Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas K. S. (K. S.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. liepos 21 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS sistema) įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba 2) netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) iš naujo atlikti veiksmus – išspręsti pareiškėjo prašymą dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo iš nacionalinio sąrašo ir atšaukimo iš SIS sistemoje įtraukto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

2. Pareiškėjas, grįsdamas savo skundo reikalavimus, nurodo, kad:

2.1. Departamentas 2024 m. balandžio 22 d. nustatęs, kad pareiškėjas, atsiėmęs leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, darbo sutarties nesudarė, priėmė sprendimą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei UTPĮ 50 str. 1 d. 6 p. nustatytais pagrindais, o 2024 m. rugsėjo 11 d., vadovaudamasis UTPĮ 133 str. 1 d. (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui), priėmė sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).

Anot pareiškėjo, skundžiamu Sprendimu Departamentas atsisakė atšaukti į SIS sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjo manymu, šiame Sprendime tik atkartotas tas pats pagrindas, kuriuo atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, ir jis nėra pasikeitęs. Taigi pareiškėjas tvirtina, kad šiuo atveju Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, nurodytas tik formalus tekstas, todėl pareiškėjas net nesitikėjo, kad jo atžvilgiu gali būti priimtas toks Sprendimas, kadangi jis dar net neturėjo išduoto leidimo gyventi. Tokiu atveju skundžiamu Sprendimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o pareiškėjas ateityje negaus (ir nebegalės gauti) leidimo laikinai gyventi kitoje šalyje, kol jam galios SIS draudimas Šengeno erdvėje.

2.2. Nurodo, kad Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 50.2 punktas numato, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs. Departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas nurodo, kad nesant jokio pagrindo, atsakovas privalo išbraukti pareiškėjo duomenis iš šio sąrašo.

2.2.1. Įstatymo nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu Lietuvos Respublikoje, numato, kad užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Priešingu atveju, asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę, tačiau, anot pareiškėjo, vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu. Priimtas Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas. Pareiškėjas manantis, jog jokio pažeidimo nėra atlikęs, nesislėpė nuo pareigūnų, tuo tarpu atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjo neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodydamas tam pagrindo.

2.3. Priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir prieštaraujantis UTPĮ, ir viešajai tvarkai, ir per griežtas, nes nėra susijęs su pavojumi Lietuvos Respublikai, kad reikėtų asmeniui uždrausti atvykti ir gyventi Šengeno zonoje, jeigu pareiškėjui net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kodėl pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl toks Sprendimas negalėjo būti pripažintas teisėtu vien dėl šios priežasties.

2.4. Departamento priimtas draudimas dėl SIS yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, o tuo pačiu prieštaraujantis tiek teismų praktikai, tiek Įstatymo normoms.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Priimdamas ginčijamą Sprendimą, Departamentas atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo pagrindu, tačiau darbo sutartis nebuvo sudaryta, o nesudaręs darbo sutarties, t. y. pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, pareiškėjas nesikreipė į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo ir iš Šengeno erdvės neišvyko, nes, remiantis asmens pateiktais papildomais dokumentais (2025 m. birželio 25 d. Portugalijos advokato patvirtinta kelionės dokumento kopija ir jame esančiais spaudais), pareiškėjas, naudodamasis Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, išvyko į Portugaliją. Dokumentų, kad pareiškėjas turėtų kitos Šengeno zonos valstybės išduotą leidimą laikinai gyventi ar vizą Departamentui nepateikė ir išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negrąžino. Departamentas įvertino, kad pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties su Bendrove, ir toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi, t. y. atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per Jungtinių Arabų Emyratų išorės paslaugų teikėją, pareiškėjas išvyko gyventi į Portugaliją ir ketina pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi gavimo minėtoje šalyje.

Departamentas pabrėžia vien tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išvyko iš Lietuvos Respublikos, tačiau neišvyko iš Šengeno erdvės ir naudojasi panaikintu leidimu laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Taigi Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje.

