjo jo amžius, nepilnametystė. Nusikaltimo iniciatorius buvo T. V.. Į užsienį išvyko dviem mėnesiams, kad uždirbti pinigų ir sumokėti advokatui. Šiai dienai turi galimybę atlyginti nukentėjusiesiems žalą, ją atlygins. Jis turi draugę, kuri gyvena užsienyje. Jis taip pat nori išvykti iš Lietuvos. Įvykio dieną jam buvo 17 metų. Nuo 13 metų negyvena (duomenys neskelbtini). Jį užaugino seneliai, jie yra jam kaip tėvai. Kai mokėsi, gyveno pas močiutę ir važinėjo į mokyklą Kaišiadoryse. Su močiute santykiai geri, geri santykiai ir su mama. Jam augant, materialiai nieko netrūko, trūko tik tėvo. Jis būdamas 12 metų susirado tėvą. Su tėvu ir dabar bendrauja. Su patėviu nelabai sutarė, jam jis nepatiko. Turi netikrą 13 metų brolį. Užsienio valstybėje buvo nuteistas, atlikinėjo bausmę už pasikėsinimą pavogti automobilį. Jis nuo kovo 12 d. turėjo būti parvežtas į Lietuvą, tačiau dėl paskelbto karantino parvežė vėliau.

Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę pagal kaltinimus, numatytus BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, visiems proceso dalyviams sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti bylos įrodymai (BPK 273 straipsnis, 291 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, o būtent: T. V., kuris nuteistas 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, parodymais, kur jis apklausiamas 2019 m. balandžio 24 d. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 d. veikdamas bendrininkų grupėje su G. L., pripažino kad įvykdė apiplėšimą E. R. ir D. R. namuose, kad naudojo prieš nukentėjusįjį E. R. fizinį smurtą ir psichologinę prievartą bei pagrobė kaltinamajame akte išvardintus daiktus ( 4 t. b. l. 116-121).

2018 m. rugpjūčio 6 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint butą P. V. g. 18-30, Jonava, koridoriuje ant grindų rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują; kambaryje (miegamajame) ant grindų suversti drabužiai. Apžiūrėjus kambaryje stovinčią spintą, ant antros lentynos, dešinėje rastas kompensuojamųjų vaistų pasas ir kiti dokumentai. Hole ant rašomojo stalo rastas mėlynos spalvos rašiklis. Virtuvėje, po plautuve esančioje šiukšliadėžėje, rastos lipnios juostos liekanos. Paimtas rankų pėdsakas nuo puodelio, rasto prie plautuvės, rankenos. Hole ant sienos rastos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Bute ieškant rankų pėdsakų, įvairūs paviršiai buvo apdoroti daktiloskopiniais milteliais. Rankų pėdsakai išryškėjo ant spintos durų (miegamajame) ir ant metalinių durelių vonios kambaryje. Nuo laiptinės durų skambučio mygtuko ir viršutinės spynos uždengimo detalės, bute koridoriuje nuo grindų, hole nuo sienų paimti biologiniai pavyzdžiai su mikrodalelėmis ir biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 13–32).

Nukentėjusiojo E. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo namuose (duomenys neskelbtini). 09.50 val. jį pažadino beldimas į lauko duris. Nuėjęs prie durų, pro durų akutę pamatė vyriškį, apsirengusį tamsios spalvos treningu. Ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu, o burną žemiau nosies paslėpęs po juodos spalvos kauke (detaliai negali apibūdinti). Jis matė tik jo veido dalį virš nosies, bet buvo mieguistas, todėl detaliai požymių nurodyti negali. Veidas jam neatrodė pažįstamas. Asmuo buvo apie 20 metų amžiaus. Paklausus, ko jam reikia (durų neatrakino), pasakė, kad atėjo patikrinti skaitiklių. Jis iš patirties žino, kad skaitiklių tikrinti ateina dvi moterys su popieriais, todėl to asmens išvaizda ir visos aplinkybės jam sukėlė abejonių. Jis paskambino mamai, mama liepė nieko į namus neįleisti ir pasakyti, kad ateitų vakare, kai bus ji pati. Po pokalbio su mama tas asmuo buvo pasišalinęs. Maždaug po pusvalandžio jam paskambino per „Messenger“ programėlę jo draugas T. V.. Jis T. pažįsta nuo pirmos klasės, jie abu mokėsi tose pačiose mokyklose, su T. juos sieja artimas bendravimas. Jis žino, kur T. gyvena, pas jį yra buvęs daug kartų. Lygiai taip pat T. lankydavosi pas jį. T. pakvietė jį ateiti į svečius. Jis nuėjo pas T. į jo butą (duomenys neskelbtini). T. buvo namuose vienas. Pas jį pabuvo gal 10 minučių. Po to jis pasijuto alkanas ir apie tai garsiai pasakė T., pasiūlė eiti į jo (E. R.) namus. Abu nuėjo pas jį į namus. Jis valgė, o T. atsigulė ant išskleistos sofos-lovos ir mobiliuoju telefonu rašė. Praėjus apie 15 minučių, jam dar nebaigus valgyti, kažkas pasibeldė į lauko duris. Nuėjęs ir pažiūrėjęs per akutę, pamatė laiptinėje stovintį tą patį asmenį, kuris buvo atėjęs iš ryto patikrinti skaitiklių. Šį kartą jis veido nebuvo niekuo užsidengęs. Tada jis nuėjo į svetainę ir T. pasakė, kad atėjo tas pats asmuo, kuris šį rytą jau buvo pasirodęs ir norėjo tikrinti skaitiklius. Jis apie jį T. buvo užsiminęs, būdamas pas T. namuose. T. liepė jam įleisti tą žmogų sakydamas, kad jie dviese. Jis įsileido tą asmenį. Tas asmuo buvo su ta pačia kepure su snapeliu, vilkėjo juodos spalvos sportinį užsegamą džemperį bei sportines kelnes, atrodo, kad su „Adidas“ logotipu. Jis prie durų paklausė, kur yra skaitikliai. Jis nuvedė į tualetą, nes matė, kaip darbuotojus ten vesdavo tėvai. Tualete skaitikliai buvo, bet tas asmuo jų neapžiūrėjo. Jis iš karto paklausė, ar nėra daugiau skaitiklių, gal virtuvėje. Jis nuėjo į virtuvę, asmuo nusekė iš paskos. Asmuo buvo vidutinio ūgio, ne sportiško kūno sudėjimo, aukštesnis už jį (jo ūgis 176 cm). Virtuvėje skaitiklių nebuvo, tada jis jo paprašė popieriaus lapo ir rašiklio. Jis tas priemones davė. T. ir toliau gulėjo su telefonu rankose, tarsi nieko nevyktų ir nekreipė dėmesio į pašalinį asmenį. Šis ant paduoto popieriaus lapo užsirašė skaitiklių tualete parodymus. Tuos parodymus jis pats jam padiktavo, nes jis prašė. Kai surašė skaičiukus, su tuo vyru išėjo iš tualeto. Kaip tik tuo metu T. nuėjo į balkoną, esantį miegamajame, jie su juo prasilenkė. Tada tas skaitiklius tikrinęs žmogus paprašė atsigerti, sakė, kad labai karšta. Jis (E. R.) nuėjo į virtuvę, į puodelį iš krano prileido vandens. Tas vyras visada sekiojo paskui, nusekė ir į virtuvę. Jis padavė jam puodelį su vandeniu, vyras atsigėrė ir garsiai pasakė, kad labai karštas oras. Jis jam pritarė. Tada vyriškis paklausė, ar jis rūko. Nors jam pasakė, kad nerūko, bet jis vis tiek klausė, ar neturi cigarečių. Kai cigarečių iš jo negavo, klausė, gal jo draugas turi. Ir pasakė, kad nueis į balkoną pats jo paklausti, ar neduotų cigaretės. Jis (E. R., toliau E. R.) nematė, ar tikrai T. nuėjo į balkoną, bet taip spėja. Jis matė T. tik įeinantį į miegamąjį. Prieš eidamas iki T., vyriškis paprašė, kad jis ant lapo pasirašytų, parašytų savo vardą, pavardę, parašą ir mamos vardą bei pavardę. Kol ant lapo rašė, ką jam liepė tas vyras, akies krašteliu matė, kaip jis su T. susitiko miegamojo tarpduryje. T. jau išėjo, o vyriškis įėjo į kambarį. Išgirdo jų pokalbį. Tas vyras T. paprašė cigaretės, o T. jam pasakė, kad jis negali prašinėti cigarečių svetimuose namuose, parūkyti gali ir koridoriuje. Jis matė, kaip T. tą kitą žmogų pastūmė, tada tas vyras turbūt taip pat T. pastūmė ar pargriovė (to momento nematė), tik išgirdo griuvimo garsą. Po to pamatė, kad T. guli nugara ant grindų koridoriuje, prie pufiko. Tada tas žmogus užsipuolė jį (E. R.), keliu sudavė du smūgius į veidą – vieną į lūpą, kitą – į nosį. Nuo smūgių jis nugriuvo ant grindų. Jam gulinčiam vyriškis dar tris kartus trenkė kumščiu į veidą, vienas pataikė į jau sumuštą apatinę lūpą. Jis bandė gintis, prisidengė rankomis, sakė „gerai, gerai, nebemušk“. Tada vyriškis jam liepė iškelti rankas ir suglausti iš priekio bei, išsitraukęs iš drabužių lipnią juostą, apvyniojo (surišo) jo rankas. Tą lipnią juostą jis pats jam padavė, nes jis buvo prašęs izoliacijos, ir jis (E. R.) pamanė, kad reikia darbui. Surišęs rankas, tas žmogus jam grasino sakydamas „parodyk auksus, nes padursiu, subadysiu“. Grasindamas naudojo dviašmenį smailų su kotu peilį. Geležtės ilgis buvo apie sprindį, ašmenų plotis apie 2-3 cm. Koto pro sugniaužtą ranką nesimatė. Peilį laikė iš viršaus, nukreipęs į jį smaigaliu, ties jo pilvu, bet kūno nelietė. Vyriškis po to jam leido atsistoti ir eiti parodyti brangių daiktų, iš pradžių – kambaryje, kuriame buvo. Liepė atiduoti baltos spalvos belaides bluediath ausines. Tas ausines vyras įsidėjo į kuprinę, kurią atsinešė su savimi. Tai buvo juodos spalvos didoka kuprinė su užtrauktukais, kurią vyras nešiojosi su savimi. Po to vyriškis liepė atiduoti pinigus iš taupyklės. Jas vyriškis liepė supilti jam į rankas. Kadangi į taupyklę jis dažniausiai deda savo grąžą, tai ten buvo ir euro monetos, ir euro centai, ne daugiau 4 eurai. Po to jis ragino greičiau atiduoti auksą. Jis (E. R.) buvo šoke, tad jau nepastebėjo, ar vyras rankose laikė peilį, nes nebuvo jo įrėmęs ir nedemonstravo. Su vyriškiu nuėjo į virtuvę, vyriškis pamatęs stovinčią suvenyrinę dėžutę, sakė „atidaryk tą skrynią“. Jis (E. R.) nežinojo, kas joje buvo laikoma. Kai atidarė, pamatė papuošalus: tris geltono metalo grandinėles su pakabukais. Vyras liepė suberti jam į rankas visus papuošalus. Vyras nuo to momento, kai atėjo į butą, mūvėjo neryškios spalvos medžiagines darbines pirštines. Nors buvo su pirštinėmis, bet pats nieko neėmė, liepė viską daryti jam. Po to jis (E. R.) iš už šaldytuvo, nuo lentynos paėmė ir ant stalviršio pastatė tris butelius su alkoholiu. Buvo vienas butelis degtinės ir du buteliai su oranžinės spalvos skysčiu. Alkoholį parodė, nes iš panikos nebesugebėjo atsirinkti, kas yra vertingi daiktai. Visą alkoholį vyriškis pasiėmė su savimi, įsidėjo į kuprinę. Tada vyras jį vis ragino „greitai, greitai“ ir stumdė, kad rodytų daugiau vertingų daiktų. Iš virtuvės ėjo į miegamąjį, kur yra komoda. Praeinant pro svetainę, pamatė, kad T jau guli prie lovos tokioje pat padėtyje. Kaip T ten atsirado, jis nematė. Miegamajame atidarinėjo komodos stalčius, juose nieko, kas sudomintų, nebuvo. Po to nuo komodos paėmė auksinę grandinėlę ir atidavė jam. Žmogus jam liepė greitai viską versti iš miegamojo spintos. Jis (E. R.) viską vertė iš spintos ir desperatiškai ieškojo kažko, kas tą vyrą sudomintų. Jis nematė peilio, bet įsivaizdavo, kad vyriškis jį turi prie savęs. Išrausęs spintą, jis nieko vertingo nerado. Drabužius išmėtė ant žemės ir viską paliko. Tada nuėjo į svetainę. T tebegulėjo prie lovos. Iš už televizoriaus jis (E. R.) ištraukė 1 butelį degtinės „(duomenys neskelbtini)“, kurią vyras pasiėmė. Po to jis liepė jam iš savo mobiliojo telefono ištrinti visą informaciją, kad būtų tuščias, palikti tik gamyklinius parametrus. Jo rankos drebėjo ir jam niekaip nesisekė trinti informacijos. Tada tas žmogus nekantriai paėmė iš jo telefoną ir jį tiesiog perlaužė per pusę. Tada vyras liepė jam stotis, stipriai stumtelėjo jį (E. R.) ranka koridoriaus link, ir jie vėl grįžo į miegamąjį ieškoti vertingų daiktų. Ten jis liepė jam toliau versti spintą. Ant lentynos pamatė keturis nepraimtus butelius degtinės, kuriuos pats pasiėmė ir įsidėjo į kuprinę. Tada kumščiu vieną kartą trenkė jam (E. R.) į veidą (į nosį), po ko jis parkrito. Po smūgio pasakė „ar žinai, kas būna, kai kvieti policiją? Nekviesk mentų, nes sušaudysiu, aš žinau, kur tu vaikštai“. Tada jau pamatė tą patį peilį jo rankose, bet jis jau nelaikė jo nukreipęs į jį. Pagrasinęs jam, kad nekviestų policijos, jis nuėjo į svetainę. Jis (E. R.) jau stojosi nuo grindų, kai išgirdo tą vyrą svetainėje sakant T. „duok telefoną“. Daugiau nieko negirdėjo, jokių grasinimų. Jis nematė, ar T. atidavė jam telefoną. Jis išėjo iš miegamojo į svetainę, tuo metu tas vyras vieną kartą stipriai jį stumtelėjo, akivaizdžiai turėdamas tikslą pargriauti, ir jis parkrito ant grindų svetainėje. Po to, kai nukrito, vyriškis pasakė „dabar taip gulit, aš grįšiu po 5 minučių“ ir išėjo iš buto. Jam išėjus, T. V. pasakė „užrakink duris“. Jis panikavo, niekur nerado savo akinių, kurie nuo smūgio kažkur užkrito. T. sakė, kad neberanda savo raktų ir kad iš jo atėmė telefoną. Matė, kad T. vaikšto svetainėje, bet jo veiksmų nesekė. Kadangi nebuvo telefonų, jis priėjęs prie sienos šūktelėjo kaimynams. Tada T. pasikvietė jį į balkoną. Ten jis rūkė, o jis (E. R.) „stresavo“. T. jį ramino, sakydamas „tu nesijaudink, aš viską sutvarkysiu, o tu eik į vonią ir susitvarkyk veidą“. Vonios veidrodyje jis (E. R.) pamatė, kad visas jo veidas kruvinas nuo nosies žemyn. Matė, kad iš nosies ir apatinės lūpos bėga kraujas. Lūpoje matė kirstinę žaizdą ir sužalojimus aplink ją. Jis paklausė T., kur jo telefonas, T. sakė, kad greičiausiai paėmė tas vyras, kaip ir jo buto raktus. Kai jis T. paklausė, ar ir jo telefoną sulaužė, T. pasakė, kad gali būti, nes jis girdėjo traškėjimą tam asmeniui išeinant iš buto. T. nerimavo, sakė, kad jam labai reikia namo, nes jo raktus tas vyras paėmė. Abu išėjo iš namų. T. pasakė, kad eina pas savo mamą, kuri guli ligoninėje. Tada jie pasuko skirtingais keliais. Jis nuėjo pas mamą, o T. nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kiek pamena, prieš išeidamas T. tvarkė jo butą. Matė, kaip jis grūdo į spintą drabužius, svetainėje sudėjo į stalčius telefonų dėžutes. Kad plautų grindis, nepastebėjo. Jo supratimu, nusikaltimas įvyko tarp 12 ir 12.30 val., nusikaltimą padaręs asmuo bute buvo apie pusę valandos. Po įvykio sekančią naktį į jo paskyrą „Facebook“ socialiniam tinkle per „Messenger“ gavo kelias žinutes nuo T.. Jis rašė, kad jiems išsiskyrus, nuėjo ne pas savo mamą, o nusipirko alkoholio ir prisigėrė. Kitoje žinutėje T. apgailestavo, kad taip atsitiko ir liepė žiūrėti savęs. Dar sekančią dieną gavo kitą žinutę iš T., kurioje jis tarsi kaltina jį, kad nepadėjo jam, kai jis grūmėsi su nusikaltėliu jo (E. R.) bute. Rašydamas žinutes, jis visai neklausinėjo, kokius daiktus iš buto pagrobė nusikaltėlis. Po nusikaltimo T. skundėsi, kad jam skauda stuburą nuo griuvimo, rodė nuogą nugarą, bet jis nematė jokių žaizdų, jokių žymių. Nors pirmosios jo žinutės buvo rašytos naktį, bet tekstas buvo pilnai įskaitomas, be kažkokių iškraipymų, t. y. toks, kaip ir žinutėse po nusikaltimo. Po nusikaltimo įdėmiau apžiūrėjus butą, nebuvo rastas joks svetimas peilis ir jis nežino, kur tas vyras po visų grasinimų tą peilį padėjo. 2018 m. rugpjūčio 9 d. jis važiavo pas stomatologą su B. J.. Kai jis jai papasakojo, kas jam atsitiko, ji pasakė, kad pažįsta vieną asmenį, kuris ir jai yra grasinęs tokiais pat žodžiais „sušaudysiu, žinau, kur tu vaikštai“. Tą asmenį ji matė vaikštantį su T. V. ir suprato, kad jie draugauja. B. J. „Facebook“ socialiniame tinkle parodė jam kelias to asmens nuotraukas, iš kurių jis atpažino 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jo buto daiktus pagrobusį ir prieš jį smurtavusį bei peiliu grasinusį asmenį. Po nusikaltimo nejaukiai jaučiasi gatvėje, stengiasi mažiau eiti iš namų (1 t., b. l. 70–78).

