Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 5 362,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2022 m. vasario 24 d. gautas ieškovės ieškinys, kuriame nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose civilinėje byloje Nr. eL2-1838-627/2022 2022 m. sausio 27 d. buvo išduotas teismo įsakymas dėl 5 362,20 Eur skolos už automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės D. D. (toliau – atsakovė) kreditoriaus uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) naudai.

Atsakovė 2022 m. vasario 14 d. pateikė civilinėje byloje Nr. eL2-1838-627/2022 prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, teismas 2022 m. vasario 14 d. pranešimu dėl ieškinio pateikimo nustatė kreditorei 14 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atitinkamai, ieškovė, nepraleidusi teismo nustatyto 14 dienų termino, pateikė ieškinį pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisenos taisykles.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nėra subjektu, savarankiškai priimančiu sprendimus dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ar dėl jų grąžinimo savininkams ar teisėtiems valdytojams. Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir grąžinimo tvarką aiškiai numato Sutarties 8.9 p. ir 8.13 p. nuostatos, o taip pat – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-1124 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 5-V-200 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (su visais pakeitimais) patvirtintų Policijos pareigūnų veiksmų priimant sprendimus nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir uždrausti toliau važiuoti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 19 p. nuostatos: 1) Remiantis Sutarties 8.9 p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo „Transporto priemones priverstinai nuvežti ir saugoti policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno sprendimą paimti, konfiskuoti ar laikinai apriboti nuosavybės teises į transporto priemonę“; 2) Remiantis Sutarties 8.13 p. nuostatomis Ieškovas įsipareigojo „Grąžinti transporto priemones <...> asmenims, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir esant įgalioto policijos pareigūno, teismo, prokuroro ar ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno pasirašytam leidimui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę“; 3) Remiantis Aprašo 19 p. nuostatomis, tik policijos įstaigos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali priimti sprendimą grąžinti nuvežtą transporto priemonę ir išduoti leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę.

Nagrinėjamu atveju, valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenimis Automobilio savininkas buvo R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kaip vėliau paaiškėjo, ieškovei 2021 m. gegužės 10 d. registruotu paštu išsiuntus pranešimą dėl sulaikytos transporto priemonės iš R. S. 2021 m. gegužės 17 d. el. paštu buvo gauta 2021 m. vasario 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu Automobilis dar iki jo priverstinio nuvežimo, įvykusio 2021 m. gegužės 7 d., buvo parduotas D. D., t. y. atsakovei, tačiau Automobilio savininkė net ir ieškinio padavimo teismui dieną Automobilio nėra atsiėmusi iš ieškovės aikštelės arba Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas paslaugas. Automobilis Ieškovo priverstinai saugomoje transporto priemonių aikštelėje yra saugomas iki šiol.

Vilniaus apskrities VPK 2021 m. liepos 21 d. išdavė leidimą dėl transporto priemonės atsiėmimo. Atsakovei taip ir neatvykus į ieškovės saugomų transporto priemonių aikštelę atsiimti Automobilio, ieškovė 2021 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į atsakovę su pranešimu dėl Automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo už transporto priemonės saugojimą apmokėjimo. Nesulaukusi atsakymo ieškovė 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi pakartotiniu pranešimu į atsakovę, tačiau apmokėjimo nesulaukė iki šiol, nors ir informavo apie suteiktas paslaugas, ragino atsiimti Automobilį bei atsiskaityti, taip pat siekė ginčą išspręsti taikiai. Nepaisant to, Automobilio savininkas (kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu – atsakovė) šiai dienai vis dar nėra atsiskaičiusi su ieškove už Automobilio transportavimą ir saugojimą, todėl atsakovei nesirūpinant savo turtu, o ieškovei išbandžius visus jai prieinamus taikius ginčo sprendimo būdus, ieškovė yra priversta ieškiniu kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir toliau saugoti jam priklausantį Automobilį.