3.2. Departamentui, įvertinus SIS perspėjimo pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo žinomos ir vertinamos priimant sprendimą, kad jo tikslas užkirsti kelią nelegaliai migracijai, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, bei tai, kad nenustatyta asmens šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, padaryta išvada, kad taikytas draudimo laikotarpis yra proporcinga priemonė.

Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas šioje situacijoje apėjo nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, nes turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, darbo sutarties su bendrove nesudarė, o išvyko į Portugaliją, kas akivaizdžiai patvirtina, kad asmuo piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, bei tai, kad nagrinėjant asmens prašymą, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

3.3. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad įrašas SIS atima teisę pareiškėjui gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą Portugalijoje, pažymėdamas, kad dėl 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 (toliau - SIS reglamentas) 27 straipsnyje įtvirtintos konsultacijų tarp valstybių narių tvarkos perspėjimo įvedimu nėra apribojamos užsieniečių teisės kreiptis dėl leidimo gyventi ar vizos ir tokiu būdu teisėtai atvykti į Šengeno erdvę. Pagal SIS Reglamento 27 straipsnį galutinį sprendimą, ar išduoti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą trečiosios šalies piliečiui, priima išduodančioji valstybė narė. Jei kita valstybė narė priimtų sprendimą išduoti leidimą gyventi ar vizą, tai Lietuva ištrintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, tačiau gali palikti pareiškėjo duomenis neišbrauktus iš Nacionalinio sąrašo.

Pabrėžia, kad nei Portugalija, nei kuri nors kita Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybė narė nesikreipė dėl konsultacijų pareiškėjo atžvilgiu.

3.4. Taip pat, anot atsakovo, nepagrįsti pareiškėjo tvirtinimai, jog Departamento sprendimus dėl uždraudimo atvykti į Šengeno zoną laikytini neproporcingais. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šis leidimas pagrįstai buvo panaikintas, pareiškėjas sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi neskundė, taigi jis negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jis galės naudotis leidimu laikinai gyventi, išduotu pareiškėjui ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje, siekdamas apeiti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisę, t. y. pažeisdamas migracijos procedūras naudotis Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi siekdamas vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir ten apsigyventi.

3.5. Pareiškėjas taip pat neskundė ir Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S207070 uždrausti atvykti pareiškėjui į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Būtent šiame sprendime yra nurodytas draudimo atvykti pagrindas ir įvertintos su pareiškėju susiję individualios aplinkybės. Šiame sprendime Departamentas yra nurodęs, jog sprendimas priimtas, įvertinus tai, jog galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Jame Departamentas detaliai įvertino ir kitas su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes.

3.6. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, jog Sprendime surašytas tik formalus tekstas ir neįvertintos pareiškėjui galinčios kilti pasekmės. Sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį gali būti priimtas, jei, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Tačiau pareiškėjo atveju nustatytos priešingos aplinkybės: vėliau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, siekdamas apeiti ES teisę: pareiškėjas nepateikė Departamentui jokio dokumento, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjas teisėtai atvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę, priešingai – pareiškėjas kartu su prašymu dėl išbraukimo iš SIS pateikė Departamento išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurį pareiškėjas, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos, turėjo pareigą grąžinti Departamentui. Leidime laikinai gyventi nurodyta galiojimo data – iki 2025 m. spalio 2 d., ir, nors leidimas laikinai gyventi Departamento buvo panaikintas ir 2024 m. gegužės 22 d. paskelbtas negaliojančiu, pareiškėjas ir toliau juo naudojasi. Pareiškėjas klaidingai nurodo, jog jam, esą, net nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nes šį leidimą pareiškėjas naudoja ir, be kita ko, pats teikia Departamentui, teikdamas prašymą išbraukti pareiškėjo duomenis iš nacionalinio sąrašo bei SIS.