Nukentėjusiojo E. R. parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vienas. Atsibudo nuo beldimo į buto duris. Buvo maždaug apie 9.50–10 val., tada nuėjo prie lauko durų ir, pažvelgęs pro durų akutę, pamatė, kad už durų stovi apie 20 metų amžiaus vyriškis, vilkintis juodos spalvos sportiniu kostiumu bei užsidėjęs juodos spalvos kepurę su snapeliu. Veidą žemiau nosies vyriškis buvo paslėpęs po juodos spalvos kauke. Jo veido bruožų neįsidėmėjo, nes buvo mieguistas. Jis jam nebuvo pažįstamas. Šiuo metu beveik yra tikras, kad tai yra G. L.. Tuo metu dar jo nepažinojo, tačiau vėliau išsiaiškino jo vardą ir pavardę. Jis (E. R.) paklausė, ko jam reikia, kalbėjo neatrakinęs durų. Vyriškis pasakė, kad atėjo tikrinti skaitiklių. Jam sukėlė įtarimų ir jis paskambino mamai. Mama jam pasakė nieko į namus neįleisti ir pasakyti, kad ateitų tikrinti skaitiklių vakare, kai ji grįš iš darbo. Po pokalbio su mama pažiūrėjo pro durų akutę ir pamatė, kad už durų nieko nebėra. Jam būnant namuose per ,,Messenger“ programėlę jam paskambino jo draugas T. V., kurį pažįsta nuo pirmos klasės. Su juo jie buvo draugai, tačiau bendrauti pradėjo tik prieš kokią savaitę. Prieš tai metus laiko nebendravo. T. pakvietė jį pas save ir jis nusprendė pas jį nueiti. Apsirengė ir nuėjo į T. butą, kuris yra (duomenys neskelbtini), bet buto numerio nepamena, jis randasi trečioje laiptinėje, trečiame aukšte, durys dešinėje pusėje. Jis pas T. pabuvo apie 10 minučių, buvo alkanas ir apie tai pasakė T.. T. pasiūlė eiti pas jį (E. R.). Jie kartu nuėjo atgal iki jo namų. Jis valgė sausus pusryčius prie kompiuterio stalo ir žiūrėjo į kompiuterį, o T. atsigulė už jo stalo ant iškleistos sofos-lovos ir naudojosi jo (E. R.) mobiliuoju telefonu. Buvo gal apie 11 valanda, tiksliai pasakyti negali, nes į laikrodį nežiūrėjo, kai kažkas pabeldė į buto duris. Pažvelgęs pro akutę pamatė, kad už durų stovi tas pats vyriškis, kuris buvo atėjęs tikrinti skaitiklių. Dabar jis veido neslėpė. Tas vaikinas, kaip jis dabar žino, yra G. L.. Pasakė T., kad atėjo tas pats vyriškis, kuris ryte buvo atėjęs tikrinti skaitiklių. Apie tai jis buvo užsiminęs T., kai buvo pas jį namuose. T. pasakė, kad tą asmenį įleistų, nes jie dviese. Prieš atidarant duris, jis dar per uždarytas duris paklausė, dėl ko jis atėjo, jis atsakė, kad dėl skaitiklių, ir jis jį įleido. Jo prašomas jis (E. R.) parodė skaitiklius, esančius tualete. Jis jo prašė popieriaus, tušinuko bei lipnios juostos. Jis viską davė, po to jo prašomas padiktavo tualete esančio skaitiklio parodymus. Lipnią juostą jis paliko kambaryje prie kompiuterio ant stalo. T. V. visą laiką nekreipė dėmesio, sėdėjo ant lovos ir maigė savo telefoną. Vėliau matė, kaip T. V. užėjo į kambarį, kuriame yra balkonas. Netrukus G. L. jam pasakė, kad eina pas jį paprašyti cigarečių, nes jis (E. R.) jam buvo minėjęs, kad nerūko. Jam sėdint prie rašomo stalo, matė, kaip G. L. nuėjo prie T. V., prašė jo cigarečių, pastarasis pasakė, kad taip elgtis negalima, kai baigs darbą, galės koridoriuj parūkyti. Po to pamatė, kad T. V. guli ant žemės, o G. L. greitai užsipuolė jį (E. R.). Jis jam stovinčiam smogė keliu į nosį, po to antrą smūgį sudavė kumščiu į veidą (nosies bei lūpų sritį). Praradęs pusiausvyrą, jis nukrito šalia lovos ir stalo bei stengėsi rankomis užsidengti veidą. G. L. sudavė dar tris smūgius į veido sritį, jis dengėsi rankomis, todėl, kiek prisimena, pataikė lyg į rankas. Tiksliai nematė, su kuo smūgiavo, gali būti, kad tiek rankomis, tiek kojomis. Po to jis liepė jam ištiesti suglaustas rankas ir jas surišo jo (E. R.) jam duota lipnia juosta. Po to jis jam (E. R.) pagrasino rankose turėtu peiliu ir pasakė „rodyk auksus, bo subadysiu“. Jam buvo šokas ir jis vykdė jo nurodymus, nes norėjo, kad viskas greičiau baigtųsi. Jis paprašė, kad iš savo taupyklės jam į delną subertų pinigus, sumos nežino, galėjo būti 4-5 eurai. Jis (E. R.) tai padarė. Po to jis jam liepė atiduoti savo ausines Bluedio belaides, kurias turėjo ant kaklo, jų vertė 40 eurų. Jis jas atidavė, jis ausines įsidėjo į kuprinę. Po to jis jį (E. R.) ragino rodyti auksą. Jis (E. R.) nuėjo į virtuvę, kur yra skrynia, ten buvo bižuteriniai jo mamos papuošalai, jis juos įbėrė jam į ranką, jų vertė nedidelė. Mano, kad visi trys papuošalai kainuotų 15 eurų, tai yra kiekvienas po 5 eurus. Vėliau kalbėjo su mama, ji sutiko, kad jų vertė tokia. Po to jis stengėsi ieškoti bet ko, kas būtų vertinga, todėl paėmė virtuvėje rastus alkoholinių gėrimų butelius, vienas jų buvo „A. V.“, o kiti oranžinės spalvos, tiksliai koks tai gėrimas nežino. Visi buteliai buvo nepradaryti. G. L. įsidėjo juos pas save į kuprinę. Tada jie nuėjo į kitą kambarį. Jis nematė, kad pastoviai G. L. turėtų peilį, bet tiesiog žinojo, kad jis jį turi, todėl viską darė, ką liepė. Kambaryje, kur yra jo kompiuteris, jis (G. L.) paėmė „(duomenys neskelbtini)“ alkoholio butelį, po to jis (E. R.) išvertė stalčius ir rado seną „(duomenys neskelbtini) 2“ telefoną. Tačiau jis jo neėmė, bet liepė jam atiduoti savo telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai liepė viską ištrinti, bet jis, būdamas sumišęs, pasakė, kad nežino kaip tai padaryti. Jis jam pasakė ką spaudinėti, bet viskas vyko labai lėtai, todėl jis paėmė telefoną ir rankomis su keliu perlaužė jį, o po to sulankstytą numetė ant žemės. Telefonas sugadintas nepataisomai. Toliau jis liepė ieškoti daiktų, jei ne, tai sakė, kad subadys. Jis (E. R.) nuėjo į mamos kambarį, nuo komodos padavė 2-3 grandinėles. Jos buvo auksinės. Šalia komodos jis ieškojo pats kažko, bet nieko vertingo nerado. Po to jis (E. R.) pradėjo versti viską ant žemės iš spintos. Tuo metu jis nuėjo j kitą kambarį, tą, kur yra kompiuteris. Ten tuo metu buvo nušliaužęs T.. Girdėjo, kaip T. liepė atiduoti telefoną. Po to jis grįžo su peiliu į tą kambarį, kuriame buvo jis (E. R.). Matė, kad kažką pasiėmė nuo grindų, ką tiksliai, nematė. Atsidarė pats kitą - dešinę - spintos dalį, paėmė iš ten dar 3 alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos liepė sudėti jam į kuprinę. Jis taip ir padarė. Po to jis jį (E. R.) pastūmė ir jis parkrito ant žemės. Kokiu būdu pastūmė, negali pasakyti, bet jam atrodo, kad keliu smūgiuodamas į pilvą. Jis jo (E. R.) klausė „ar žinai, kas būna, kai kvieti policiją? Kviesi mentus, aš sušaudysiu lavonus. Žinau, kur tu vaikštai“. Tada jis vėl pradėjo raginti, kad rodytų daugiau. Jis (E. R.) koridoriuje rado kažkokį laikrodį, jis (G.) jį paėmė. Tai buvo vyriškas tėčio laikrodis. Siūlė dar jam kitą laikrodį iš to paties stalčiaus, tačiau jis jo neėmė. Tuomet du kartus smogė į veidą, kiek pamena, vieną kartą koja, kitą - ranka. Jis parkrito. Jam gulint vėl grasino, kad nekviestų policijos. Sakė „gulit taip 5 minutes, aš grįšiu“. Tada G. L. išėjo. Jis išgirdo, kaip T. V. pasakė, kad užrakintų duris. Kur jis buvo visą laiką, nematė, bet iš to pasakymo suprato, kad jis tuo momentu gulėjo jo kambaryje. Jis atsistojo ir užrakino duris. Ant T. V. jokių sužalojimo žymių nematė, nors jis buvo pakėlęs marškinėlius, prašė pažiūrėti, ar nesužalotas jo stuburas. Jis (E. R.) buvo panikoje, nežinojo, ką daryt. T. V. jam pasiūlė nusiprausti, o pats sakė sutvarkys mamos kambarį. Jis (E. R.) taip ir padarė, nuėjo praustis ir girdėjo, kaip T. kažką dėliojo jo mamos kambaryje. Kad T. V. po įvykio būtų turėjęs telefoną, nematė. Jie išėjo iš jo namų, išsiskyrė prie laiptinės, jis neturėjo kaip pranešti apie tai, kas nutiko, todėl nuėjo pas mamą į darbą ir viską pasakė. Nuėjo pas mamą ir ji iškvietė policiją. Įvykio metu visą laiką G. L. nuo įėjimo į butą dėvėjo darbines pirštines. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, jis, bendraudamas su B. J., sužinojo, kad jai buvo įvykęs panašus įvykis. Ji sakė, kad užpuolikas jai grasino tokiais pačiais žodžiais kaip ir jam. Ji jam parodė jo nuotrauką ir jis iš karto jį pažino. Jo „Facebook“ profilyje perskaitė jo vardą ir pavardę - tai yra G. L., kurį matė taip pat ir teisme, atvykus į šią apklausą. Tai yra tas pats asmuo, kuris jį užpuolė aukščiau nurodytu būdu. Nori patikslinti, kad matė jo „Facebook“ paskyrą, tačiau ji pavadinta ne jo vardu ir pavarde, o vardą ir pavardę pasakė B., o po to atpažinimo metu sužinojo dar ir policijos įstaigoje. Jam rankas atrišo, tiksliau perpjovė lipnią juostą, G. L. tada, kai liepė ištrinti iš jo (E. R.) mobilaus ryšio telefono duomenis. Po įvykio kitą dieną jis susirašinėjo su T. V.. Jis jam minėjo, kad jį policija apklausė. Visus tuos susirašinėjimo įrašus turi telefone. Jam pasirodė per daug sutapimų: kad jis jį pasikvietė po ilgo nebendravimo laiko, kad antrą kartą G. atėjo, kai jis buvo namuose ir pan., todėl įtarė, kad T. V. gali būti prisidėjęs ir veikė bendrai su G. L.. Kad jie buvo pažįstami, jam sakė ir B. J. (1 t., b. l. 82–85).

