Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų N. A. ir V. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7428-328/2017 pagal ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei ,,Inkomlita“ dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

civilinė byla nagrinėjama pagal ieškovų N. A. ir V. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inkomlita“ dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuo ieškovai prašė atnaujinti jiems terminą ieškiniui dėl pirkėjo teisių perkėlimo pateikti, perkelti ieškovei N. A. pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartį į skolininko V. A. skolą, kylančią iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, perkelti ieškovui V. A. pirkėjo teises pagal 2016 m. rugsėjo 14 reikalavimo perleidimo sutartį į ieškovės N. A. skolą, kylančią iš 2016 m. balandžio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-150-512/2016, priteisti iš ieškovų atsakovei už reikalavimą sumokėtą kainą. Teisme 2017-06-01 buvo gautas ieškovų prašymas (pakartotinis) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, juo prašė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kadangi nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-05 nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nutartį motyvavo, tuo jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje pateikti duomenys tik patvirtina faktą, jog antstolis R. K. vykdo skolos išieškojimą iš pareiškėjų pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą. Duomenų, pagrindžiančių, jog vykdymo procese pažeidžiamos pareiškėjų teisės, byloje nėra. Nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys apie galimą atsakovės nemokumą nėra šios civilinės bylos dalykas, šie duomenys nėra susiję su ieškovų prašymo dalyku. Vien aplinkybė, jog atsakovės turtinė padėtis gali būti sunki, dėl ko būtų apsunkintas sprendimo vykdymo atgręžimas, nesudaro pagrindo išvadai, jog šioje byloje būtina taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas papildomai pažymėjo, jog ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas tais pačiais argumentais, dėl kurių pagrįstumo bylą nagrinėjantis teismas jau pasisakė 2017 m. gegužės 8 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nutartyse. Tokie pareiškėjų veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu (CPK 7 straipsnis). Teismas taip pat išaiškino, jog remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis vykdymo veiksmus atliekantis antstolis pagal ieškovų prašymą turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, pažymėdamas, jog įstatymas numato atvejus, kada antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus (CPK 626, 627, 628 straipsniai). Pareiškėjus atstovauja advokatai, todėl jiems tenka pareiga rinktis tinkamiausią pareiškėjų teisių įgyvendinimo būdą. Nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus, būtų paneigtas sprendimo (nutarties) privalomumo principas, galimai pažeisti kitų asmenų teisės ir interesai (CPK 2 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese. Atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų pateikti įrodymai kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtinantys atsakovės nemokumą, yra tik prielaidos. Nurodo, kad teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai pateikė nenuginčytą auditorės ataskaitą dėl atsakovės nemokumo, todėl procesinėmis teisėmis naudojosi teisėtai. Nurodo, kad atsakovei iškėlus bankroto bylą ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai tenkinus ieškovų ieškinį, išieškojimas iš atsakovės taptų nebeįmanomas. Atsakovė UAB „Inkomlita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti apeliantų atskirąjį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį galioti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad ją su ieškovais sieja teisiniai santykiai, kuriuose atsakove yra kreditorė, o ieškovai – skolininkai. Antstolio R. K. kontoroje yra pradėta vykdyti vykdomoji byla, kurioje išieškotojas yra UAB „Inkomlita“, o skolininkai – ieškovai, todėl ieškovų teiginys, kad antstolis vykdomojo dokumento pagrindu atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje yra netikėtas, yra visiškai teisiškai nepagrįstas. Ieškovai nuolat teikdami prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - išieškojimo sustabdymo vykdomojoje byloje. Ieškovai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantų pateikti įrodymai kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patvirtinantys atsakovės nemokumą, yra tik prielaidos. Nurodo, kad teikdami prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai pateikė nenuginčytą auditorės ataskaitą dėl atsakovės nemokumo, todėl procesinėmis teisėmis naudojosi teisėtai. Vykdymo veiksmų sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) susijęs su tam tikrų apribojimų išieškotojui taikymu, todėl spręsdamas prašymą sustabdyti išieškojimo veiksmus, teismas privalo siekti, kad būtų užtikrinama išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kad ši priemonė nebūtų taikoma nepagrįstai, bet būtų užtikrinama tiek išieškotojo, tiek ir skolininko teisių ir turtinių interesų apsauga. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra išimtinai procesinio pobūdžio, skirta būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui užtikrinti.Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sunki atsakovės finansinė padėtis negali būti priežastis taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti išieškojimą iš ieškovų. Teismų praktika yra formuojama ta linkme, jog sunki įmonės finansinė padėtis negali būti pagrindine ir vienintele priežastimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai dar neįrodo, jog tai gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, o kitų objektyvių priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kas galėtų kelti grėsmę sprendimo įvykdymui, ieškovai nenurodo. Ieškovų nurodyti argumentai dėl atsakovės nemokumo ir galimo bankroto yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip deklaratyvūs. Vadovaujantis Teismų informacine sistema LITEKO, nėra duomenų, jog atsakovei UAB „Inkomlita“ būtų iškelta bankroto byla. Taigi ir argumentas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas.Be to nors ieškovai ieškiniu ir siekia perkelti teises ir pareigas pagal sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp pradinės kreditorės ir atsakovės, tačiau šiuo atveju vykdomoji byla, kurioje siekiama sustabdyti išieškojimą, yra vykdoma pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą, t. y. antstolis atlieka išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas ir vykdomas visoje Lietuvos Respublikoje (LRCPK 18 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, jog antstolis netinkamai vykdytų savo pareigas pagal įstatymą ir taip pažeistų išieškotojo ar skolininkų interesus, todėl objektyvių priežasčių, dėl kurių turėtų būti stabdomas išieškojimas vykdomojoje byloje, nėra. Byloje taip pat vertintina ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas tiek 2017-05-08, tiek 2017-05-19 bei skundžiamąja nutartimis ieškovams išaiškino galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, jei teismas galimai tenkintų ieškovų ieškinį, o tai patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelis būdas, galintis užtikrinti tinkamą sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais jų neatkartodamas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantų nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartį galioti nepakeistą.