- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1743-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01728-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvadas“
- Ieškovas
- A. G.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1743-460/2015
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 2-24-3-01728-2015-7)
(S) 3.3.2.4.; 3.1.18.1.
NUTARTIS
2015 m. lapkričio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvadas“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2171-586/2015 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Arvadas“ dėl avanso ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui 2015-07-31 pateikė ieškinį, juo pareiškė reikalavimą priteisti iš UAB „Arvadas“ 5500 Eur sumokėtą avansą, 5500 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinio įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant turtu disponuoti, o jam nesant ar nepakankant, areštuoti turtines teises ir pinigines lėšas pareikšto reikalavimo ribose, tai yra 11000,00 Eur sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-08-10 nutartimi prašymą tenkino. Nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Arvadas“, įmonės kodas 133820373, Europos per. 122, Kaunas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir tik jo nesant, areštuoti pinigines lėšas esančias bankų sąskaitose ar kitose kredito įstaigų sąskaitose, neviršijant 11000,00 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitos esančių piniginių lėšų skolininkui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio, privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu A. G.. Nutarė nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, jog laikinas atsakovės turtinių teisių apribojimas nepažeis teisingumo principo, užtikrins ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo netenkinti. Nurodo, jog ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, nes UAB „Arvadas“ vardu preliminariojoje sutartyje pasirašęs A. Č. nėra ir nebuvo teisėtai paskirtu atsakovės direktoriumi. Teigia, jog nėra jokio pagrindo abejoti, kad atsakovė bus pajėgi finansiškai įvykdyti galbūt ieškovui palankų sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo.
CPK144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad skola sudaro 11 000 EUR, be to, ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ieškinio turinį jo tikėtinumo kontekste, mano, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atmestini atsakovės argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo, tokią išvadą galbūt bus galima padaryti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje proceso stadijoje.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ieškovo reikalavimas yra dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2014-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014 ir kt.). Taigi, šiuo atveju būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad jai pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis (CPK 178 straipsnis). Prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei tuo pagrindu skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantė teigia, jog byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys jos gerą turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą be priverstinai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Šiuos argumentus apeliantai grindžia 2013 m. atsakovės finansine atskaitomybe ir duomenimis apie pajamas nuo 2014-01-01 iki 2014-08-31, kurios sudarė 25 057,92 EUR. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pateiktus rašytinius įrodymus, mano, jog pateikti 2013 m. duomenys neleidžia teismui pakankamai objektyviai įvertinti šios įmonės turtinės padėties, jos pokyčių ir tendencijų. 2013 m. atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys neatspindi realios UAB „Arvadas“ turtinės padėties, nes skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nelaikytini aktualiais. Įmonės pajamos nuo 2014-01-01 iki 2014-08-31 taip pat neleidžia susidaryti patikimos išvados apie realią įmonės finansinę situaciją: atsakovės turto sudėtį, jo vertę, įsipareigojimų mastą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovei sumokėti iš karto visą ieškinio sumą, t. y. 11 000 Eur, būtų sudėtinga, t. y. nagrinėjamo ginčo suma atsakovei nėra tokia nedidelė, dėl to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Aktualu tai, kad teismas neprivalo, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-323/2009, 2009-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-330/2009 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad prezumpcija, jog ieškinio suma gali objektyviai padidinti atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo nevykdymo riziką, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta.
Nustačius šias aplinkybes ir atsižvelgiant į nurodytus argumentus, yra pagrindas spręsti, kad apeliantė atskiruoju skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Apylinkės teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias procesinės teisės normas ir priėmė teisiškai pagrįstą nutartį.
Atkreiptinas dėmesys, jog šis teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės prašyti teismo taikyti atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 146, 147, 150 straipsniai). Be to, atsakovė gali nurodyti, konkretų areštuotiną turtą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukeltų nuostolių arba maksimaliai sumažintų nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.