Specialisto išvada Nr. G 2607/2018(02), nustatyta, kad E. R. konstatuota muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje. Sužalojimai padaryti, kietu buku daiktu paveikus lūpų sritį, nosies sritį ir galėjo atsirasti, suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. rugpjūčio 6 d., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui, nebūdingi griuvimui (1 t., b. l. 120, 121).

2018 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad E. R. iš jam parodytų šešių asmenų foto nuotraukų atpažino G. L., gimusį 2001 m., kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. atėjo į jo namus adresu P. V. g. 18-30, Jonava, grasino jam peiliu, jį sumušė ir pagrobė daiktus. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, akis, nosį, lūpas (1 t., b. l. 92–95).

Socialinio tinklo „Facebook“ medžiaga (kurią E. R. pateikė (atsiuntė) į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. 1.50 val. vyko susirašinėjimas su kontaktu „V.“, rusiškas šriftas (1 t., b. l. 99–116).

T. V. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 21.54 val. alkotesteriu „Drager mobile printer“ nustatytas 1,19 promilių girtumas (1 t., b. l. 167).

Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės medicinos dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. T. V. buvo atvežtas policijos jo būklei įvertinti. Skundėsi, kad buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Apžiūros metu rastas nubrozdinimas nugaros srityje, neskausmingas (1 t., b. l. 168).