3.7. Pareiškėjo argumentus dėl pateiktos teismų praktikos, susijusios su Europos Sąjungos valstybių narių piliečių teisiniu statusu, Departamentas laiko nesusijusius ne tik su ginčijamu Sprendimu, bet ir su pareiškėju bet kokia kita prasme, nes pareiškėjas nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis. Taip pat Departamentas neturi duomenų (jų nėra pateikta ir su skundu), kad pareiškėjas būtų Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys.

3.8. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su perspėjimo įvedimu į SIS, pažymi, kad ginčijamu Sprendimu nėra nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką bei įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, o Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 24S207070 pareiškėjas šiuo skundu neginčija, taigi tokie pareiškėjo argumentai nesusiję su ginčijamu Sprendimu. Šiuo atveju pareiškėjas siekė ne dirbti Lietuvoje, bet būdo, kaip išvykti iš savo kilmės valstybės į Šengeno zoną, t. y. apėjo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių, kad išvyko į Portugaliją teisėtai, o ne naudodamasis Lietuvoje išduotu leidimu laikinai gyventi, ketinant dirbti Lietuvos Respublikoje.

Tvirtina, kad Departamentas turėjo pagrindą palikti galioti nustatytas pareiškėjui papildomas priemones, t. y. perspėjimo įvedimą į SIS, kurį Departamentas susiejo su ginčijamame Sprendime nurodytais pagrindais, suabejojęs pareiškėjo patikimumu bei esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad pareiškėjas nesąžiningai pasiliko kitoje Šengeno valstybėje, piktnaudžiaudamas nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Departamente 2023 m. gruodžio 27 d. gautas Bendrovės tarpininkavusios dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui darbo pagrindu pranešimas, kad užsienietis K. S. (K. S.) neįdarbintas, todėl 2024 m. balandžio 22 sprendimu Nr. 24S105156 Departamentas nusprendė panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760293927, galiojantį iki 2025 m. spalio 2 d., vadovaujantis UTPĮ 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p. bei 50 str. 1 d. 6 p. numatytais pagrindais, nustačius, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi užsienietis pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės ir darbo sutartis su juo nesudaryta. Jame nurodo, kad Departamento duomenimis, UAB „TRASIS“ darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė. Jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba, o duomenų apie užsieniečio Lietuvos Respublikos sienos kirtimus nerasta.

4.2. Departamentas 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 24S207070 nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Šis sprendimas priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad įvertinus tai, jog užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas

sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, Departamento darytina išvada, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje.

4.3. Pareiškėjas 2025 m. birželio 30 d. per MIGRIS užpildė prašymą Nr. 2506-DA-0086 atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo Centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje (C.SIS). Šiame prašyme pareiškėjo prašoma atšaukti dėl asmens įtrauktą įspėjimą SIS, t. y. peržiūrėti sprendimą ir panaikinti įtrauktą į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Kartu su šiuo prašymu asmuo pateikė 2025 m. birželio 25 d. Portugalijos advokato patvirtintą kelionės dokumento kopiją.

4.4. Departamentas 2025 m. liepos 21 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, vadovaujantis UTPĮ 133 str. 7 ir 8 d., nuspręsdamas atsisakyti atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą

dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu 2024 m. gegužės 22 d. po to, kai buvo gauta informaciją per MIGRIS sistemą iš juridinio asmens UAB „TRASIS“, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas (pranešimas Nr. 2312-PRNŠ-3733). Taigi pareiškėjo argumentas, kad jam nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas pažymi, kad Departamento sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, yra nenuginčytas. Atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą motyvuojamas tuo, kad: 1) duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; 2) nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Ginčijamas Sprendimas iš esmės priimtas, remiantis Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas apėjo nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę, nes turėdamas leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, darbo sutarties su Bendrove nesudarė, o išvyko į Portugaliją, kas patvirtina, jog jis piktnaudžiavo nustatytomis procedūromis, bei tai, kad nagrinėjant asmens prašymą, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taigi nenustatyta teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad skundžiamas Sprendimas surašytas ydingai, nenurodant visų pareiškėjui gresiančių pasekmių ir apribojimų, o pateiktas tik formalus tekstas, todėl pareiškėjas net nesitikėjo, kad jo atžvilgiu gali būti priimtas toks Sprendimas, kuriuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės, jis ateityje negaus (ir nebegalės gauti) leidimo laikinai gyventi kitoje šalyje, kol jam galios SIS draudimas Šengeno erdvėje.

9. Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, kurio 133 straipsnio 1 dalyje užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis numato, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių 28.1 papunktyje nustatyta, kad duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, gali būti išbraukiami iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą priėmusios institucijos sprendimu, jeigu yra pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas.

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka.

Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punktą, jeigu paaiškėja Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Kriterijų vertinimo tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš sprendimų: 1) nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas (50.1 p.); sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo) (50.2 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, jeigu paaiškėja aplinkybės (buvusios ar naujai paaiškėjusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas svarstomas pakartotinai.

Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalies c punktą, situacija, kuriai taikomas 1 dalies a punktą susidaro, kai trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.

Teismas tuo pačiu pažymi, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jos teritoriją ir gyvenimą pripažįstama tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti savo procedūrines teises, tačiau jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2000)15 pažymima, kad bet kokiomis sąlygomis valstybė turi teisę išsiųsti migrantą, jei jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ar viešai tvarkai. Tačiau institucija, prieš priimdama sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ar išbraukti duomenis apie užsienietį iš SIS, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgti į Kriterijų tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus ir iš esmės turi įvertinti visus su prašymu susijusius duomenis, esamų aplinkybių visetą.

10. Byloje nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo pagrindu, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, su juo darbo sutartis nesudaryta, dėl to pagrįsta, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinęs pareiškėjo pateikto prašymo turinį bei Departamento 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimo pagrindą, teismas pažymi, kad atsakovas nustatė, jog pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje. Ši padaryta išvada nėra paneigta. Ir nors pareiškėjas teigia, kad toks sprendimo pagrindas tik formalus tekstas, tačiau byloje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Departamento buvo panaikintas ir 2024 m. gegužės 22 d. paskelbtas negaliojančiu, tačiau pareiškėjas ir toliau juo naudojosi, išvyko į Portugaliją bei neketino dirbti Lietuvoje, nes būtent šiam tikslui ir buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.

Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos reikšmingos aplinkybės, jog pareiškėjas nesilaikė nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą, kas atitinkamai lėmė sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) priėmimą.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai apeinant Europos Sąjungos teisę ir nacionalinę teisę (nesudarant darbo sutarties, dėl ko buvo leidimas laikinai gyventi panaikintas) laikytini keliančiais grėsmę viešajai tvarkai, kas taip pat patvirtina perspėjimo įvedimo į SIS sąlygą. Tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, jis jokio pažeidimo nėra atlikęs ir nesislėpė nuo pareigūnų, šios minėtos aplinkybės nesudaro pagrindą išbraukti duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo į SIS įtraukimas laikytinas proporcinga priemone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, pažeisdamas migracijos procedūras naudojosi Lietuvos Respublikoje išduotu leidimu laikinai gyventi, siekiant vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir ten apsigyventi. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėju, kad šioje situacijoje atsakovas piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas pareiškėjo tiesiog neįleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar į kitą Europos Sąjungos šalį ir tiksliai nenurodydamas tam pagrindo. Departamentui nustačius, kad pareiškėjas, nesudaręs darbo sutarties, toliau naudojosi Lietuvos Respublikos išduotu leidimu laikinai gyventi (atsiėmęs Lietuvos Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi per Jungtinių Arabų Emyratų IPT, išvyko gyventi į Portugaliją ir ketina pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi gavimo minėtoje šalyje), padaryta išvada, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę, yra pagrįsta. Departamentui nenustačius teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS, šioje sistemoje atšaukiami, pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Sprendimas.

11. Įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, darytina išvada, kad jame yra visi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai, priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, yra pagrįstas tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti ar keisti, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011, administracinė byla Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo K. S. (K. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.