Pažymėtina, kad Automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę buvo 2021 m. gegužės 7 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina 70,00 Eur. Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos (2021 m. liepos 21 d.) Automobilis buvo saugomas 76 dienas. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina sudarė 12,00 Eur. Po leidimo išdavimo dienos (2021 m. liepos 22 d.) iki pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo išdavimo (2022 m. sausio 18 d.) saugojimo terminas sudarė 190 dienas. Vienos paros Automobilio saugojimo kaina pagal ieškovės vadovės 2020 m. birželio 5 d. Įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 sudaro 24,20 Eur. Taigi atsakovės įsiskolinimas ieškovei sudaro 5 362,20 Eur (PVM įskaitytas), t. y.: 70,00 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina (Sutarties 2.5 p.) (PVM įskaitytas); 12,00 Eur transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina iki leidimo išdavimo (Sutarties 2.5 p.) (PVM įskaitytas); 76 dienos transporto priemonės faktiškai saugomų dienų skaičius nuo 2021 m. gegužės 7 d. (priverstinio transporto priemonės nuvežimo) iki 2021 m. liepos 21 d. (leidimo išdavimo); 24,20 Eur transporto priemonės vienos paros saugojimo kaina po leidimo išdavimo (ieškovės vadovės įsakymas), 190 dienų transporto priemonės faktiškai saugomų dienų skaičius nuo 2021 m. liepos 22 d. (po leidimo išdavimo) iki 2022 m. sausio 18 d. (pareiškimo pateikimo); 5 292,20 Eur įsiskolinimas už transporto priemonės saugojimą (PVM įskaitytas); 5362,20 Eur bendra įsiskolinimo suma (priverstinis transporto priemonės nuvežimas ir saugojimas) (PVM įskaitytas) (t. 1., el. b. l. 20-24).

Teisme 2022 m. spalio 17 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovė ieškinio reikalavimus nukreipė į atsakovą L. P., kuris 2022 m. spalio 18 d. teismo nutartimi, vadovaujantis ieškovės 2022 m. spalio 17 d. prašymu dėl netinkamos šalies civilinėje byloje pakeitimo bei reikalavimų atsisakymo D. D. atžvilgiu, byloje pripažintas naujuoju atsakovu (t. 1., b. l. 176-180, 181-185, 190-191).

Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančių rašytinių įrodymų ieškovė, gavusi informaciją iš VPK apie priverstinai nuvežto Automobilio statusą, nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų – siuntė pranešimą oficialiai VĮ „Regitra“ deklaruotam tariamai Automobilio savininkui (R. S.), vėliau – ir D. D., kuri Automobilį iš R. S. buvo įsigijusi dar iki Automobilio priverstinio nuvežimo pagal 2021 m. vasario 7 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau duomenų teisės aktų nustatyta tvarka neišviešinusi nei įsigyjant Automobilį, nei jį vėliau parduodant. Ginčo bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog būtent atsakovas Automobilio priverstinio nuvežimo metu buvo Automobilio savininku ir valdytoju (pažeidėju) atsakovas, net ir žinodamas apie Automobilio priverstinį nuvežimą Automobilio šiai dienai vis dar nėra atsiėmęs iš Ieškovo aikštelės arba SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka atsiskaitęs su ieškove už suteiktas paslaugas. Automobilis ieškovės priverstinai saugomoje transporto priemonių aikštelėje yra saugomas iki šiol (t. 1., el. b. l. 176-180).