Liudytojos J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. gulėjo Jonavos ligoninėje. Nuo to laiko jos nepilnametis sūnus T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo namuose su jaunesniu broliu. Jos vaikus prižiūrėjo samdyta auklė. Kiek jai žinoma, 2018 m. rugpjūčio 6 d. namuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus T. buvo vienas, nes jaunesnis sūnus buvo išvežtas į kaimą. T. V. nuo sekmadienio, t. y. nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. vakaro namuose buvo ir nakvojo vienas. Sūnus rugpjūčio 6 d., t. y. pirmadienį nuo ryto, kiek jai žinoma, buvo namuose, kur jis galėjo eiti dieną ir ką galėjo veikti, ji nežino. 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 14.00 val. jai būnant ligoninėje, paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos sūnus buvo užpultas su draugu ir po to kažkur dingo. Pareigūnai sakė, kad sūnus ieškomas ir reikalingas. Ji nedelsiant 14:19 val. sūnui paskambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), bet jis buvo išjungtas, bet per „Facebook messenger“ matė, kad apie 40 minučių atgal dar sūnaus paskyra buvo aktyvi. Nedelsiant grįžo į namus, namuose sūnaus nebuvo, matėsi, kad namuose jo būta, matėsi, kad yra neplautų indų. Netrukus pas ją į namus atvyko pareigūnai. Pareigūnai jos klausė, kur sūnus. Ji paklausė, kas nutiko, bet pareigūnai tik pasakė, kad buvo kažkoks įvykis, bet nieko tiksliai nepaaiškino. Ji sūnui skambinėjo visą dieną, bet telefonas buvo išjungtas. Apie 18.00 val. ji grįžo į ligoninę susilašinti vaistų. Vėliau vėl grįžo namo ir apie 21.00 val. sūnus grįžo į butą. Sūnus verkė, jautėsi, kad buvo gėręs alkoholio, atrodė streso būsenoje. Sūnus jai papasakojo, kad dieną pas jį buvo atėjęs draugas E., kurio pavardė R.. Vėliau sakė, kad jie pabuvo pas ją namuose ir vėliau nuėjo į E. namus, kiek žino, į (duomenys neskelbtini) gatvę, bet tikslaus adreso nežino. Sūnus jai pasakė, kad pas E. ryte kažkas buvo atėjęs tikrinti skaitiklių ar dar dėl kažko, sakė, kad reikėjo kažką pasirašyti, bet E. to žmogaus tuo metu neįsileido. O vėliau E. su T. būnant kartu, atėjo tas pats žmogus. Sakė, kad tą žmogų E. įsileido į butą. Sūnus sakė, kad tas vyras nuėjo tikrinti skaitiklių su E., o T. E. paprašė nueiti į balkoną parūkyti. Kas vyko, sūnus nematė, o kai atėjo iš balkono parūkęs, tas skaitiklius tikrinęs vyras sakė „duok ugnies“. Sūnus tam vyrui pasakė, kad eitų tikrinti skaitiklių, o nerūkytų. Tuo metu tas vyras puolė jos sūnų T. ir, kaip sūnus pasakojo, tas vyras jį pargriovė ir ar tai trenkė, ar tai spyrė į nugarą, ar į sprandą. Sūnus sakė, kad tuo metu prado sąmonę. Vėliau sakė, kad matė ar mušamą, ar tai jau sumuštą draugą E., matė kraują, lyg tai prakirstą E. lūpą. Sūnus pasakodamas verkė, pasakojo, kad jam tas žmogus grasino su peiliu, kad laikė arti kūno peilį. Tas žmogus abiem sakė, kad nebandytų skambinti į policiją. Sakė, kad atėmė sūnaus ir E. telefonus, kad telefonus sudaužė. Sūnus sakė, kad vyras grasino ateiti už penkių minučių ir „bus blogai“. Sūnus pasakojo, kad tas vyras liepė sukrauti E. vertingus daiktus, auksą. Tiksliai nežino, ar tai sūnus pats matė, ar jam tai papasakojo E., kaip liepė tuos daiktus sudėti. Sūnus sakė, kad išėjus tam vyrui, jie bute su E. valė kraują, padėjo E. nusiprausti ir paskui T. pasakė E. eiti pas savo mamą į darbą ir pasakyti kas atsitiko. Sūnus E. pasakė, kad eis pas ją į ligoninę. Sūnus sakė, kad abu labai bijojo ir dėl to niekur kitur nesikreipė. Ji paklausė sūnaus, kodėl jis neatėjo pas ją. Sūnus jai atsakė, kad buvo labai išsigandęs ir, kad jis buvo vienas visą likusį laiką, nes jautėsi blogai. Sakė, kad buvo nuėjęs prie parduotuvės „Senvagės šešėly“, kuri yra miesto apačioje, kur jam nepažįstamas vyras paprašius nupirko alkoholio. Kokio alkoholio pirko, sūnus jai nesakė. Vėliau sakė, kad nuėjo prie senų žydų kapinių, kur niekas nemato ir ten vienas gėrė tą alkoholį. Pagal rūbus matėsi, kad sūnus galėjo būti gulėjęs ant žolės. Kai sūnus viską papasakojo, ji su buvusiais policijos pareigūnais jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Priimamajame sūnus skundėsi nugaros skausmais. Medikai nustatinėjo ir sūnaus girtumą. Kalbant su sūnumi, jis papasakojo, kad juos užpuolęs asmuo buvo nepažįstamas, nesugebėjo apibūdinti išvaizdos (1 t., b. l. 154, 155).

2018 m. rugpjūčio 10 d. kratos protokolu nustatyta, kad T. V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), atliekant kratą, buto bendrasavininkė J. B. pateikė plastikinį maišelį ir nurodė, kad jame yra G. L. priklausantys daiktai: tamsiai žalios spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos sportinis džemperis, viena pora geltonos spalvos darbinių pirštinių, keturių žiedų metalinis kastetas, rankinis laikrodis „(duomenys neskelbtini)“, languotas popieriaus lapas su mėlynos spalvos rašalu rankraštiniu šriftu užrašytais skaičiais 116 819 380 125 bei asmens duomenimis E. R. (ir parašas) D. R. (2 t., b. l. 108–112, 124).

2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino kratos metu T. V. gyvenamojoje vietoje paimtą laikrodį „(duomenys neskelbtini)“ ir parodė, kad tai yra jos šeimai priklausantis laikrodis, kuris buvo pagrobtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini). Laikrodį atpažino iš baltos spalvos apyrankės, ciferblato formos, sidabrinio fono, užrašo „(duomenys neskelbtini)“ ir sugedusios (atitrūkusios) užsegimo dalies (2 t., b. l. 149–151).

2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrint 2018 m. rugpjūčio 10 d. kratos T. V. gyvenamojoje vietoje metu paimtus drabužius, sportinių kelnių kišenėje rastas plastikinis paketėlis su pora (2 vnt.) įveriamų auskarų, apvalios formos su juodu fonu (2 t., b. l. 113–123).

2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino T. V. bute kratos metu paimtų kelnių kišenėje rastą porą įveriamų auskarų ir nurodė, kad šie auskarai priklauso jai, gavo juos dovanų iš pardavėjos Kauno prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ prie nusipirktos suknelės. Ji jų niekada nedėvėjo, nes jai visiškai netiko, todėl buvo net neišpakuoti iš polietileninio paketėlio. Auskarus atpažįsta iš jų formos, juodų akučių ir įpakavimo. Apie juos nieko nepasisakė savo parodymuose, kadangi buvo pamiršusi ir net neužfiksavo, kad jie taip pat dingo po 2018 m. rugpjūčio 6 d. jos bute įvykdytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 146–148).

2018 m. gruodžio 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. lapkričio 2 d., buvo klausoma J. B. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatoriui, vartotojui J. B.. Kontrolės metu nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 10 d. šiuo numeriu naudojosi J. B. sūnus T. V.. Iš pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-36561 matyti, kad jis 09:22:46 val. skambino vartotojui, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad šiuo numeriu naudojasi liudytoja S. V. (2 t., b. l. 61–67, 68–72).

2018 m. lapkričio 7 d. informacija dėl telefoninių pokalbių suvestinės Nr. 20-IL-46175, kad liudytoja J. B. naudojamu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 9 d. 17:46:12 val. skambina vartotojui Nr. (duomenys neskelbtini). Vartotojas neidentifikuotas. Pokalbio metu liudytoja patvirtina, kad sūnus jai 2018 m. rugpjūčio 9 d. viską prisipažino ir kad ji viską papasakojo jo tėvui. J. B. pasakoja, kaip rado namų balkone paslėptus sūnaus bendrininko drabužius, kuriuos jis dėvėjo nusikaltimo metu, pirštines, ji norėjo pateikti juos policijai, bet 2018 m. rugpjūčio 9 d. į Jonavos policiją ji atvyko jau po 17 val., niekas drabužių nepriėmė. Pokalbio metu J. B. patvirtino, kad T. V. tėvas buvo nuvažiavęs susitikti su „tuo bernu“ (G. L.) (2 t., b. l. 77–79).

Liudytojos S. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad ji apie metus laiko pažįsta T. V.. Jis yra jos vaikinas ir ji su juo artimai bendrauja. Gali būti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 15 val. jai paskambino T. mama (jos vardas J.) ir paklausė, kur T.. Ji buvo susijaudinusi, iš balso atrodė, kad verkė. J. pasakė, kad T. dingo, jo ieško policija, nes jis kažką padarė. Paklausė jos (S. V.), ar ji tą dieną T. nematė ir ar nesusirašinėjo žinutėmis. Ji Je. pasakė, kad nežino, kur T., su juo nesusirašinėjo ir nebuvo susitikusi. Po pokalbio su jo mama ji pati paskambino T. (numerio neįsidėmėjo), nes jai pasidarė baisu dėl to, ką papasakojo jo mama. Tiesiog ji pagalvojo, kad su T. galėjo atsitikti kažkas baisaus. T. telefonas buvo ne ryšio zonoje. Po to ji nuvažiavo pas medikus, nes reikėjo prieš mokyklą pasitikrinti sveikatą. Būdama poliklinikoje, sulaukė skambučio. Kai atsiliepė, skambinęs asmuo prisistatė T. draugu G.. Jis trumpai paaiškino, kad T. yra girtas ir jam reikia jos. Su G. susitarė, kad ji ateis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o jis jos lauks. Apie 19 val. ji nuėjo prie tos parduotuvės. G. anksčiau yra mačiusi su T. ir žinojo, kad jie yra pažįstami. Bet ji G. išvaizdos nelabai įsiminė, todėl dar kartą paskambino į jo numerį. Jis pasakė, kad laukia ir kad apsirengęs mėlynais marškinėliais. Tada ji jį pamatė ir atpažino. G. buvo labai girtas. Jis jai pradėjo pasakoti įvykius su T.. Nors ir labai neaiškiai kalbėjo, bet ji suprato, kad jie su T. padarė nusikaltimą - apvogė kažkokį butą. Smulkiau apie įvykį G. nepasakojo, nuvedė ją pas T. į kažkokio daugiabučio namo (atrodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje) rūsį. Ten ji pamatė ant grindų miegantį T.. Suprato, kad jis girtas, nes rūsyje buvo daug alkoholio butelių, iš viso apie 7 butelius. Pamena, kad buvo vynas, degtinė ir kažkoks spalvotas gėrimas. Gal penki buteliai buvo nepradaryti, o du nugerti iki pusės. Ji suprato, kad jie gėrė degtinę ir galbūt brendį (rudos spalvos gėrimas). Be T. ir G. daugiau rūsyje nieko nebuvo. T. buvo apsirengęs tamsiai mėlynais džinsais ir panašios spalvos megztiniu. Ji T. pažadino ir paklausė, kaip jis ten atsirado. Jis nustebo ją pamatęs, bet po to prisiminė, kad pats norėjo jos ir G. prašė pakviesti. Pokalbio metu G. gėrė svaigalus ir siūlė T., bet jis atsisakė. T. jai papasakojo, kad abu su G. apiplėšė T. draugo butą. Vėliau ji sužinojo, kad tas draugas vardu E., ji jo nepažįsta. T. sakė, kad viską padarė G., o jis tik buvo kartu tame bute. G. patvirtino, kad tikrai plėšė jis ir pasigyrė, kad gąsdino E. peiliu. Apie tai, kad E. mušė, nieko nesakė. G. žaidė su nedideliu virtuviniu peiliu. Ji matė, kad peilio kotas juodas. G. sakė, kad tai tas pats peilis, kuriuo gąsdino E.. Jis sakė, kad E. akivaizdoje mušė T.. Šis nesiskundė jokiais sužalojimais, todėl ji suprato, kad tai buvo vaidyba. G. su T. pasigyrė, kad visas rūsyje sudėtas alkoholis yra pavogtas iš E. namų. Jie nieko nesakė, kokius dar daiktus pavogė. Rūsyje ji matė tik juodos spalvos kuprinę, kurią anksčiau yra mačiusi pas T., ir žino, kad ta kuprinė priklauso T.. Ant rūsio grindų pamatė numestą T. telefoną, t. y. juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“ sudaužytu stiklu. Jai atrodo, kad tas telefonas iki to laiko buvo mažiau sudaužytas. T. jai nieko nesakė, kodėl jo telefonas ten guli, tik paprašė jos jį pasiimti ir parsinešti namo. Ji vis ragino eiti T. namo, nes jo ieško mama, bet iš pradžių G. jo niekur neišleido. Apie 22 val. jai pagaliau pavyko To. įkalbėti eiti namo, o G. ji pasakė, kad T. rūsyje daugiau neliks. Tuomet su T. ji išėjo iš rūsio ir abu lauke išsiskyrė - ji parėjo namo, o T. pasuko į namų pusę. Jo telefoną ji parsinešė namo. Pabandė jį įjungti, bet nepavyko, todėl padėjo savo kambaryje po lova. Vėliau telefoną savanoriškai atidavė policijos pareigūnams, o T. matė naudojantis mamos mobiliuoju telefonu. Sekančią dieną T. vėl pas ją atėjo, kalbėjo apie vagystę, bet nepasakė nieko naujo, išskyrus tai, kad nusikaltimą daryti jį privertė G., nes T. G. buvo skolingas pinigų. Dar po kelių dienų ji iš T. sužinojo, kad jį kviečia į policiją apklausai. Apklausos detalių jis jai nepasakojo, tik kad buvo filmuojamas. Iš karto po apklausos ji pas T. namuose žiūrėjo televizorių ir pastebėjo kažkokią šviesą ant spintos. Ji paklausė T., kas ten yra. Jis pažiūrėjo ir nuo spintos nuėmė popieriaus lapą su ranka užrašytais skaičiais, E. ir jo mamos vardais ir pavardėmis bei parašu prie E. pavardės. T. jai sakė, kad po nusikaltimo jis davė G. L. savo buto raktus, todėl T. manė, kad lapą popieriaus ant spintos paliko G.. Ji tikėjo, kad T. yra nekaltas ir kad G. turbūt stengiasi jį pakišti. Todėl pasiūlė paieškoti, ar dar kokių daiktų G. nepaliko. Tada ant spintos rado kažkokį baltą laikrodį sugadintu užsegimu, o iš spausdintuvo vidaus T. išėmė polietileninį maišelį su pora įveriamų, juodos spalvos burbuliuko formos auskarų. Tada ji pasakė, kad tai negerai ir kad galbūt dar yra daiktų paslėpta. Bet tą dieną su T. jo bute daugiau daiktų neieškojo, o kitą dieną iš ligoninės grįžo T. mama ir dėžėje rado G. paliktus rūbus. J. praeitą savaitgalį jai sakė, kad bandė tuos rūbus atiduoti policijai, bet niekas nepriėmė. Jai žinoma, kad T. mama gulėjo ligoninėje apie savaitę laiko, tuo metu T. gyveno bute vienas su 5-mečiu broliu, ateidavo auklė. Po to brolį išvežė į kaimą ir T. liko namuose vienas (1 t., b. l. 184–186).

