Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos pirmininko skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2015-02-13, apie 20.30 val., savo motinos kieme, adresu Kaišiadorių raj., Žiežmarių sen., Burbiškių k., Ilgoji g. 10, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, tai yra paėmusi laužtuvą nulaužė spyną, kabojusią ant motinos tvarto durų, ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje.

Kauno apylinkės teismo 2015-09-28 nutartimi E. M. skundas dėl 2015-06-10 nutarimo atmestas ir nutarimas paliktas nepakeistas. Kauno apygardos teismo 2015-11-17 nutartimi E. M. apeliacinis skundas dėl apylinkės teismo 2015-09-28 nutarties tenkintas iš dalies, ši nutartis panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi E. M. skundas tenkintas iš dalies, Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos 2015-06-10 nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla papildomam bylos aplinkybių tyrimui grąžinta šiai institucijai nagrinėti iš naujo.

Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos pirmininkas (toliau – Institucija) skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Skunde Institucija remiasi Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1109-498/2015 ir nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyta, koks ir kokio konkretaus teisės akto reikalavimas buvo pažeistas, yra surašytas netinkamai. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad toks protokolas trukdo nagrinėti bylą teisme ir byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui pašalinti trūkumus ir protokole nurodyti tikslią kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ATPK 260 straipsnis). Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo atsižvelgti į minėtą teismo praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos pirmininko skundas tenkintinas.

Iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino nutarimą priėmusiai Institucijai, motyvuodamas tuo, kad nutarimo, kuriuo E. M. pripažinta padariusi ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir nubausta administracine nuobauda, turinys neatitinka ATPK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, nes jame nenurodytas teisės aktas, kurio reikalavimus galimai pažeidė E. M., tik formaliai konstatuotas padarytas pažeidimas.

Pastebėtina, kad galutine ir įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-11-17 nutartimi jau buvo nustatyta, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra aiškiai nurodyta ir apibrėžta E. M. inkriminuoto savavaldžiavimo sudėtis. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 188 straipsnį yra reikšminga nustatyti veikos teisėtumą, tai yra ar asmuo įgyvendina savo tariamą ar tikrą teisę, ar ją įgyvendina įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai, tačiau nagrinėjamu atveju šie pažeidimo požymiai nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos nutarime nėra nurodyti. Kauno apygardos teismas 2015-11-17 nutartyje konstatavo, kad pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, pavyzdžiui, nurodant teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole, gali tiek institucijos, įgaliotos surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus, tiek pirmosios instancijos teismai, turintys įgaliojimus tikslinti administracinio teisės pažeidimo požymius ar veikos kvalifikavimą. Paminėtų aplinkybių nustatymui Kauno apygardos teismas 2015-11-17 nutartimi nutarė E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apylinkės teismui.

Esant tokiai situacijai, skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su apylinkės teismo sprendimu šią bylą grąžinti nutarimą priėmusiai Institucijai. Apylinkės teismas po to, kai administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta teismui nagrinėti iš naujo, netyrė aplinkybių, susijusių su teisingu E. M. veiksmų kvalifikavimu ir nebandė pašalinti Kauno apygardos teismo 2015-11-17 nutartyje nurodytų administracinio teisės pažeidimo trūkumų. Skundžiamoje nutartyje šią bylą perduoti Institucijai teismas iš esmės apsiribojo Kauno apygardos teismo 2015-11-17 nutarties motyvų pakartojimu, kuriais ši byla grąžinta nagrinėti apylinkės teismui. Taip pat pastebėtina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas Institucijos priimto nutarimo trūkumus nepagrįstai vadovavosi ATPK 260 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis ne nutarimo, o administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį.

Apylinkės teismo sprendimas grąžinti bylą nutarimą priėmusiai Institucijai, o ne administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, negali būti pripažintas teisėtu dar ir dėl to, kad toks sprendimas nėra numatytas ATPK 302 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, kaip matyti iš šių nuostatų, galimybė bylą grąžinti Institucijai, priėmusiai nutarimą, kuriuo asmuo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, nėra numatyta, kadangi pagal galiojančias teisės normas pats apylinkės teismas turi tokius pat įgaliojimus tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolus, kaip ir minėta institucija. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus gali ištaisyti pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą nutarimą priėmusiai Institucijai, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti E. M. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.