- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-28
- Bylos Nr.
- eI-319-561/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02659-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Trečiasis asmuo
- V. V., I. L., S. O.
- Pareiškėjas
- V. Z., J. M.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. Z., V. Z. ir J. M. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys I. L., V. V. ir S. O.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. Z., V. Z. ir J. M. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti 2017 m. sausio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) sprendimą Nr. 49SF-7-(14.49.104.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas); 2) panaikinti 2017 m. liepos 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 1SS-1888-(7.5.) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovus pareiškėjams leisti dalyvauti Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžiuose ir rinktis siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis pretendentų, kurie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido pareiškėjams, turtinių teisių paveldėtojų.
Skunde pareiškėjai nurodė, kad buvo kviečiami į NŽT Vilniaus miesto skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdį, tačiau rinktis sklypų nebuvo leista. NŽT Vilniaus miesto skyrius sprendime nurodė, kad pareiškėjai yra turtinių teisių perėmėjai ir pagal teisės perleidimo sutartis kiekvienas turi teisę gauti vieną sklypą kartu su teisių perleidėjais. Komisijos posėdžio metu pareiškėjų atstovas buvo supažindintas su ankščiau minėtais teisės aktais, reglamentuojančiais naujų žemės sklypų perdavimą neatlygintinai nuosavybėn ir informuotas apie tai, kad turtinių teisių perleidėjai yra nepateikę paveldėjimo teisės dokumentų.
Pareiškėjų teigimu, matydami, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius apskritai neleidžia pasirinkti žemės sklypų, ir neleis ateityje to daryti, kol tretieji asmenys nepateiks dokumentų, kurių jie ir nepateiks, su skundu dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo kreipėsi į NŽT, tačiau ir NŽT pareiškėjų skundo netenkino.
Pažymėjo, kad A. V. V. ir R. V. turtas po jų mirties, o tame tarpe ir turtinės teisės, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis, nebuvo priimti. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius. Palikimo priėmimas ir atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, manė, kad nuosavybės teisių atkūrimas, suteikiant naują žemės sklypą teisėtiems pretendentams – pareiškėjams, negali būti sąlygotas kitų asmenų vienašalių sandorių, valinių veiksmų atlikimu arba neatlikimu, nes tai prieštarautų tiek Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) paskirčiai, o taip pat būtų nesuderinama ir su Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, susijusiomis su nuosavybės teisių apsauga. Kita vertus, esant situacijai, kuomet A. V. V. ir R. V. turtas, o ir turtinės teisės, po jų mirties nėra priimtos asmenų, turinčių tokią teisę per CK nustatytą terminą, remiantis CK 5.52 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks palikimas pereina valstybei.
Pareiškėjų įsitikinimu, NŽT netinkamai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka) 3 punktą, nes, kaip jau žinome, pretendentų turtinių teisių paveldėtojų nėra, jie nepriėmė palikimo, todėl pareiškėjams turi būti leista atkurti nuosavybės teises taip, kaip jie yra išreiškę valią, nesudarant dirbtinių kliūčių.
Pažymėjo, kad skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl turi būti panaikinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundą tenkinti visą.
Atsiliepimas
Atsakovai NŽT Vilniaus miesto skyrius ir NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjų skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodė, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu, Įgyvendinimo tvarka bei kitais teisės aktais.
Pažymėjo, kad teisė į nuosavybės teisių atkūrimą – tai subjektinė asmens teisė, kurios įgyvendinimą reglamentuoja specialusis Atkūrimo įstatymas. Pagal minėto įstatymo nuostatas, pačios prielaidos egzistavimas (pavyzdžiui, buvimas Lietuvos Respublikos piliečiu) pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas: pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisė jam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų), yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą, taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus įgaliotai valstybės institucijai.
Atsakovai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatomis bei Įgyvendinimo tvarkos 3 punkto nuostatomis, pabrėždami, kad piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių perėmėjams atkuriamos ta pačia tvarka kaip ir Įgyvendinimo tvarkos 2 punkte nurodytiems piliečiams. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal teisės perleidimo sutartį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kuriomis jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Pažymėjo, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 307 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ A. V. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1721) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jam priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, V. Z..
Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 306 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ R. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1719) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jam priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, J. M..
Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 308 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ S. O. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1716) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jai priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, V. Z..
Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad A. V. V. ir R. V. yra mirę, todėl rinktis pagal piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje eilę, kuri buvo patvirtinta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-550-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“, naujus žemės sklypus turi teisę pretendentų, kurie yra mirę turtinių teisių paveldėtojai. Pareiškėjai į šią eilę buvo įrašyti tuo pačiu numeriu, kaip ir teisės atkurti nuosavybės teises perleidėjai, todėl pareiškėjai pageidaujamą žemės sklypą individualiai statybai pagal patvirtintą eilę gali pasirinkti ir gauti vieną tik kartu (bendru sutarimu) su tuo pačiu eilės numeriu į šią eilę įrašytu mirusių pretendentų turtinių teisių paveldėtoju. Iš Testamentų registro išraše esančių duomenų matyti, kad A. V. V. palikimą priėmę asmenys yra I. L. ir V. V.. R. V. atveju palikimo priėmimo faktų nenustatyta.