2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja S. V. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini) pateikė mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos korpusu. Telefonas suskilusiu ekranu ir įskilusiu galiniu dangteliu, išjungtas (1 t., b. l. 187), kuris apžiūrėtas 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu (1 t., b. l. 188–190).

Liudytojo R. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. (antradienį) apie pietus užėjo į (duomenys neskelbtini) mieste esančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Ten dirba jo draugo žmona. Į parduotuvę užsuko be tikslo, tik pasikalbėti. Su pardavėja išėjo į lauko terasą. Jiems bekalbant, pamatė prie parduotuvės atėjusius du asmenis. Abiem iš pažiūros buvo apie 20 metų. Iš jų vienas buvo anksčiau matytas, sutikdavo jį mieste, tačiau nieko apie šį vaikiną nežinojo. Kai pardavėja įėjo į parduotuvę, šis asmuo priėjo prie jo ir pasakė, kad jam reikia pinigų, jis turi grandinėlę ir nori ją parduoti (ar užstatyti). Vaikinas parodė jam sutraukytą geltono metalo moterišką ploną grandinėlę, kurioje gal buvo kažkokios burbuliukų pavidalo dalys. Dabar tiksliai neprisimena, ar jis įvardijo kainą, ar paklausė, kiek gali už grandinėlę sumokėti. Pagalvojęs, kad grandinėlė gali būti vogta, jis paklausė, ar jis turi kokį dokumentą. Vaikinas parodė asmens tapatybės kortelę. Matė, kad įrašyti duomenys - K. S.. Nuotrauka dokumente buvo to vaikino. Tada jis pas pardavėją paprašė svarstyklių, jomis pasvėrė grandinėlę. Svorio dabar tikrai neprisimena. Jis žinojo apytikrę aukso laužo kainą. Tuo metu ji buvo apie 19 eurų už 1 gramą (juvelyrinėse parduotuvėse). Įvertinęs vaikino siūlomą grandinėlę pagal svorį ir išvaizdą, pasakė, kad galėtų duoti jam 40 eurų ir pasiteiravo, ar tokia suma jį tenkina. Vaikinas sutiko, todėl sumokėjo jam 40 eurų grynaisiais ir nusipirko iš jo minėtą grandinėlę. Ant popieriaus lapelio dar nusirašė vaikino duomenis iš asmens dokumento, t. y. vardą, pavardę ir asmens kodą, grandinėlės svorį. Lapelis yra kažkur jo namuose, bet nėra tikras, ar jį ras. Asmenį, iš kurio pirko grandinėlę, jis tikrai gali atpažinti, o kartu su juo buvusio asmens bruožų neįsidėmėjo. Pamena tik tiek, kad gal truputį buvo jaunesnis už K. S., aukštas, sportiškas, liekno sudėjimo. Ar jie buvo blaivūs, negali tvirtinti, elgėsi adekvačiai, bet nuo jų sklido kažkokie keisti kvapai (1 t. b. l. 192, 193).

2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytojas R. S. ikiteisminiam tyrimui pateikė 2,48 g svorio sutrūkinėjusios geltono metalo grandinėlės dalis (2 t., b. l. 132).

2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų parodymo atpažinti protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji D. R. atpažino liudytojo R. S. tyrimui pateiktą sutrūkinėjusio juvelyrinio dirbinio dalis ir parodė, kad tai yra jai priklausanti auksinė grandinėlė, kuri buvo pagrobta 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš jos buto adresu (duomenys neskelbtini). Dirbinį atpažino iš smulkaus vientiso pynimo ir trijų burbuliukų formos intarpų. Grandinėlė iki nusikalstamos veikos buvo visiškai sveika, nesugadinta, ji ją dažnai nešiojo ant kaklo (2 t., b. l. 143–145).

2018 m. rugpjūčio 10 d. savanoriško daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja R. K. ikiteisminiam tyrimui pateikė 3,6 g svorio sutrūkinėjusios geltono metalo grandinėlės dalis ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. išrašytą tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, pusgaminių, atliekų ir laužo supirkimo kvitą (2 t., b. l. 137, 138), kurie apžiūrėti 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 139–142).

Liudytojo K. S. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jis tikslios datos neatsimena, bet tai galėto būti 2018 m. rugpjūčio 7 d., po pietų, tikslaus laiko taip pat neatsimena, jis (duomenys neskelbtini) šalia pašto esančioje autobusų stotelėje sutiko savo pažįstamą G. L., jis buvo vienas. Matėsi, kad G. buvo lygtai apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi nuo jo sklido alkoholio kvapas. G. jo paklausė, ar jis nenori užsidirbti 50 eurų. Taip pat paklausė, ar prie savęs turi pasą. Jis jam atsakė, kad turi pasą ir paklausė, ką reikia padaryti. Jis jam (K. S.) pasakė, kad reikia priduoti auksą. G. iš savo džinsų kišenės ištraukė maišelį, kuriame matėsi, kad yra geltonos spalvos metalo burbuliukai ir sutraukiotos grandinėlės dalys. Jis iš karto suprato, kad tai yra auksas. Šiame maišelyje jokio konkretaus juvelyrinio gaminio nebuvo, tiesiog visas auksas buvo suskaidytas į įvairius gabaliukus. Matėsi, kad tai yra buvusi auksinė grandinėlė, kuri buvo sutraukiota. G. jam nesakė, kam visa tai priklausė, jis jo ir neklausinėjo, kieno šis auksas yra. Tik suprato, kad auksas tikrai nėra jo. Maišelį su įvairiais aukso gabaliukais G. jam padavė ir jis jį nunešė priduoti į (duomenys neskelbtini) miesto pašto pastate esantį lombardą, kurio pavadinimo jis nežino. Auksą pridavė, pateikęs savo asmens tapatybės kortelę, tai yra savo vardu. Iš viso už priduotą auksą išmokėjo apie 130 eurų, tikslios pinigų sumos neatsimena. Visą auksą, kurį davė G., jis pridavė per vieną kartą, jokios aukso dalies nepasiliko. G. atidavė pinigus, jis jam davė 50 eurų, o likusius pinigus pasiliko sau. Kaip G. buvo įgijęs auksą, jam nėra žinoma (2 t., b. l. 4).

