Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-03-16 · Civilinė byla Nr. e2-317-934/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-16
Bylos Nr.
e2-317-934/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00159-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza (pirm.)
Ieškovas
"Inta"
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie LR Finansų ministerijos
Išvadą teikia
Viešųjų pirkimų tarnyba
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-317-934/2023Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00159-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.4.1.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 16 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Terebeiza,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „INTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inta“ ieškinį atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Inta“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas) viešojo pirkimo komisijos mobilios rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimui organizuoti ir atlikti sprendimą nutraukti pirkimo procedūras pirkime Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį ieškovė buvo CVP IS priemonėmis informuota 2023 m. sausio 9 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo procedūras bei sudaryti sutartį su pirkimo nugalėtoja UAB „Inta“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – sustabdyti naujai paskelbto pirkimo (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį naujai paskelbtame pirkime. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas organizuoja konkursą rentgeno kontrolės sistemos įrengimui Raigardo kelio poste, todėl viešasis interesas šiuo atveju sietinas su paties viešojo subjekto, tai yra atsakovo, atliekamų veiksmų ir priimamų sprendimų skaidrumu ir teisėtumu. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja tai, jog, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai yra ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimo teisėtumas, viešasis interesas reikalauja uždrausti atsakovui organizuoti naujas viešojo pirkimo procedūras. Tokiu būdu siekiama išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ieškovės vertinimu, pirkimas yra sietinas su viešuoju interesu – visuomenės saugumu. Šiuo atveju atsakovas siekia patobulinti esamas / veikiančias saugumo sistemas, tokiu būdu pirkimo įranga nėra tiesiogiai susijusi su neatidėliotinu svarbiausių visuomenės poreikių užtikrinimu. Be to, atsakovo perkama įranga nėra susijusi su skubiu ar neišvengiamai svarbiu tokios įrangos įdiegimu, kurios įdiegimo vėlavimas galėtų sukelti kokias nors neigiamas pasekmes. Ieškovės vertinimu, net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas jokiomis aplinkybėmis nepatirtų neigiamų pasekmių – būtų ir toliau užtikrinama nepertraukiama patikra. Atitinkamai nebūtų pažeisti ekonomiškumo ir efektyvumo principai. Ir atvirkščiai – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – būsimo teismo sprendimo įvykdymas ne tik, kad pasunkėtų, tačiau realiai taptų neįmanomas, tokiu būdu pažeidžiant pagrindinį teismo sprendimo visuotinio privalomumo ir vykdytinumo principą.

2.2. Atsakovas, nors ir nustatė, kad ieškovė turi būti pirkimo nugalėtoja, vis tiek kartu su jį kontroliuojančia ministerija ėmėsi aktyvių veiksmų, kad surastu būdą, kaip eliminuoti tiekėją iš pirkimo. O žinant, kad Europoje yra tik vienas gamintojas – ieškovė – kuriai šios nuostatos gali būti teoriškai pritaikytos, tampa akivaizdu, kad pirkėjas atlieka veiksmus nukreiptus į tikslą bet kokiomis priemonėmis eliminuoti ieškovę iš bet kokių atsakovo vykdomų pirkimų. Ieškovės nuomone, tokie atsakovo veiksmai yra nesąžiningi ir pažeidžia Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 17 straipsnyje įtvirtintus principus. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas naująjį pirkimą paskelbė 2023 m. sausio 20 d., tai yra gavęs ieškovės 2023 m. sausio 18 d. pretenziją dėl pirkimo. Ieškovės vertinimu, toks atsakovo elgesys, žinant, kad yra kvestionuojamas sprendimas, taip pat parodo atsakovo veiksmų nesąžiningumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4. Teismas sprendė, kad ieškovė ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio reikalavimus bei teisinius argumentus, pateikė su ginčo pirkimu susijusius dokumentus bei įrodymus. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios lemtų akivaizdų ieškinio nepagrįstumą, taip pat nenustatė, kad ieškovė būtų pasirinkusi aiškiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynybos būdą, todėl laikė, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