Iš NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomo piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos 2016 m. spalio 13 d. posėdžių protokolo Nr. 49PRT-13-(14.49.101) esančių įrašų nustatyta, kad mirusiųjų pretendentų turtinių teisių paveldėtojai nebuvo pateikę paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, todėl komisijos posėdžio metu pareiškėjų interesams atstovaujančiam įgaliotam asmeniui nebuvo leista rinktis naujų žemės sklypų individualiai statybai iš siūlytinų rinktis žemės sklypų sąrašo.
Akcentavo, kad pareiškėjai ir pretendentai, kurie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido pareiškėjams, turtinių teisių paveldėtojai bus pakviesti į artimiausią komisijos posėdį, kuriame galės rinktis žemės sklypus, tik tuo atveju, jeigu pretendentų, kurie teisę į nuosavybes teisių atkūrimą perleido pareiškėjų įgaliotam asmeniui, turtinių teisių paveldėtojai bus pateikę paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus. Be to, kviečiant atvykti į komisijos posėdį, kvietime kartu yra nurodoma, kokius dokumentus reikia pateikti, t. y. su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, mirusiojo pretendento paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą arba testamentą ir kitus dokumentus.
Pažymėjo, kad skundžiami NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT raštai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, priimti tinkamai įvertinus susiklosčiusią situaciją, laikantis procedūrų, todėl nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija tinkamai atliko savo pareigas nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, priėmė ginčijamus sprendimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjų skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjų skundo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. V. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje pabrėžė, kad palaiko atsakovų poziciją.
Tretieji suinteresuoti asmenys I. L. ir S. O. atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjai prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų D. ir J. Z. pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą Vilniaus mieste („Signalova 16”) turėtą žemę pateikė 2000 m. kovo 9 d..
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2003 m. kovo 31 d. gautas pareiškėjų A. V. ir S. O. prašymas grąžinti visa laisvą neužstatytą žemę, o likusią dalį – suteikiant naują žemės sklypą.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 31/04/17-4090 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo piliečiams A. V. V., S. O. ir pareiškėjams” kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas nustatyti, ar ši žemė nėra priskirta valstybės išperkamai ir yra grąžinama.
Vilniaus miesto savivaldybės meras 2005 m. vasario 25 d. raštu Nr. 51-3011-(3.6) „Dėl žemės sklypų ties (duomenys neskelbtini) (buv. Sygnalova) suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ informavo, kad Juzefo ir D. Z. iki nacionalizacijos turėta žemė ties Šaltkalvių g. priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užstatyta daugiabučiais gyvenamaisiais namais.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. vasario 20 d. raštais Nr. 49SF-(14.49.104)-4361, 49SF-(14.49.104)-4360, 49SF-(14.49.104)-4359 informavo pareiškėjus apie galimybę pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, prašant NŽT Vilniaus miesto skyriui nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. birželio 1 d. pateikti prašymą dėl valios pakeitimo ir atlyginimo pinigais.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-112 „Dėl papildomų natūra grąžintinų sklypų suformavimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, pakartotinai prašant pateikti informaciją apie galimybę suformuoti laisvus/laisvą žemės sklypus/sklypą grąžinimui natūra buvusių savininkų Juzefo ir D. Z. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos teritorijoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2013 m. vasario 12 d. raštu Nr. A51-17288-(2.14.2.12-MP-8) „Dėl nuosavybės teisių į buvusių savininkų J. ir D. Z. turėtą žemę ties Šaltkalvių gatve atkūrimo“ pakartotinai nurodė, kad žemė yra valstybės išperkama.
NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2014 m. lapkričio 14 d. gautas pareiškėjų prašymas, kuriuo pareiškėjai prašė pateikti informaciją apie tai, ar jie yra įtraukti į Piliečių pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę ir eilės numerį.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 49SF-(14.49.104)-5549 „Dėl informacijos suteikimo“ informavo pareiškėjus, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-795 V. Z. kartu su nuosavybės teisių perleidėja S. O., V. Z. kartu su nuosavybės teisės perleidėju A. V. V. ir J. M. kartu su nuosavybės teisių perleidėju R. V. pagal pirminio prašymo padavimo datą (1992 m. sausio 31 d.) įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę eilę, naujam žemės sklypui gauti.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 49SF-2585-(14.49.104), 2016 m. rugsėjo 15 d. raštais Nr. 49SF-2612-(14.49.104), 49SF-2611-(14.49.104) kvietė S. O., V. J. atstovaujantį V. Z., A. V. turto paveldėtoją I. L., V. J. atstovaujantį V. Z., R. V. turto paveldėtoją V. V., V. J. atstovaujančiam J. M., atvykti į piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdį.
NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2016 m. spalio 13 d. gautas pareiškėjų prašymas, kuriame pareiškėjai išreiškė valią dėl siūlomų žemės sklypų. Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 29 d. pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui dar vieną prašymą, kuriame nurodė, jog pageidauja gauti atsakymą raštu.
NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. sausio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 49SF-7-(14.49.104) „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo“ ir informavo pareiškėjų įgaliotą asmenį V. J., kad jo atstovaujami asmenys yra turtinių teisių perėmėjai pagal teisės perleidimo sutartis, ir kiekvienas turi teisę gauti vieną žemės sklypą kartu su teisių perleidėjais. Kartu buvo pažymėta, kad 2016 m. spalio 13 d. vykusiame Komisijos posėdyje pareiškėjų atstovas buvo informuotas, kad turtinių teisių perleidėjai yra nepateikę paveldėjimo teisės dokumentų, atsižvelgiant į dokumentų nepakankamumą, Komisijos posėdžio metu nebuvo leista rinkti naujų žemės sklypų iš siūlytinų rinktis žemės sklypų sąrašo.
Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, 2017 m. sausio 23 d. padavė skundą NŽT, prašydami panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimą ir įpareigoti suteikti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, išvardintus 2016 m. spalio 13 d. prašyme Nr. 49GE-4270.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2017 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1888-(7.5), kuriuo nusprendė, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tarp šalių ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjų teigimu, nuosavybės teisių atkūrimas, suteikiant jiems naują žemės sklypą, negali būti sąlygotas kitų asmenų vienašalių sandorių, valinių veiksmų atlikimu ar neatlikimu. Atsakovai teigė, kad pareiškėjai į eilę buvo įrašyti tuo pačiu numeriu, kaip ir teisės atkurti nuosavybės teises perleidėjai, todėl pareiškėjai pageidaujamą žemės sklypą individualiai statybai pagal patvirtintą eilę gali pasirinkti ir gauti vieną, tik kartu (bendru sutarimu) su tuo pačiu eilės numeriu į šią eilę įrašytu mirusiu pretendentų turtinių teisių paveldėtoju. Kadangi mirusiųjų pretendentų turtinių teisių paveldėtojai nebuvo pateikę paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjams nebuvo leista rinktis naujų žemės sklypų individualiai statybai iš siūlytinų rinktis žemės sklypų sąrašo.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal sutartį dėl teisės perleidimo įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Turtinės teisės yra civilinių teisinių santykių objektas. Ir šią teisę gali perleisti visais įstatymuose numatytais turtinių teisių perleidimo būdais notariškai patvirtinta sutartimi asmenims, numatytiems specialiose teisės normose. Asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į konkretų turtą, buvo pripažįstamas specialios turtinės – daiktinės teisės turėtoju ir šią teisę galėjo perleisti visais įstatymuose numatytais turtinių teisių perleidimo būdais notariškai patvirtinta sutartimi asmenims, numatytiems specialiose teisės normose (Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Perleidžiant tokią turtinę teisę, asmuo turi garantuoti jos įgijėjui savo, kaip pretendento atkurti nuosavybės teises, statusą. Pažyma yra išvestinis dokumentas. Asmuo pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą tampa prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo momentu, o atkuriamų teisių apimtis patvirtina atitinkami dokumentai apie nuosavybės teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-900/2003 m.).
Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nustatyta, kad šios tvarkos 2 punkte nurodyti piliečiai teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui bei vaikaičiams, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisių perėmėjams atkuriamos ta pačia tvarka, kaip ir šios tvarkos 2 punkte nurodytiems piliečiams. Neatsižvelgiant į piliečių, kurie pagal teisės perleidimo sutartį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, skaičių, šios teisės jiems atkuriamos tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kuriomis jos būtų atkuriamos šių teisių perleidėjui.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 307 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ A. V. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1721) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jam priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, V. Z..
Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 306 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ R. V. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1719) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jam priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, J. M..
Pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2001 m. kovo 6 d. pažymą Nr. 308 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ S. O. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 0,18 ha buvusių savininkų D. ir J. Z. žemę ir 2001 m. kovo 6 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1-1716) perleido teisę atkurti nuosavybės teisės dalį į jai priklausančio žemės ploto, t. y. 0,09 ha, V. Z..
Taigi, pareiškėjai yra turtinių teisių peremėjai pagal paminėtas perleidimo sutartis, todėl kiekvienas turi teisę gauti vieną sklypą kartu su asmenimis, kurie jiems šias teises perleido.