Liudytojos B. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. iš ryto (tikslaus laiko nepamena) ji su mama ir draugais važiavo iš (duomenys neskelbtini). Kai kirto (duomenys neskelbtini) sieną, ji paskambino tetai D. R.. D. yra geriausia jos mamos draugė, o su jos sūnumi E. R. ji draugauja nuo vaikystės. Skambino todėl, kad reikėjo paimti jų draugus nuo namų (duomenys neskelbtini). D. R. pasakė, kad padėti negalės, kadangi jos bute įvykdytas nusikaltimas, o jos sūnus E. šiuo metu guli ligoninėje. Po to kai jie jau važiavo per (duomenys neskelbtini) ir buvo netoli Lietuvos sienos, praėjus gal 3 valandoms nuo pirmo skambučio, D. R. vėl paskambino jos mamai. Tada ji smulkiau papasakojo apie nusikaltimą. Paaiškėjo, kad buvo įvykdytas plėšimas. D. pasakojo, kad tą dieną , kai ji iš ryto išėjo į darbą, neužilgo į jų buto duris paskambino kažkoks nepažįstamas asmuo, kuris neva atėjo patikrinti skaitliukų. E. pirmą kartą jo neįsileido. Po to E. paskambino jo draugas T. (pavardė atrodo V., bet tiksliai nežino). Jis pasikvietė E. į svečius. D. buvo keista, kad T. staiga atsirado, nes jie su E. ilgą laiką iš viso nebendravo. E. nuėjus pas T., pastarasis kažkodėl pradėjo E. įkalbinėti grįžti į R. namus. Po gerų 20 minučių jie abu parėjo į E. namus. Netrukus į duris vėl kažkas paskambino. Prie durų priėjo T., pažiūrėjo pro akutę ir pasakė E., kad kažkas atėjo tikrinti skaitiklių. Kiek suprato, E. T. nebuvo užsiminęs, kad jau iš ryto buvo atėję dėl skaitliukų ir jis į butą to asmens neįsileido. T. E. pasakė, kad jie yra dviese namuose, todėl reikia įleisti tą žmogų, nes jis vienas negalės kelti jokio pavojaus. E. sutiko ir T. į vidų įleido kažkokį vaikiną. Šis neturėjo su savimi jokių dokumentų, nežinojo, kur bute yra vandens skaitliukai. Atėjusysis paprašė popieriaus lapo, kad užrašytų skaitliukų parodymus. Po to jis surišo E. R., jį sumušė ir, laikydamas prie gerklės peilį, liepė rodyti, kur jo namuose yra laikomos vertybės: juvelyriniai dirbiniai, pinigai ir kt. vertingi daiktai. Kaip sakė D. R., iš buto įsibrovėlis pagrobė auksinius žiedus, grandinėles, auskarus, kažkokią bižuteriją, E. pinigus (jei neklysta) ir alkoholį. Prieš išeidamas iš buto, jis paguldė E. ant žemės ir pagrasino, kad jeigu jis kam nors pasiskųs, tai jis E. užmuš. Ir išėjo iš buto. Kaip suprato iš pasakojimo, tas asmuo E. nebuvo pažįstamas. Po kelių dienų D. R. paskambino jos mamai ir paprašė nuvežti E. pas dantistą į (duomenys neskelbtini). Ji taip pat panoro važiuoti kartu, nes norėjo pasikalbėti su E. apie įvykį jo bute. Važiuojant į (duomenys neskelbtini), E. jai viską detaliai papasakojo, praktiškai pakartojo tai, ką buvo girdėję iš jo mamos telefonu nusikaltimo dieną. Tik papildomai iš E. sužinojo, kad patekęs į butą nepažįstamas asmuo, kuris įvykdė nusikaltimą, užsimovė pirštines. Kai ji paprašė E. apibūdinti įsibrovėlį, jis prisiminė tik kad šis buvo gan aukšto ūgio, sportiško sudėjimo, bet veidas jo atrodė labai vaikiškas. Įsibrovėlis bute trenkė T. per galvą ir T. nukrito koridoriuje. Kaip T. elgėsi nusikaltimo metu, E. nematė, nes jo veiksmų nesekė - vykdė įsibrovėlio nurodymus. Be to, kad prieš išeidamas pagrasino E. niekam nesiskųsti, nes užmuš, pagrasino, kad jei vėliau sužinos, jog E. atidavė ne visus vertingus daiktus, jis jį užmuš, nes žino, kur E. vaikšto. Nusikaltėlis sulaužė E. mobilųjį telefoną ir E. negalėjo paskambinti mamai, jam sumuštam teko eiti per visą miestą iki mamos darbo. Iš E. pasakojimo jai kažkur buvo girdėtos frazės, kuriomis E. buvo grasinama. Be to, E. minėjo, kad nusikaltimą padaręs asmuo jam buvo kažkur matytas (duomenys neskelbtini). Tada ji prisiminė, kad tuo metu, kai jie su E. mokėsi (duomenys neskelbtini), ten buvo toks vaikinas, kuris mokėsi kitoje klasėje. Įsidėmėjo jį, nes jis elgėsi neadekvačiai, grasino kitiems mokiniams užmušti, nes žino, kur jie vaikšto. Tas mokinys buvo G. L.. Jo visi bijojo, jis nuolat grasindavo kitiems, norėdamas pasisavinti svetimus vertingus daiktus, pinigus, reikalaudavo elektroninių cigarečių. Kiek realūs buvo jo grasinimai, ji nežino, nes stengėsi laikytis nuo jo atokiai, su galimomis jo smurto aukomis nebendravo. Gerai pamena, kad ant G. dešinės rankos plaštakos išorinės dalies buvo juodos spalvos tatuiruotė - vilko snukis. Taip pat pamena, kad G. pats mėgo prie gimnazijos sakyti kitiems mokiniams, koks jis kietas. Tai darydavo, užsidėjęs ant rankos su tatuiruote pirštinę, kad nebūtų matoma tatuiruotė. Įtardama, kad pas E. nusikaltimą galėjo padaryti G. L., ji parodė E. nuotraukas iš G. profilio socialiniame tinkle „Facebook“. Iš pirmos nuotraukos E. jo nepažino, o pamatęs kitą nuotrauką, iš karto pasakė, kad nusikaltimą jo namuose padarė būtent G.. Kai tik E. atpažino G. L., jos mama paskambino D. R.. Ši iš karto paprašė persiųsti nuotraukas policijai, ką ji (B. J.) iš karto padarė elektroniniu paštu. Kam konkrečiai siuntė, ji neprisimena. Po kurio laiko iš pažįstamų sužinojo, kad G. L. ant rankos su tatuiruote nešioja auksinį platų žiedą su juoda keturkampe akimi - akmeniu. Pagal apibūdinimą ji pamena, kad tokį žiedą turėjo D. R. ir jį nešiojo. D. minėjo, kad šitas žiedas buvo pagrobtas per apiplėšimą jos bute. Praėjus apie trims savaitėms nuo įvykio, ji ėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Prie parduotuvės, (duomenys neskelbtini), pamatė einantį G. L. su trimis draugais. Per gatvę G., ją pamatęs, pradėjo rėkti, kad jos laukia lėta skausminga mirtis. Pavadino ją „žertva“. Tuo metu ji stovėjo su savo drauge E. T.. Ji išsigando G. vien dėl to, kad jis yra baisus žmogus ir pradėjo bėgti, o E. bėgo kartu su ja. Po to G. dar atsiuntė jai grasinančio pobūdžio žinutę per savo draugės K. D. socialinį tinklą „Facebook“. Ji yra tikra, kad rašė ne K., bet G., nes atpažino jo braižą. Ji iš karto suprato, kad G. žino, kad ji padėjo nustatyti E. įvykio kaltininką. O su K. D. ji mokosi vienoje mokykloje ir pastebėjo, kad ji jos akivaizdžiai vengia. Norėjo išsiaiškinti dėl minėtos žinutės, bet K. tiesiog nuo jos pabėgo. 2018 m. rugsėjo 11 d. iš nenustatyto „Facebook“ socialinio tinklo profilio gavo žinutę su tekstu: „Linkėjimai. Mirsi žertva. Lėtai ir skausmingai.“ Iš teksto ir sakinių išdėstymo iš karto suprato, kad tai parašė G. L.. Tą pačią akimirką ta paskyra jau buvo ištrinta. Iš savo klasioko A. L. sužinojo, kad G. L. grasina ir T. V. (tokia jai žinoma pavardė), kuris nusikaltimo metu buvo pas E., ir reikalauja iš jo, kad T. prisiimtų kaltę dėl nusikaltimo organizavimo. A. L. jai rodė visas G. siųstas žinutes T., nes A. yra geriausias T. draugas ir T. su juo dalinasi informacija. Ji mano, kad T. nori per ją įrodyti, jog jis dėl šio nusikaltimo niekuo dėtas. T. žino, kad ji artimai draugauja su E. R. ir tikisi, kad gali jam kuo nors padėti. Visą informaciją, apie kurią davė parodymus dėl G. L. grasinimų jam ir T., ji pateiks ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu (2 t., b. l. 9–11).

Liudytojos J. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad jos sūnui G. L. buvo 8 mėnesiai, kai išsituokė su jo biologiniu tėvu N. L.. Kurį laiką sūnų augino viena, o kai G. sukako 2 metai, sukūrė kitą šeimą. G. jai padėjo užauginti jos vyras I. M.. G. santykiai su patėviu geri, jis vadina I. tėvu. Jo auklėjimą sūnus priima, jokių problemų tarp I. ir G. niekada nebuvo kilę. Su I. M. turi bendrą 11-metį sūnų, G. santykiai su broliu normalūs. Kaip ir kiti vaikai tarpusavyje pasipeša, bet sutaria gražiai. Tikras tėvas G. nesidomėjo, atsirado tik sūnaus paauglystėje. Tai įvyko ne N. L., bet sūnaus iniciatyva, nes jis labai norėjo susipažinti su tėčiu. Kurį laiką tėvas vaikui rodė dėmesį, pirko dovanas. Tačiau jis niekada G. išlaikymui nėra mokėjęs alimentų (jie priteisti oficialiai), nėra vaikui pirkęs būtiniausių daiktų. G. ėjo į 7 klasę, kai užsigeidė gyventi pas tėvą (N. L.). Šis asmuo nėra asocialus, dirbo. Todėl ji nieko blogo nepagalvojo, neprieštaravo vaiko norui. Su tėvu jis pagyveno apie metus laiko, viskas baigėsi dideliu barniu. Tada G. persikėlė gyventi pas močiutę, jos motiną į (duomenys neskelbtini) rajoną. Namo grįžti nenorėjo, mano, kad dėl to, jog namuose jis turėjo pareigų, buvo didesnė jo elgesio kontrolė, o pas močiutę buvo daugiau laisvės. Nuo 14 metų jis ten ir gyvena. G. elgesys yra probleminis nuo darželio laikų. Dar būdamas mažas, jis pastoviai mušdavo kitus vaikus, buvo paėmęs svetimą žaislą. Tačiau užteko griežto jos ir patėvio pokalbio ir nuo to laiko jokių svetimų daiktų niekada neimdavo. Pradėjus lankyti mokyklą, smurto problemos neišnyko, todėl teko lankytis pas mokyklos psichologą. Psichologinė pagalba G. buvo teikiama iki 3 klasės. Jai (J. M.) atrodė, kad ji buvo naudinga, bet jam savavališkai nutraukus lankymąsi pas psichologą, paaiškėjo, kad sūnus vėl grįžo prie savo įpročių. G. mušdavo kitus mokinius, atsikalbinėdavo prieš mokytojus. Nors pamokų lankomumas buvo geras, bet mokslo rezultatai blogi, baigdavo mokslo metus su neigiamais pažymiais. Iki 6 klasės G. mokėsi (duomenys neskelbtini). Mokyklą teko keisti dėl smurtinio elgesio, kadangi mokyklos vadovybė ketino G. pašalinti dėl mokyklos taisyklių pažeidinėjimo. Tada jis perėjo mokytis (duomenys neskelbtini). Tada sūnus kaip tik gyveno pas tėvą ir mokėsi pagal gyvenamąją vietą. Tačiau problemos tęsėsi, teko nuolat reaguoti į pedagogų pastabas tiek jai, tiek G. tėvui N. L.. G. yra pakankamai gabus vaikas, bet tingi mokytis. Pamokas lanko gerai, bet mokslo rezultatai blogi. Ir toliau smurtavo, atsikalbinėjo prieš mokytojus. Teko jai su vyru važiuoti pas mokyklos direktorę dėl sūnaus nusižengimų. Mokslą nuo 8 klasės G. tęsia (duomenys neskelbtini), kur yra palengvinta programa, bet palengvėjus mokslui, prasidėjo nelankymo problemos. Dėl šios priežasties sutarė su mokyklos vadovybe, kad sūnus programą galėtų įsisavinti nuotoliniu būdu ir gautų nors pagrindinį išsilavinimą. Dešimtos klasės kursas jam nebuvo užskaitytas, kadangi G. nenuėjo į egzaminus. Iš mokyklos nebuvo pašalintas, nuo rugsėjo tęs mokslus (duomenys neskelbtini). G. neturi jokios motyvacijos gyvenime, jo niekas nedomina. Turi daug fizinės jėgos ir energijos, kurios neturi kur išlieti. Dėl to ir smurtauja prieš kitus. Praeitą visą vasarą dirbo pas ūkininką, užsidirbo kaip nepilnamečiui pakankamą sumą pinigų, bet išleido juos neracionaliai, prisipirko visiškai nereikalingų jam daiktų, išskyrus mobilųjį telefoną ir kelis drabužius. Šią vasarą taip pat buvo pradėjęs dirbti, bet metė darbą, nes jam nusibodo. Dar viena blogybė – G. aklai pasiduoda draugų įtakai, todėl įsivėlė į nusikaltimus, kuriuos padarė tik dėl kompanijos. Iki šio atvejo jam buvo pareikšti įtarimai dviejose baudžiamosiose bylose, bet vienu atveju tyrimas buvo nutrauktas, nes atlygino žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Antru atveju, t. y. 2018 metų birželio pradžioje, G. teismas skyrė elgesio apribojimą, sūnus turi būti 8 mėnesius namuose nuo 10 iki 6 val. Kadangi šiuo metu G. gyvena ir namuose (duomenys neskelbtini), ir pas močiutę (duomenys neskelbtini), tenka nuolat važinėti į Kaišiadorių probacijos tarnybą ir derinti sūnaus buvimo vietą. Abu nusikaltimai buvo smurtinio ir turtinio pobūdžio. Apie 2018 m. rugpjūčio 6 d. įvykdytą dar vieną nusikaltimą - plėšimą (duomenys neskelbtini), ji nieko nežinojo iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., kai anksti rytą į jų namus (duomenys neskelbtini) atvyko pareigūnai daryti kratos. Iš pareigūnų sužinojo, kuo jos sūnus įtariamas, bet smulkesnės įvykio aplinkybės jai nebuvo žinomos, nes G. apie įvykdytą nusikaltimą jai nieko nepasakojo. Apie aplinkybes sužinojo perskaičiusi įtarimą. Jos sūnus kartu su kažkokiu jonaviškiu T., kurio ji nepažįsta, pagrobė daiktus iš buto, sumušė tame bute gyvenantį asmenį. Pats G. jai labai detaliai apie įvykį nepasakojo. Nors jos sūnui dažnai yra sunku pripažinti savo kaltę, bet po šio nusikaltimo jis jau su ja nesiginčijo, pripažino savo klaidą. Mano, kad G. poreikiai yra pilnai patenkinti. Namuose visada būna paruošta įvairaus maisto, jis negali skųstis, kad jo nepakanka ar jis visada vienodas. Dėl sūnaus elgesio rankpinigių jam duoda ne kiekvieną dieną, per savaitę iš jos jis gauna apie 3 eurus. Žino, kad G. rūko, tad duoda dar pinigų rūkalams, kad nekiltų noras gauti jų kitais būdais. Kodėl G. pagrobė svetimus daiktus, neturi supratimo. Nemano, kad jam buvo didelis poreikis turėti daugiau lėšų. Jos manymu, eilinį kartą įtaką padarė neturėjimas ką veikti. Jai labai gaila ir ji labai pergyvena, kad G. gadina savo gyvenimą tokiais sprendimais. Iš tikrųjų jis yra geras vaikinas, iš esmės nėra grubus, dažniausiai - švelnus, jie daug su juo kalbasi. Į jos pastabas reaguoja ne visada, daugiau yra uždaro būdo (1 t., b. l. 160–162).