5. Teismas nustatė, kad pirkimo objektą sudaro rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas. Perkama rentgeno kontrolės sistema turės būti skirta ir naudojama konteinerių bei krovininių, autobusų ir lengvųjų transporto priemonių patikrai. Rentgeno kontrolės sistemos paskirtis – padėti įgyvendinti muitinei patikėtą prekių (krovinių) gabenimo priežiūrą prie išorinių Europos Sąjungos sienų ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, nusikalstamų veiklų ir kitų muitų teisės pažeidimų, darančių žalą Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams ir keliantiems grėsmę visuomenės saugumui, nustatymą ir tyrimą. Rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste pirkimas finansuojamas iš ES Integruotų sienų valdymo fondo (CCEI) ir valstybės biudžeto lėšų. Pirkimui skirtas 3 630 000,00 Eur finansavimas. CCEI projekto rėmuose šiam pirkimui skirta 2 400 000,00 Eur, kurie turi būti įsisavinti ne vėliau kaip iki 2024 metų pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad Muitinės departamento ir Europos Komisijos (CCEI) susitarimas dėl finansavimo galioja iki 2024 metų pabaigos.

6. Teismas sprendė, kad atsakovo siekiamos įgyti prekės yra neabejotinai ir tiesiogiai susijusios su visuomenės intereso tenkinimu, tai yra viešuoju interesu. Teismo vertinimu, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės ir sustabdžius naujai paskelbto pirkimo procedūras iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, ypač įvertinus ieškovės pareikštus prašymus dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bei Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi Lietuvos valstybės ir visuomenės galimi nuostoliai būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai, nes ieškovė gina savo turtinius interesus, tai yra dėl nutraukto konkurso galimai negautas pajamas ir pelną. Teismas, atsižvelgęs į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, sprendė, kad yra poreikis ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir teikiama nauda, kuri grindžiama svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, tai yra valstybės ir visuomenės saugumu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti naujai paskelbto pirkimo procedūras ir uždrausti atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartį naujai paskelbtame pirkime. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovė nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant dviem sąlygoms: 1) jeigu tikėtinai pagrindžiami pareikšto ieškinio reikalavimai; ir 2) nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Ieškovės vertinimu, tokios savo pozicijos pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau tokia pozicija neteisėta taip pat ir tuo atžvilgiu, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenurodė, kokiu būdu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės viršytų jų teikiamą naudą. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo tikslą įsigyti pirkimo objektą. Net ir tuo atveju, jeigu atitinkamas viešojo pirkimo objektas yra susijęs su visuomenės interesu, nėra aišku, kaip, kokiu mastu ir kodėl laikinosios apsaugos priemonės tokį interesą galėtų pažeisti. Tai juo labiau neaišku atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtinti trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, o tai reiškia, kad tam tikras ribojimas būtų trumpalaikis, visuomenei nesukeltų neigiamų padarinių. Ieškovė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, privalėjo objektyviai ir įtikinamų įrodymų pagrindu atlikti vertinimą, ar iš tiesų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti bent kokius nors neigiamus padarinius viešajam interesui, tačiau toks vertinimas atliktas nebuvo, tokie neigiami padariniai skundžiamoje nutartyje nenurodyti.

Šalies argumentai

7.3. Ieškovė nurodė, kad savo veiksmais atsakovas pats patvirtino, kad dėl naujo pirkimo įvykdymo nėra jokios skubos, nėra būtinybės operatyviai įvykdyti naujo pirkimo procedūros ir (atitinkamai) laikinosios apsaugos priemonės gali būti pritaikytos. Ieškovės vertinimu, dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju niekaip nepažeidžia viešojo intereso, nekenkia ir paties atsakovo interesams.