A. V. V. ir R. V. yra mirę, todėl rinktis naujus žemės sklypus turi teisę jų turtinių teisių paveldėtojai. Iš Testamentų registro įraše esančių duomenų matyti, kad A. V. V. palikimą priėmė – I. L. ir V. V., R. V. palikimo priėmimo faktų nenustatyta.
Bylos medžiaga patvirtina, šių aplinkybių neneigia ir pareiškėjai, kad mirusiųjų pretendentų turtinių teisių paveldėtojai 2016 m. spalio 13 d. Komisijos posėdžio metu nebuvo pateikę paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų, o 2017 m. gegužės 5 d. vykusiame Komisijos posėdyje nedalyvavo kitų pretendentų turtinių teisių paveldėtojai bei pretendentų, kurių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido pareiškėjams, turtinių teisių paveldėtojai nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų teisę rinktis žemės sklypus.
Pritartina atsakovų pozicijai, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pačios prielaidos egzistavimas pats savaime asmeniui subjektinės teisės – atkurti nuosavybę į nekilnojamąjį turtą nesukuria. Tam, kad atsirastų ši subjektinė teisė, asmuo turi įvykdyti atitinkamas sąlygas: pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, t. y. išreikšti valią, kad tokia subjektinė teisėjam būtų suteikta; taip pat pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus ir kt. Taigi, minėtai subjektinei teisei atsirasti yra būtina įstatyme numatytų prielaidų egzistavimo bei atitinkamų sąlygų įvykdymo visuma. Ir priešingai, nebuvimas bent vieno iš šių elementų (prielaidų arba sąlygų) yra kliūtis atsirasti asmens teisei atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tam, kad asmuo, kuriam įstatymo suteikta teisė į nuosavybės teisių atkūrimą taptų pretendentu į grąžintiną turtą, jis turi išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. pateikti prašymą ir jo lydimuosius dokumentus įgaliotai valstybės institucijai.
Pažymėtina, kad iš pateiktų kvietimų atvykti į Komisijos posėdžius bei iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gegužės 30 rašto, adresuoto pareiškėjų atstovui, Nr. 49SF-1230-(14.49.104) matyti, kad pareiškėjai yra informuojami apie numatomus Komisijos posėdžius, išaiškinama, kad pareiškėjai turės teisę rinktis iš Komisijos posėdyje siūlomų pasirinkti žemės sklypų bei nurodoma, kokius dokumentus pareiškėjai ir turtinių teisių paveldėtojai turi pateikti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidariusi situacija leidžia tvirtinti, jog būtent nuo pačių asmenų veiksmų (veikimo/neveikimo) priklauso tolimesnė galimybė pasirinkti siūlomus žemės sklypus.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas, suteikiant naują žemės sklypą teisėtiems pretendentams – pareiškėjams, negali būti sąlygotas kitų asmenų vienašalių sandorių, valinių veiksmų atlikimu arba neatlikimu. Pažymėtina, kad pagal piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje eilę, kuri buvo patvirtinta NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 49VĮ-550-(14.49.2) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ pareiškėjai į šią eilę buvo įrašyti tuo pačiu numeriu, kaip ir teisės atkurti nuosavybės teises perleidėjai, todėl pageidaujamą žemės sklypą individualiai statybai pagal patvirtintą eilę gali pasirinkti ir gauti vieną, tik kartu su tuo pačiu eilės numeriu į šią eilę įrašytu mirusių pretendentų turtinių teisių paveldėtoju.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją) <...>.
Įgyvendinimo tvarkos 34 straipsnio nuostatos nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Taigi, išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimas pareiškėjų nurodytų būdu – eliminuojant mirusių pretendentų turtinių teisių paveldėtojus ar patį pretendentą negali būti laikomas pagrįstu. Teismas pritaria atsakovų pozicijai, kad pareiškėjai galės rinktis žemės sklypus Komisijos posėdyje tik tuo atveju, jeigu pretendentų, kurie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido paveldėtojai pateiks reikiamus dokumentus ir dalyvaus Komisijos posėdyje.
Įvertinus nurodytas faktines bylos aplinkybes ir esant minėtam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. 49SF-7-(14.49.104.) ir NŽT 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 1SS-1888-(7.5.) yra teisėti ir pagrįsti, atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus sprendimus, nenustatyta, todėl pareiškėjų skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pripažinus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti ir pareiškėjų išvestinio reikalavimo – įpareigoti atsakovus pareiškėjams leisti dalyvauti Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžiuose ir rinktis siūlomus rinktis perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar jų dalis pretendentų, kurie teisę į nuosavybės teisių atkūrimą perleido pareiškėjams, turtinių teisių paveldėtojų, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjų V. Z., V. Z. ir J. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.