Į. K. apylinkės teismo 2019 m. birželio 6 d. teismo nuosprendyje, kuriuo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje ir nuteistas T. V., nurodyta, kad T. V. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su G. L. panaudodami fizinį smurtą ir psichologinę prievartą prieš nukentėjusįjį E. R., pagrobė D. R. priklausantį turtą ( 4 t. b. l. 155-182).

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą pasikėsino pagrobti svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. L. kaltė, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Kaltinamojo G. L. kaltę nusikalstamos veikos padaryme patvirtina jo paties parodymai, T. V., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis parodymai, nukentėjusiųjų E. R., D. R., liudytojų S. V., R. S., K. S., B. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadoje, įvykio vietos, asmens atpažinimo, daiktų atpažinimo, savanoriškų daiktų pateikimo, kratos protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis G. L. prisipažino, kad, veikdamas su T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) apgaule pateko į nukentėjusiojo butą, kur jis naudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, psichologinę prievartą - grasino nukentėjusiajam peiliu ir reikalavo atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, bei tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai D. R. priklausantį turtą. Išankstinis kaltinamojo G. L. ir T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), susitarimas vykdyti nusikalstamą veiką, t. y. nusikaltimui daryti pasiruošti rūbai, tarpusavyje suderinti veiksmai, iš T. V. namų paimta kuprinė pagrobtiems daiktams - visi šie faktiniai nustatyti veiksmai, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis G. L. su T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), turėjo bendrą tikslą užvaldyti svetimą turtą, naudojant smurtinio pobūdžio veiksmus, psichologinę prievartą – išsakymas grasinimo papjauti, laikant rankoje peilį, bei suprato, jog kiekvieno iš jų veiksmai reikšmingi siekiamam rezultatui. Taigi, visos šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo G. L. ir T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) susitarimą ir pritarimą bendriems veiksmams. Nusikalstama veika atlikta tiesiogine tyčia.

Kadangi įvertinus įrodymų visumą yra nustatyta, jog G. L. ir T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), susitarę, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, tai, kad kiekvieno iš jų dalyvavimas yra reikšmingas siekiamam rezultatui, abu įsibrovė į patalpas, svetimo turto grobimo tikslu vienam iš bendrininkų panaudojus fizinį smurtą, psichologinę prievartą, pagrobė nukentėjusiai priklausantį turtą, todėl kaltinamojo G. L. nusikalstama veika pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Įvertinęs byloje surinkus įrodymus, teismas sprendžia, kad neabejotinai įrodyta, jog G. L. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 9:00 val. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), apsimesdamas apskaitos skaitiklius tikrinančiu asmeniu, pasikėsino įsibrauti į butą (duomenys neskelbtini), tačiau bute buvęs E. R., gimęs 2001 m., jo neįsileido, po to tęsdamas nusikalstamus veiksmus tos pačios dienos 12.00 val., T. V. būnant pas nukentėjusįjį E. R. ir įkalbėjus jį įleisti į namus antrą kartą atėjusį apskaitos skaitiklių tikrintoju apsimetusį asmenį - G. L., nukentėjusiajam jį įleidus, apgaule patekdamas įsibrovė į butą (duomenys neskelbtini), kur sudavė E. R. keliu tris smūgius į nosį, lūpą, pilvo sritį, bei kumščiu keturis smūgius į veido sritį ir krūtinės sritį, dėl ko atsirado muštinė žaizda apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimai nosies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko naudodamas psichologinę prievartą - laikydamas rankoje peilį ir grasindamas jį papjauti, reikalavo E. R. atiduoti namuose esančius vertingus daiktus, tokiu būdu pagrobė D. R. priklausantį turtą - 150 eurų vertės auksinę moterišką apyrankę, 250 eurų vertės auksinę moterišką grandinėlę, 168 eurų vertės vieną porą auksinių moteriškų auskarų, bendros 30 eurų vertės moterišką bižuteriją – tris pakabukus ir tris grandinėles, 30 eurų vertės vyrišką laikrodį „(duomenys neskelbtini)“, 20 eurų vertės, moterišką senovinį laikrodį su grandinėle (ant kaklo), 10 eurų vertės paprastą vyrišką laikrodį, 40 eurų vertės belaides ausines, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos vyno „(duomenys neskelbtini)“, 10 eurų vertės 1 butelį 0,7 l talpos bulgariškos degtinės, bendros 30 eurų vertės du butelius 0,7 l talpos angliško viskio, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos degtinės „(duomenys neskelbtini)“, 15 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos viskio „(duomenys neskelbtini)“, 20 eurų vertės 1 butelį 1 l talpos brendžio „(duomenys neskelbtini)“, apie keturis eurus grynųjų pinigų, materialiai nevertinamus vieną porą auskarų bei virtuvinį peilį, tuo bendrais su T. V. veiksmais padarė nukentėjusiajai D. R. bendrą 822 eurų turtinę žalą.

Turto sunaikinimas ir sugadinimas

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

G. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t.y. pripažino sugadinęs – sulaužęs nukentėjusiojo E. R. mobilaus ryšio telefoną. Parodė, kad sulaužė telefoną, nes bijojo, kad nukentėjusysis nepraneštų apie įvykį, negalėtų pasikviesti pagalbos. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. nukentėjusiųjų E. R., D. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. L. vykdydamas plėšimą 2018 m. rugpjūčio 6 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), sugadino svetimą turtą - sulaužė mobiliojo ryšio telefoną “ (duomenys neskelbtini)“, bei padarė 709 Eur žalą. G. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino sugadinęs – sulaužęs nukentėjusiojo E. R. mobilaus ryšio telefoną. G. L. aktyvūs veiksmai – telefono korpuso perlaužimas leido kilti padariniams – dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiosios D. R. turtas. Kaltinamasis G. L. veikė tiesiogine tyčia, jis darydamas nusikalstamą veiką – sulaužydamas telefoną suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo <...> gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo G. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, jog prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą, numatyta BK 180 straipsnio 2 dalyje, įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje.

Bausmės teisingumo principas yra vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. Bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytas ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

G. L. nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, vos sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų. Jis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą ir vieną nesunkų nusikaltimą. Praeityje teistas, baustas administracine tvarka 3 kartus, už administracinį nusižengimą, įvykdytą 2018 m. birželio 26 d. Už paskutinį nusižengimą paskirta 150 Eur bauda pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, nesumokėta (3 t., b. l. 24-26). Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (3 t., b. l. 3).

Teismas, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas padariusį asmenį, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų tikslus bei motyvus, kaltinamojo amžių bei socialinę brandą, nusikalto būdamas nepilnametis, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, nes jis vos sulaukęs septyniolikos metų įvykdė plėšimą, kurio metu grasino nukentėjusiajam peiliu, vartojo fizinį smurtą, dar būdamas nepilnametis, buvo vieną kartą teistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės, gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – augino seneliai, su patėviu nesutarė, kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiosios atsiprašė, sutiko atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams žalą, nusikaltimu nebuvo sukeltos sunkios pasekmės (nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad pakeisti jo elgesį bei pašalinti priežastis, privedusias prie nusikaltimo įvykdymo, vadovaujantis įstatyme numatytais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės paskirtis ir teisingumo principas bus įgyvendintas G. L. paskyrus didesnę nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas, skiriant jam 1 metų 12 d. laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, skiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytos dvi sąlygos, kurioms esant teismas taiko bausmių apėmimą: pirma, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, antra, padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas taikomas tik esant abiem jame numatytoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-89/2005, 2K-380/2013).

Bausmės už nusikalstamas veikas, kurios labai skiriasi pagal pavojingumą, (nesunkus ir sunkus nusikaltimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu bendrintinos apėmimo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. L. visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusieji D. R. ir E. R., atstovaujami advokato R. Š., pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo: 1) D. R. priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) E. R. priteisti iš kaltinamųjų solidariai 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) D. R. ir E. R. priteisti solidariai iš kaltinamųjų 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. E. R. dėl užpuolimo, grasinimo nužudyti peiliu ir sumušimo patyrė stresą, išgąstį bei didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, jam atsirado dirglumas, nesaugumo jausmas, miego sutrikimai. D. R. dėl nusikalstamų veikų taip pat patyrė labai didelį stresą, baimę dėl sūnaus sveikatos būklės, jautė didelį nesaugumo jausmą, nes vidury dienos buvo apiplėšti jos namai, išvogti ir sulaužyti asmeniniai daiktai.

Byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis G. L., veikdamas kartu su T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiajam E. R. nusikalstamos veikos darymo metu buvo suduoti smūgiai į veido, krūtinės sritį, grasinta peiliu. Neabejotinai aišku, kad dėl neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis E. R. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes nusikalstama veika buvo padaryta įsibraunant į jo gyvenamąją patalpą, T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis), buvo jo draugas, kuriuo jis pasitikėjo, kas jam ypač turėjo sukelti nesaugumo jausmą. Teismas taip pat pripažįsta, kad dvasinius išgyvenimus taip pat patyrė ir nukentėjusioji D. R., nes kaltinamasis G. L. su T. V., įsibrovė į jos namus, sumušė jos nepilnametį sūnų bei pagrobė jai priklausantį turtą, nurodytą kaltinamajame akte. Neabejotina, kad visa tai jai sukėlė stresą bei baimę dėl sūnaus savijautos, nesaugumo jausmą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo metu nukentėjusioji D. R. tiesiogiai nedalyvavo, jos atžvilgiu fizinis smurtas naudojamas nebuvo, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis buvo sumažintas. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, nustatė, kad E. R. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 2 500 Eur - atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose, todėl, atsižvelgiant į tai, kad 350 Eur neturtinė žala T. V. (kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) 2019 m. gegužės 8 d. bankiniu pavedimu buvo atlyginta į nukentėjusiojo E. R. mamos D. R. sąskaitą, šia suma priteistinos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas iki 2 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai D. R. priteistini 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas 2019 m. birželio 6 d. nuosprendžiu priteisė iš T. V. nukentėjusiajam E. R. 2 150 Eur, o nukentėjusiajai D. R. - 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis G. L. sutiko atlyginti nukentėjusiesiems neturtinę žalą.

Nustačius, kad turtinę žalą bendrais veiksmais padarė kaltinamasis G. L. ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau nuteistas T. V. (iš kurio jau buvo priteista visa ir šioje byloje prašoma priteisti neturtinė žala), todėl padarytą žalą privalantys atlyginti abu solidariai (CK 6.279 straipsnis), iš kaltinamojo G. L. turtinę žalą nukentėjusiesiems priteisiant atlyginti solidariai su nuteistuoju T. V..

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė Kauno teritorinė ligonių kasa. Civilinis ieškinys pareikštas dėl patirtos 35,37 Eur turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam E. R. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas (1 t., b. l. 132). Kaltinamasis G. L. ieškinio neginčija, valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusiojo gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo G. L. ir T. V. neteisėtais veiksmais. Nustačius, kad turtinę žalą bendrais veiksmais padarė kaltinamasis G. L. ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau nuteistas T. V. (iš kurio jau buvo priteista 35,37 Eur turtinė žala), todėl padarytą žalą privalantys atlyginti abu solidariai (CK 6.279 straipsnis), iš kaltinamojo G. L. turtinę žalą 35,37 Eur priteisiant atlyginti solidariai su nuteistuoju T. V..

Baudžiamojoje byloje 994,99 Eur civilinį ieškinį pateikė S. I. AS, Lietuvoje veikiantis per S. I. AS Lietuvos filialą. Šią sumą prašė priteisti iš nusikaltimą padariusių atsakingų asmenų. Nurodė, kad D. R. buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo kompanija išmokėjo 568 Eur už pagrobtus juvelyrinius dirbinius ir 426,99 Eur už sugadintą telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, draudikui išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam, pagrįstas teisiamojo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais bei kaltinamojo parodymais. Kaltinamasis G. L. ieškinį pripažino. Žala dėl juvelyrinių dirbinių pagrobimo buvo padaryta dėl tyčinės nusikalstamos veikos. (duomenys neskelbtini) atlygino žalą nukentėjusiajai D. R. ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus asmenis. Nustačius, kad turtinę žalą bendrais veiksmais padarė kaltinamasis G. L. ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau nuteistas T. V. (iš kurio jau buvo priteista 568 Eur turtinė žala), todėl padarytą žalą privalantys atlyginti abu solidariai (CK 6.279 straipsnis), iš kaltinamojo G. L. turtinę žalą 568 Eur priteisiant atlyginti solidariai su nuteistuoju T. V..

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė S. I. AS, Lietuvoje veikiantis per S. I. AS Lietuvos filialą. D. R. buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo kompanija išmokėjo 426,99 Eur už sugadintą telefoną „Samsung S7 Edge“. Kaltinamasis G. L. pripažino, kad sulaužė telefoną „(duomenys neskelbtini)“. Žalos dydis pagrindžiamas pateiktais dokumentais, pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus, kaltinamasis G. L. ieškinio neginčija, atsiradusi žala tiesiogiai susijusi su kaltinamojo G. L. neteisėtais veiksmais, taigi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visa apimtimi, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo G. L..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustačius, kad nusikalstamą veiką bendrais veiksmais padarė kaltinamasis G. L. ir įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau nuteistas T. V. (iš kurio jau buvo priteistos nukentėjusiųjų turėtos advokato išlaidos), todėl advokato išlaidas privalantys atlyginti abu solidariai (CK 6.279 straipsnis), iš kaltinamojo G. L. advokato išlaidas 500 Eur priteisiant atlyginti solidariai su nuteistuoju T. V., nukentėjusiesiems E. R. ir D. R..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas išaiškina, kad jeigu visa žala bus atlyginta ar išieškota iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš kito bendraskolio, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam G. L. pasislėpus nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamasis pagal Europos arešto orderį sulaikytas J. K. ir ekstradijuotas į Lietuvą. Baudžiamojoje byloje pateikti rašytiniai įrodymai (5 t., b. l. 32-52) pagrindžia, kad Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 274,73 Eur išlaidas dėl G. L. ekstradicijos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas, įvertinęs tai, kad ekstradicijos išlaidas nulėmė paties G. L. veiksmai, t. y. jis, žinodamas, kad yra dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas, išvyko iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis, kaltinamasis buvo sulaikytas J. K. ir konvojuotas į Lietuvą. Todėl, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos patirtos 274,73 Eur dydžio išlaidos dėl G. L. ekstradicijos, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. L. (analogiškai formuojama ir kasacinė praktika: 2010 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2010).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos duomenimis G. L. sulaikytas 2020 m. sausio 20 d. J. K. dėl jo paieškos, esančios Šengeno informacinėje sistemoje (5 t. b. l. 70 ). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį nustatyta, kad G. L. J. K., 2019 m. balandžio 7 d. padarė nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant nuo 2020 m. vasario 10 d. (5 t. b. l. 71-75).

Atsižvelgiant, kad J. K. kompetentinga institucija nepateikė papildomos informacijos dėl kaltinamojo sulaikymo, t.y. ar kaltinamasis buvo sulaikytas dėl nusikalstamos veikos Jungtinėje karalystėje, padarymo, ar pagal Europos arešto orderį, taip pat nėra duomenų, kokią dalį bausmės jis atliko užsienio valstybėje, todėl esant neaiškumui dėl suėmimo termino bei atliktos užsienio valstybėje bausmės, siekiant nepasunkinti kaltinamojo teisinės padėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką G. L. įskaitytinas laikas nuo jo sulaikymo pagal Europos arešto orderį - 2020 m. sausio 20 d., įskaitant laiką, kai paskirta kardomoji priemonė suėmimas šioje byloje, ir iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2020 m. rugsėjo 29 d.

Kaltinamajam G. L. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas naikintina ir jis, kaip atlikęs paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paleistinas iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas su auksinių grandinėlių dalimis (supakuotos atskirai, 2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas nukentėjusiajai D. R.. Paketas su sugadintu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., paketas su lipnia juostele, paimta iš šiukšlių dėžės, 1 vnt., paketas su savadarbiu kastetu, 1 vnt., paketas su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtais drabužiais, 1 vnt., paketas su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtomis pirštinėmis, 1 vnt., vokas su rašikliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., vokas su lipnios juostelės ritinėliu / įvykio vietos apžiūra/, 1 vnt., vokai su įvairiais pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, 11 vnt., nuoprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Kompiuterinė laikmena (CD) su mobiliojo ryšio telefonų (krata (duomenys neskelbtini)) informacija, 1 vnt., kompiuterinė laikmena (CD) su įvykio vietos apžiūros medžiaga, 1 vnt., kompiuterinė laikmena (CD) su telefoninių pokalbių įrašais, 2 vnt., kompiuterinė laikmena su proceso dalyvių apklausų įrašais, 14 vnt. paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 12 (dvylikai) dienų.

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir skirti G. L. subendrintą bausmę -laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 12 (dvylikai) dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. L. 8 (aštuonių) mėnesių ir 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. (8 mėnesius ir 9 dienas), vieną suėmimo ir sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai ir laikyti, kad G. L. bausmę atlikęs.

Kaltinamajam G. L. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir jį paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiųjų E. R. ir D. R. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam E. R. iš kaltinamojo G. L. 2 150 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto penkiasdešimties eurų) ir D. R. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) neturtinę žalą solidariai su 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. N 1-717-814/2019 ) nuteistu T. V..

Priteisti iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiesiems E. R. ir D. R. kiekvienam po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti solidariai su 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. N 1-717-814/2019) nuteistu T. V..

Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti gydymo išlaidoms atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank”, įmonės kodas 191351679) iš kaltinamojo G. L. 35,37 Eur (trisdešimt penkių eurų trisdešimt septynių centų) turtinę žalą solidariai su 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. N 1-717-814/2019) nuteistu T. V..

Priteisti S. I. AS Lietuvos filialui iš kaltinamojo G. L. 568 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) turtinę žalą solidariai su 2019 m. birželio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. 1- 717-814/2019) nuteistu T. V..

Priteisti S. I. AS Lietuvos filialui iš kaltinamojo G. L. 426,99 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 99 centų) turtinę žalą.

Pripažinti proceso išlaidomis, išlaidas susijusias su G. L. ekstradicija, bei iš G. L. priteisti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai 274,73 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 73 centus) proceso išlaidų (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą su auksinių grandinėlių dalimis (supakuotos atskirai, 2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai D. R.. Paketą su sugadintu mobiliojo ryšio telefonu „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., paketą su lipnia juostele, paimta iš šiukšlių dėžės, 1 vnt., paketą su savadarbiu kastetu, 1 vnt., paketą su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtais drabužiais, 1 vnt., paketą su kratos (duomenys neskelbtini) metu paimtomis pirštinėmis, 1 vnt., voką su rašikliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., voką su lipnios juostelės ritinėliu (įvykio vietos apžiūra), 1 vnt., vokus su įvairiais pėdsakais, paimtais įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 11 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su mobiliojo ryšio telefonų (krata (duomenys neskelbtini)) informacija, 1 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su įvykio vietos apžiūros medžiaga, 1 vnt., kompiuterinę laikmeną (CD) su telefoninių pokalbių įrašais, 2 vnt., kompiuterinę laikmeną su proceso dalyvių apklausų įrašais, 14 vnt. palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

TeisėjaLina Šafronienė