Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

institucijos duodančios išvadą Kupiškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Violetai Motiejūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jam teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai 2016 m. sausio 27 d. (el. b. l. 77-78) pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007, išaiškinant pareigas numatytas Lietuvos Respublikos CPK 805 straipsnyje (el. b. l. 13), o po to, atsakovui nepaskyrus atstovo buvo dedami į bylą ir laikomi įteiktais.

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog turėtų būti priteistas išlaikymas T. S. iš jos tėvo T. S.. Nustatant išlaikymo dydį, turėtų būti atsižvelgta į tai, kad jo dydis privalo užtikrinti tinkamas sąlygas vaikų vystimuisi: patenkinti vaikų poreikius maistui, aprangai, sveikatai, mokslui, poilsiui. (el. b. l. 18) Teismo posėdžio metu instuticijos atstovė šią išvadą palaikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, parodė, kad su atsakovu metus gyveno kartu Jungtinėje Karalystėje, kur jiems gimė dukra, dar metus su juo iki to buvo pažįstami. Jiems gyvenant Jungtinėje Karalystėje atsakovas vaiku rūpinosi. Ieškovė kartu su dukra 2013 m. spalio mėnesį grįžo į Lietuvą, o atsakovas liko Jungtinėje Karalystėje. Nuo to laiko atsakovas yra tik vieną kartą atsiuntęs dukros išlaikymui 60 svarų ir atsiuntęs dukrai drabužėlių. Atsakovas nuo to laiko su dukra yra bendravęs tik per „skaipą“, gyvai dukros nėra matęs, nors jos žiniomis atsakovas mažiausiai du kartus per metus būna Lietuvoje. Tai atsakovas jai praneša pats paskambindamas ir sakydamas „aš dabar Raseiniuose, ar gali atvežti dukrą iki Raseinių“, nes atsakovas yra kilimo iš Raseinių. Su atsakovu prieš parengiamąjį teismo posėdį ji kalbėjo, ir tą kartą atsakovas nurodė, kad jis nieko nenori žinoti apie teismo pocesą Lietuvoje. Parodo, kad kai ji su atsakovu gyveno Jungtinėje Karalystėje jiedu abu dirbo fabrike, paskui atsakovas perėjo dirbti į degalinę operatoriumi. Kiek atsakovas uždirbdavo, ji darbar tiksliai pasakyti negali, nes tai buvo prieš penkis metus, bet mažiausiai 800 svarų dirbant tik darbo valandas be viršvalandžių. Tuo metu, ji pati fabrike uždirbdavo 1200 svarų, tiesa jos darbas buvo kitoks, aukštesnės pareigos, nei atsakovo. Kadangi su atsakovu gyveno kartu, o prieš tai ir draugavo, parodo teismui, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas vyras, jokiomis ligomis nesergantis. Atsakovas tuo metu savo automobilio neturėjo, be to ir teisės vairuoti neturėjo. Abu su atsakovu už 500 svarų nuomavo butą, jai grįžus į Lietuvą atsakovas dar kurį laiką gyveno tame bute, bet atsakovui buvo per brangu, todėl jis grįžo gyventi pas savo tėvus. Atsakovo tėvai irgi gyvena Jungtinėje Karalystėje, tuo adresu kur atsakovui buvo siunčiami teismo dokumentai. Kad atsakovas būtų sukūręs savo šeimą ir turėtų kitų vaikų, nei judviejų dukra, jai nėra žinoma. Taip pat, jai nėra žinoma, kad atsakovas Jungtinėje Karalystėje būtų įsigijęs nekilnojamojo turto. Parodo teismui, kad Jungtinėje Karalystėje jei dirbantis žmogus netenka darbo, jam yra mokamos nedarbo pašalpos, kurių dydžiai priklauso nuo įvairių faktorių, bet šios pašalpos tikrai nėra mažos. Šiuo metu ji su dukra gyvena Vilniuje, ten nuomuojasi butą už 250 Eur per mėnesį. Dukrą nuo rugsėjo 1 d. leis į darželį, ji pati studijuoja Dailės akademijoje šiais metais bus trečiame kurse. Per mėnesį jos pajamos yra socialinė pašalpa 169 Eur ir socialinė stipendija apie 123 Eur, kuri mokama tik mokslo metais. Ji dar kartais išsiima verslo liudijimą, todėl tą mėnesį, kai būna išsiėmusi verslo liudijimą, pašalpa būna mažesnė. Parodo, kad ją su dukra labai tėvai remia. Dukra yra sveika mergaitė, jos poreikius paskaičiavo ir pateikė teismui, poreikiai per mėnesį yra apie 330 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai ir pažymėjo, kad atsakovas būdamas jaunas, sveikas ir darbingas vyras, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, kur pragyvenimo lygis žymiai aukštesnis, nei Lietuvoje, tikrai gali teikti savo dukrai tokį išlaikymą, kurio prašo ieškovė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga tenka tiek vaiko motinai, tiek vaiko tėvui, nesvarbu, su kuriuo iš jų nepilnamečiai vaikai gyvena. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko T. S. tėvas (el. b.l. 10). Iš pažymų matyti, kad nepilnamečio vaiko T. S. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) yra deklaruojama Lietuvoje kartu su motina V. V. tais pačiais adresais. (el. b. l. 9; 65)

Ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, nustatyta, kad šalys nebuvo susituokusios, skyriumi gyvena nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, atsakovas nuo 2013 metų lapkričio mėnesio išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikė. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį grindžia tuo, kad jinai pati mokosi, savo turto neturi, šiuo metu gyvena nuomojamame bute Vilniuje kartu su dukra. Atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2013 metų lapkričio mėnesio, gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, nei su ja, nei su dukra nebendrauja. Nuo tada, kai ji grįžo su dukra į Lietuvą, atsakovas dukros gyvai net nematė, ir yra atsiuntęs tik vieną kartą 60 svarų ir drabužėlių vaikui. Atsakovui yra žinoma apie teismo procesą Lietuvoje, tačiau jis tai ignoruoja. Ieškovė parodė, jog dukrą T. nuo šių metų rugsėjo 1 d. leis į darželį. Vaiko kasdieninius poreikius sudaro išlaidos maistui ir vitaminams, higienos prekėms, rūbams, mokymosi reikmenims, išlaidos komunaliniams patarnavimams, internetui, buičiai įsirengti, laisvalaikiui ir poilsiui, ir kitos išlaidos, kurios vaikui per mėnesį yra apie 330 Eur. (el. b. l. 68)

Iš VĮ „Regitrų centras“ nekilnojamojo turto duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (el. b. l. 16), iš VĮ „Regitra“ duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovo vardu Lietuvos Respublikoje nėra registruotų transporto priemonių (el. b. l. 15). Kadangi atsakovas T. S. Lietuvos Respublikoje neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir duomenų apie savo gaunamas pajamas bei turimą turtą Jungtinėje Karalystėje, teismas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 „Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose“ nustatyta tvarka kreipėsi į kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją prašydamas padėti surinkti įrodymus apie atsakovo T. S. gaunamas pajamas ir turimą turtą Jungtinėje Karalystėje. (el. b. l. 32-37) Teismui grįžo nustatytos formos pažymos, kad kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija Kupiškio rajono apylinkės teismo prašymą dėl įrodymų rinkimo šioje byloje gavo 2016 m. kovo 30 d. (el. b. l. 40), ir įrodymai bus renkami 2016 m. birželio 21 d. (el. b. l. 50-51), tačiau nustatytais terminais jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį nebuvo gauti (minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei prašymas išsamus ir gali būti vykdomas, prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos). Esant aptartoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant jokių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsiranda pagrindas vadovautis viešai skelbiamais oficialiais duomenimis apie darbo pajamas ir kitas išmokas Jungtinėje Karalystėje ir tokiu būdu bandyti įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei tuo pačiu ir jo galimybę teikti išlaikymą dukrai. Europos statistikos tarnybos 2016 m. sausio mėnesio duomenimis minimalus atlyginimas Jungtinėje Karalystėje per mėnesį buvo 1529 Eur neatskaičius mokesčių (http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Minimum_wage_statistics/lt#Duomen.C5.B3_baz.C4.97). Bedarbio pašalpa Jungtinėje Karalystėje 2016 m. birželio mėnesio duomenimis svyruoja nuo 57 iki 114 svarų per savaitę atsižvelgiant į bedarbio amžių, pajamas ir santaupas (https://www.gov.uk/jobseekers-allowance/overview). Taigi, esant tokiems duomenims teismas sprendžia, kad atsakovas net ir uždirbdamas Jungtinėje Karalystėje minimalų mėnesinį atlyginimą, arba laikinai neturėdamas darbo ir gaudamas bedarbio pašalpą, yra pajėgus teikti periodinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai, kuri kartu su motina gyvena Lietuvoje.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pavyzdžiui, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-303/2008, Nr. 3K-7-24/2013 ir kt.).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga, nustatyta ir įstatymuose. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl tiek tėvas, tiek motina turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis vaiko aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, tuo, kad atsakovas jauno amžiaus, darbingas, t. y., objektyviai pajėgus teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kuris atitiktų ne tik minimalius būtinuosius dukros poreikius, bet ir leistų patenkinti kitus vaiko ugdymo, lavinimo, laisvalaikio poreikius, teismo nuomone yra pagrindas visiškai tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-29) iki dukros pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė prašo prieteisti iš atsakovo 4600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovas išlaikymo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo 2013 m. lapkričio mėnesio, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina ieškovės nurodyta prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma, susidaranti nuo 2013 metų lapkričio mėnesio iki 2015 m. gruodžio 1 d. , t. y., 4600 Eur. (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis).

Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Lietuvos Respublikos CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas. Kadangi su ieškove gyvena šalių nepilnametis vaikas, ieškovei tenka pareiga turtą, kuris yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, tvarkyti uzufrukto teisėmis. Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis). Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba atleidžiant ją 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. (el. b. l. 4-5) Bylinėjimosi išlaidas sudaro už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 158 Eur žyminis mokestis (200x12+4600 :100 x 3 proc.= 210, 210:100 x 75 proc.), kadangi procesiniai dokumentai teismui buvo teikiami elektroninių ryšių priemonėmis (Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 41) patvirtina, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro 115,80 Eur advokato užmokestis. Nagrinėjant bylą patirta 3,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (el. b. l. 80), kurios priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis). Viso iš atsakovo valstybei priteistina 277,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-29) iki jos pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 4600 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d.

Paskirti ieškovę V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui T. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas „DNB“ AB, a. s Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, bankas „SEB“ AB, a. s. Nr. LT05 7044 0600 0788 7175), 115,80 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų ir 80 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 161, 72 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt vieną eurą ir 72 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5660).

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.