Teismo posėdžio metu D. D., kuri teismo 2022 m spalio 28 d. nutartimi pakeista atsakovu L. P., parodė, kad automobilis Ford Focus buvo pirktas 2021 m. vasario mėnesį. Automobilį pirko jos sutuoktinis, kuris užsiėmė automobilių perpardavinėjimu. Kadangi buvo pirktas ne vienas automobilis, todėl pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyti jos anketiniai duomenys. Praėjus savaitei po minėto automobilio įsigijimo, jis buvo parduotas, tačiau, kas buvo pirkėjas, nurodyti negali, nes šiuos klausimus tvarkė sutuoktinis. Kadangi automobilis buvo pirktas tikslu parduoti, todėl jis nebuvo registruojamas VĮ Regitra.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. D. parodė, kad automobilį Ford Focus pirko 2021 m. vasario mėnesį. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė sutuoktinės anketinius duomenis, kadangi tuo metu užsiiminėjo automobilių perpardavimu ir buvo nusipirkęs ne vieną automobilį. Minėtą automobilį pardavė asmenims, kurie nurodė esą iš Elektrėnų. Automobilį turėjo ne ilgiau nei savaitę. Prisimena, kad pirkimo – pardavimo sutartį pildė ant dviejų egzempliorių, tačiau per tą laikotarpį kraustėsi ir sutartis pasimetė. Automobilio registruoti VĮ Regitra neketino, kadangi jį pirko dėl perpardavimo. Nurodo, kad L. P. nėra tas asmuo, kuriam pardavė automobilį.

Teismo posėdžio metu atsakovas L. P. parodė, kad vairavo automobilį Ford Focus vairavo Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, dėl slidžios kelio dangos įvyko eismo įvykis. Pripažįsta, kad automobilį nusipirko, tačiau pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, kadangi pardavėjas neturėjo sutarties šablonų. Apie automobilio pardavimą sužinojo iš pažįstamo, automobilį nusipirko už 200 eurų. Ketino minėtu automobiliu naudotis. Pripažįsta, kad eismo įvykio metu buvo automobilio valdytojas ir savininkas. Nesikreipė dėl automobilio gražinimo, nes manė, kad jam jo neatiduos, kadangi neturėjo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties, nebuvo jo įregistravęs savo vardu. Nuo 2021 m. spalio mėnesio atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, ten dirba, gauna pajamų. Atlikęs bausmę, ketina dirbti, yra sutaręs dėl darbo. Iš esmės sutinka su pareikštu ieškiniu, tačiau teismo prašo sumažinti ieškinio sumą, nes šiuo metu neturi galimybių jos pilnai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007). ??

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovės) ir davėjo (šioje byloje – Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas).

Transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-876-378/2022 pažymėjo, kad nenustatyta priverstinai nuvežtos neregistruotos transporto priemonės atsiėmimo iš saugotojo tvarka lemia, jog tokios transporto priemonės gali būti saugomos (ir skola už pasaugą didėti) iš esmės neribotą laiką, taip neproporcingai apsunkinant visų šio teisinio santykio dalyvių padėtį, kai saugojimo išlaidos ima viršyti saugomo daikto vertę.

Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ir prijungtoje administracinio nusižengimo byloje ROIK: 21135363998 nustatytų aplinkybių matyti, kad 2021 m. gegužės 7 d. L. P. Šilo g. Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas pasirinktu greičiu, neatsižvelgė eismo sąlygas, kelio reljefą, kelio vingyje prarado automobilio kontrolę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, susidūrė su priešinga kryptimi važiuojančiu automobiliu Iveco, dėl ko buvo apgadintos abi transporto priemonės. Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo vilkiku priverstinai nuvežtas iš Šilo g., Vilnius, į Eišiškių pl. 122, Vilnius (t. 1., el. b. l. 26). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2021 m. liepos 21 d. išdavė leidimą R. S. kaip transporto priemonės savininkui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (t. 1., el. b. l. 27). R. S. ieškovei pateikė 2021 m. vasario 7 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią R. S. automobilį Ford Focus pardavė D. D. (t. 1., el. b. l. 33).

Ieškovė, gavusi nurodytus dokumentus, siuntė automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo, tačiau D. D. jo neatsiėmus, kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. sausio 27 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1838-627/2022 patenkintas ieškovės reikalavimas ir iš jos ieškovės naudai priteista 5 362,20 Eur skolos už automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1., el. b. l. 1-2, 7). D. D., nesutikdama su priimtu teismo įsakymu, pareiškė prieštaravimus, nurodydama, kad nėra minėto automobilio savininkė (t. 1., el. b. l. 15-16). Atsižvelgiant į tai, ieškovė pateikė CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkantį ieškinį (t. 1., el. b. l. 20-24).

