Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Užsienio išmokų tarnybos ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl neteisėtai įgyto turto grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

CK 5.1 str. 1 d. nustato, kad paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Ši nuostata reiškia, kad įpėdinis paveldi visą mirusiajam priklausantį turtą. Pagal CK 5.2 str., jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Pažymėtina, kad paveldimas tik mirusiajam priklausąs turtas.

Asmeniui mirus, jis nebegali būti laikomas turtinės teisės, šiuo atveju - valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos, gavėju. Dėl to po asmens mirties jo vardu išmokėtos sumos už laikotarpį po jo mirties netampa asmens nuosavybe, taigi, netampa ir palikimo dalimi.

Teismo argumentas, kad ieškovas, pervedęs pinigus į mirusiojo asmens sąskaitą banke, turi pareikšti ieškinį mirusiojo paveldėtojams, o jeigu palikimo niekas nepriėmė – valstybei, yra nepagrįstas. CK 6.237 str. l d. numato asmens pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Ši norma nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri priima paveldėjimą valstybės vardu, šio turto neįgijo, kadangi valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos permoka niekada nebuvo paveldimo turto dalis, todėl ji negali būti laikoma atsakove. Tuo tarpu banko sąskaitos sutartis - dvišalė sutartis, sudaroma tarp banko ir kliento. Klientui mirus, pasibaigia jo civilinis teisnumas, t.y. jis nebegali būti teisinių santykių subjektu. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad banko sąskaitos sutartis pasibaigia dėl vienos iš šalių mirties. AB SEB banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedo 13.13 punkte nurodyta, kad nutraukus banko sąskaitos sutartį /.../ jei klientas nedavė nurodymo pervesti lėšas į kitą sąskaitą, bankas lėšas perveda į banko vidinę sąskaitą ir kliento banko sąskaita uždaroma. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis mirus vienai iš šalių nutraukiama, o paveldėtojų nėra, pinigai pagal bendrųjų paslaugų teikimo j sutartį bus be pagrindo pervesti į vidinę AB SEB bankas sąskaitą.

Bankas pagal Mokėjimų įstatymą yra mokėjimo paslaugų teikėjas, t.y. tik vykdo mokėjimo operacijas ir nėra teisės aktais įgaliotas aiškintis ir spręsti, kokia lėšų, su kuriomis atliekamos mokėjimo operacijos, ar lėšų, kurios yra banko sąskaitoje, kilmė.

Banko ir kliento santykius, atsirandančius vykdant mokėjimų operacijas ir tvarkant banko sąskaitą, reglamentuoja Mokėjimų įstatymas ir CK. Bankas, gavęs iš mokėtojo mokėjimo nurodymą pervesti lėšas, perveda jas pagal mokėjimo nurodyme pateiktus duomenis ir įskaito jas į lėšų gavėjo sąskaitą. Bankas, veikdamas kaip mokėjimo paslaugų teikėjas ir vykdydamas mokėjimo operacijas, neturi nei teisės, nei pareigos vertinti mokėjimo operacijos teisėtumą ar pagrįstumą. Mokėjimų įstatymo 2 str. ld. 15 p. nustato, kad mokėjimo operacija - mokėtojo arba gavėjo inicijuotas lėšų įmokėjimas, pervedimas arba išėmimas neatsižvelgiant į mokėtojo ir gavėjo pareigas, kuriomis grindžiama operacija. Atsakovas vadovaujasi CK 6.922 str. 1 d., kuri nustato, kad bankas lėšas nuo kliento sąskaitos gali nurašyti tik kliento nurodymu, o be kliento sutikimo lėšos gali būti nurašytos tik teismo sprendimu, todėl atsakovas, norėdamas nurašyti lėšas nuo mirusio asmens sąskaitos, turi gauti asmens, paveldėjusio jo sąskaitoje esančias lėšas, sutikimą, arba gauti atitinkamą teismo sprendimą. Taigi, ieškovas turėtų išsiaiškinti, kas yra V. D. sąskaitoje esančių lėšų paveldėtojas (asmenys ar valstybė), ir kreiptis į tą asmenį dėl nepagrįstai gautų lėšų grąžinimo.

Ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovo bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedo 13.13 punkte nurodyta, kad nutraukus banko sąskaitos sutartį /.../ jei klientas nedavė nurodymo pervesti lėšas į kitą sąskaitą, bankas lėšas perveda į banko vidinę sąskaitą ir kliento banko sąskaita uždaroma, savaip interpretuoja minėtą bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių normą ir daro klaidingą išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, kad sutartis, mirus vienai iš šalių nutraukiama, o paveldėtojų nėra, pinigai bus be pagrindo pervesti į vidinę atsakovo Minėtas bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių punktas aptaria banko sąskaitos sutarties nutraukimo pasekmes tais atvejais, kai banko sąskaitos sutartis nutraukiama vienos iš banko sąskaitos sutarties šalių, t.y. banko arba kliento iniciatyva. Tokiu atveju, nutraukus banko sąskaitos sutartį, banko sąskaita uždaroma, o kliento neatsiimtos lėšos pervedamos į banko vidinę sąskaitą (išsaugant informaciją apie jas banko informacinėse sistemose), iš kurios klientas jam priklausančias lėšas gali atsiimti bet kada atvykęs į banką ir pateikęs prašymą, kaip nustatyta bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedo 13.14 punkte. Tačiau kliento mirties atveju pirmiau minėtų taisyklių 13.13 punkto nuostatos netaikomos, nes sutartis nenutraukiama vienos iš šalių iniciatyva, o pasibaigia dėl asmens mirties. Tokiu atveju banko sąskaita neuždaroma, o joje esančios lėšos laikomos joje tol, kol į banką kreipiasi šias pinigines lėšas paveldėję ir atitinkamus paveldėjimo dokumentus pateikę asmenys.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas paskyrė V. D. 552,52 Lt dydžio valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Pensija buvo pervedama į V. D. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas. V. D. mirė 2010-12-15. Ieškovas teigia, kad apie V. D. mirtį sužinojo tik 2011-09-09, gavęs informaciją iš Jungtinės Karalystės, todėl už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-02-28 į V. D. sąskaitą neteisėtai buvo pervesti 1 105,04 Lt.