7.4. Ieškovės vertinimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris bent kaip nors pagrįstų, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas galėtų lemti viešojo intereso pažeidimą. Nors atsakovas teigia, kad viena vertus, naujo pirkimo objektas yra finansuojamas ES ir valstybės biudžeto lėšomis, tačiau kita vertus, jis yra susijęs su visuomenės strateginiais interesais, tačiau tokie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Ieškovas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad viešojo pirkimo objektas yra finansuojamas ES lėšomis, savaime nėra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tokiu atveju turi būti analizuojamos finansavimo sąlygos, galimos korekcijos ir t.t. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad pirmasis pirkimas buvo paskelbtas 2022 m. birželio 2 d., nutrauktas 2023 m. sausio mėn. Taigi, pirkimas buvo vykdomas daugiau nei 6 mėnesius ir per šį laikotarpį atsakovas įvykdė visas procedūras. Šiuo atveju neaišku, kodėl naujo pirkimo atveju yra reikalinga tokia skunda ir atitinkamai to pasėkoje netaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

7.5. Pirmosios instancijos teismas sudarė prielaidas tam, kad būtų pažeistas racionalus lėšų naudojimo principas, tai yra jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, egzistuoja rizika, kad pirkimo objektui analogiška įranga ateityje bus nuperkama brangiau nei šią įrangą pirkimo sutarties pagrindu atsakovui galėtų parduoti ieškovė. Pirmosios instancijos teismui atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, susidarė situacija, kad atsakovas naujojo pirkimo metu ieškovę galės eliminuoti iš procedūrų. Tuo tarpu konkurentas, žinodamas, jog ieškovė bus pašalinta iš pirkimo, turės galimybę pasiūlyti dar didesnę kainą. Tokia situacija neatitinka racionalaus lėšų naudojimo principo, pažeidžia VPĮ principus ir viešąjį interesą. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta.

Žemesnės instancijos teismas

7.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakydamas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones neįvertino, kad bylos trukmė (dėl poreikio stabdyti bylą) gali peržengti CPK 423⁸ ir 423⁹ straipsniuose nustatytus bylos nagrinėjimo terminus ir tai lemia būtinybę laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti.

7.7. Ieškovės vertinimu, viešąjį interesą pažeidžia tokia situacija, kai ieškovės siūloma įranga nebus įsigyjama, nors būtent ši įranga laikytina pažangiausia, atitinka valstybės poreikius ir tai patvirtina ankstesnė patirtis naudojant šią įrangą Kenos muitinės poste. Be to, tai patvirtina paties atsakovo viešai pateikta informacija, nulemianti, kad turi būti užtikrinamas viešasis interesas, t. y. turi būti įsigyjama pažangi ir didžiausią efektyvumą užtikrinanti įranga.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Atsakovo vertinimu, ieškovės atskirajame skunde pateikti argumentai dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones prieštarauja vienas kitam. Ieškovė atskirajame skunde vienu atveju nurodo, kad CPK įtvirtinti trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai, todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytas ribojimas būtų trumpalaikis ir nesukeltų visuomenei neigiamų padarinių, kitu atveju teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neįvertino, kad bylos trukmė (dėl poreikio stabdyti bylą) gali peržengti CPK 423⁸ ir 423⁹ straipsniuose nustatytus bylos nagrinėjimo terminus ir tai lemia būtinybę laikinąsias apsaugos priemones pritaikyti.