Nagrinėjant bylą teisme, 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo posėdžio metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininko, kuris 2021 m. gegužės 7 d. sukėlė eismo įvykį, dėl ko automobilis buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, paaiškėjo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilio faktinis valdytojas ir savininkas buvo L. P., kuris teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi pripažintas atsakovu nagrinėjamoje civilinėje byloje (t. 1., el. b. l. 190-191). Ieškovė teismui 2022 m. spalio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį, prašydama iš L. P. priteisti 5 362,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1., el. b. l. 176-180). Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad 2021 m. gegužės 7 d. automobilis buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina, numatyta Sutarties 2.5 p. nuostatose yra 70,00 Eur (PVM įskaitytas). Iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos, t. y. 2021 m. liepos 21 d., automobilis buvo priverstinai saugojamas 76 paras. Vienos paros transporto priemonės saugojimo kaina, remiantis Sutarties 2.5 p. nuostatomis yra 12,00 Eur (PVM įskaitytas). Po leidimo išdavimo dienos (2021 m. liepos 22 d.) iki pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 18 d., automobilio saugojimo terminas sudarė 190 parų. Vienos paros automobilio saugojimo kaina pagal ieškovės direktorės 2020 m. birželio 5 d. įsakymą „Dėl priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarkos“ Nr. 222/1 sudaro 24,20 Eur (PVM įskaitytas), todėl atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 5 362,20 Eur (PVM įskaitytas) (t. 1., el. b. l. 176-180).

Nors bylos nagrinėjimo metu teismui nebuvo pateikta nei liudytojos D. D. automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, kuria ji automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė, nei atsakovo L. P. automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią jis minėtą automobilį nusipirko, tačiau teismo posėdžių, vykusių 2022 m. rugsėjo 28 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d., metu atsakovas L. P. pripažino, kad jis buvo automobilio Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas, taip pat pripažino ir patikslinto ieškinio reikalavimus. Kartu teismui nurodė, kad automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusipirko likus maždaug savaitei iki 2021 m. gegužės 7 d. įvykusio eismo įvykio, už automobilį sumokėjo 200 eurų. Nors pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, tačiau minėtą automobilį pirko savo reikmėms ir ketino jį įregistruoti VĮ Regitroje.

Teismui nekyla abejonių dėl atsakovo L. P. nurodomų aplinkybių, kad dėl jo kaltų veiksmų, lėmusių administracinio nusižengimo padarymą, po ko automobilis Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, po 2021 m. liepos 21 d. leidimo atsiimti automobilį, jis nebuvo atsiimtas, dėl ko susidarė patikslintame ieškinyje nurodyta skola už L. P. priklausančio automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Be kita ko, L. P., 2022 m. gruodžio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu parodė, kad suprato, jog gali kreiptis dėl transporto priemonės atsiėmimo, tačiau to nepadarė, kadangi manė, jog dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties neturėjimo, jam automobilio negrąžins.

Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Teismų praktikoje teigiama, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kurios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 16 punktas).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; kt.).

SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nesant abejonių, jog L. P. yra transporto priemonės Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas, konstatuotina, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovui apie tai, kad transporto priemonė priverstinai nuvežta į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančią, buvo žinoma.

Tarp atsakovo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko atsakovas turi pareigą atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.

Vadovaujnatis tuo, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 5 362,20 Eur dydžio skola už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (5 362,20 Eur) nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 91,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Iš atsakovo valstybei teismo patirtos pašto išlaidos nepriteisiamos, nes jos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo redakcija) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 5 362,20 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt du eurus 20 centų) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinės bylos pagal patikslintą ieškinį iškėlimo dienos (2022 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 91,00 Eur (devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.