Banko sąskaitos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.913 str. Pagal šios teisės normos nuostatas banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str. 1 d.). Banko sąskaitos sutarties dalykas – veiksmai, susiję su sąskaitos atidarymu, pinigų priėmimu, išdavimu ir kliento nurodymų atlikti kitas banko operacijas vykdymu. Savo esme tai finansinių paslaugų sutartis, kurios pagrindu atliekant banko operacijas klientas turi galimybę valdyti, naudoti ir disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (papildyti sąskaitą grynaisiais pinigais ar juos išimti, atlikti mokėjimus, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, atlikti kitas finansines operacijas). Banko sąskaitos sutartis yra dvišalė – tiek klientas, tiek bankas turi reikalavimo teises ir jas atitinkančias pareigas. Sudarius banko sąskaitos sutartį bankas turi pareigą atidaryti banko sąskaitą (CK 6.914 str. 1 d.), atlikti banko operacijas kliento nurodymu (CK 6.916 str.), užtikrinti banko sąskaitos ir su ja susijusių operacijų slaptumą (CK 6.925 str.), jei susitarta – mokėti palūkanas už naudojimąsi sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.920 str.). Pagrindinė kliento pareiga – mokėti už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.919 str. 1 d.). Į banko sąskaitą įnešti kliento grynieji pinigai, taip pat jo ar trečiojo asmens nurodymu į sąskaitą pervesti negrynieji pinigai yra kliento lėšos (finansinis turtas), kuriomis šis turi teisę laisvai disponuoti. Tokią teisę turi ir bankas (CK 6.913 str. 2 d.). tačiau jis privalo užtikrinti kliento teisę netrukdomai disponuoti lėšomis ir jam draudžiama apriboti kliento galimybę disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis (CK 6.913 str. 3 d., 6.926 str.).

Taigi, į V. D. sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, ieškovo įmokėti 1 105,04 Lt yra V. D., o ne atsakovo lėšos, todėl ieškovas reikalavimą dėl šių lėšų grąžinimo turi teisę reikšti ne atsakovui, o V. D. įpėdiniams.

Be to, iš V. D. sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-09-31 matyti, kad ieškovo pervesti 1 105,04 Lt iki kol atsakovui buvo pateiktas V. D. mirties liudijimas ir V. D. mokėjimo kortelė ir banko sąskaita buvo užblokuotos, buvo panaudoti, o sąskaitoje likusią 1 850,35 Lt sumą sudaro V. D. skirta 1 850,10 Lt kompensacija už endoprotezą, kurios išmokėjimo pagrįstumas nėra ginčijamas.

Nėra pagrindo teigti, kad V. D. įpėdinių nėra. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad V. D. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Jungtinėje Karalystėje. Į bylą pateikti duomenys tik apie tai, kad V. D. įpėdiniai nepriėmė palikimo pagal Lietuvos teisę, tačiau nėra įrodymų, kad V. D. palikimas nebuvo priimtas pagal Jungtinės Karalystės teisę (CK 1.62 str. 1 d.). Svarstytina, ar Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagrįstai atsisakė valstybės vardu priimti palikimą, likusį po V. D. mirties, jei paaiškėtų, kad kitų įpėdinių V. D. neturi. Kaip jau nurodyta, V. D. sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) esančią 1 850,35 Lt sumą sudaro V. D. skirta 1 850,10 Lt kompensacija už endoprotezą, kurios išmokėjimo pagrįstumas nėra ginčijamas.

Ieškovas taip pat neteisingai aiškina AB SEB bankas bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 1 priedo 13.13 p., kuriame nurodyta, kad, nutraukus banko sąskaitos sutartį, sąskaitoje esantis lėšų likutis, dėl kurio nebuvo duotas nurodymas pervesti į kitą sąskaitą, pervedamas į banko vidinę sąskaitą ir sąskaita uždaroma. Ši nuostata nesudaro pagrindo teigti, kad į banko vidinę sąskaitą pervestas lėšų likutis tampa banko nuosavybe, o reiškia, kad keičiasi kliento pinigų saugojimo (laikymo) tvarka. Tai patvirtina 13.15 p., pagal kurį kliento lėšos iš banko vidinės sąskaitos išmokamos pagal kliento rašytinį prašymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.