Atsiliepimas

8.2. Atsakovas paaiškino, kad vykdomas rentgeno kontrolės sistemos įrengimo Raigardo kelio poste viešasis pirkimas finansuojamas pagal daugiametėje finansinėje programoje planuojamos Muitinio tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonę, įtrauktą į Integruoto sienų valdymo fondą (CCEI). Projekto įgyvendinimo terminas 2023–2024 metai. Rentgeno kontrolės sistemos kaip prekės pristatymo terminas yra ilgesnis nei vieneri metai – 15 mėnesių. Įvertinant laiką, skirtą prekės pristatymui ir pirkimo procedūrų atlikimui, akivaizdu, kad atsakovas yra labai apribotas laike. Šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius naują viešąjį pirkimą, yra rizika, kad iki 2024 metų pabaigos rentgeno kontrolės sistema nebus pristatyta, tuo pačiu kiltų grėsmė dėl galimo muitinės sklandaus funkcijų vykdymo bei viešojo intereso pažeidimo. Muitinės departamento siekiamos įsigyti prekės yra neabejotinai ir tiesiogiai susijusios su visuomenės intereso tenkinimu, t. y. viešuoju interesu, ką patvirtino ir Pirmos instancijos teismas nutartyje. Be papildomų įrodymų akivaizdu, kad rentgeno kontrolės sistemos paskirtis – padėti įgyvendinti muitinei patikėtą prekių (krovinių) gabenimo priežiūrą prie išorinių Europos Sąjungos sienų ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, nusikalstamų veiklų ir kitų muitų teisės pažeidimų, darančių žalą Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams ir keliantiems grėsmę visuomenės saugumui, nustatymą ir tyrimą.

8.3. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės teikiama įranga nėra vienintelė rinkoje, rentgeno kontrolės sistema, kaip prekė, yra konkurencinga. Šiuo atveju ieškovės argumentai, kad ateityje atsakovas prekę galėtų įsigyti brangiau, atsakovo vertinimu, nėra tinkamas, nes atsakovas negali įsigyti prekės, kuri neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų nei pigiau, nei brangiau.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

13. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalyje įvardytos viešųjų pirkimų bylose galimos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas.

14. Taigi, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą, visų antra, nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

16. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako ir vertina kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygos – grėsmę galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

18. Apeliantė nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas ne tik, kad pasunkėtų, tačiau realiai taptų neįmanomas, kadangi tuo atveju, jeigu šioje byloje teismai pripažins ieškovės reikalavimus teisėtais, bet laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos (t. y. naujas pirkimas nebus sustabdytas), ieškovė bus priversta reikalauti iš valstybės patirtos žalos atlyginimo. Be to, apeliantė nesutinka, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė atvirą (tarptautinį) konkursą, kurio metu siekė įsigyti mobilią rentgeno kontrolės sistemą Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postui (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į pirkimo objektą, neabejotina, kad jis susijęs su viešuoju interesu, kadangi naudojant Rentgeno kontrolės sistemą gali būti užtikrintas visuomenės saugumas, prižiūrint prekių (krovinių) gabenimą prie išorinių Europos Sąjungos sienų ir Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, taip pat nustatant nusikalstamas veiklas ir kitus muitų teisės pažeidimus, darančius žalą Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansiniams interesams ir keliantiems grėsmę visuomenės saugumui. Todėl taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sudarytos prielaidas pažeisti viešąjį interesą, kuris, šiuo atveju, svarbesnis nei apeliantės privatus interesas. Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs perkamo objekto pobūdį, pagrįstai ir teisingai sprendė, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda, kuri grindžiama svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. valstybės ir visuomenės saugumu. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, visuomenės galimi praradimai būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai, be to, kiltų grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, turinčių reikšmės visuomenės ir valstybės interesams.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad vien tai, kad viešojo pirkimo objektas yra finansuojamas ES lėšomis, savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrindė CPK 423⁷ nustatytų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepagrindė, kodėl jos asmeninis interesas turėtų būti ginamas labiau negu visos visuomenės interesas.

21. Apeliantės argumentai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja rizika, kad pirkimo objektui analogiška įranga ateityje bus nuperkama brangiau nei šią įrangą atsakovui galėtų parduoti ieškovė, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl jų pagrindu teismas negali daryti patikimų išvadų dėl fakto buvimo ar nebuvimo.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

23. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos sprendžiamo klausimo teisingam išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza