Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2016-06-22 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme.

2. 2016-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. - 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo bausme, 376,60 Eur bauda, bausmės vykdymą atidedant - 3 metams, kuris 2017-04-20 Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas - vykdant nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

3. 2018-01-03 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų pagal BK 164 str. - 90 parų arešto bausme, kuri to paties teismo 2018-03-05 nutartimi subendrinta su 2016-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę ir 376,60 Eur baudą. Pagal 2019-07-25 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartį, E. P. panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir jis pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti neatliktos 11 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2016-10-14 Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmę atliko, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2019 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), S. R. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė du kartus kumščiu ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. C. į veidą, po to vieną kartą bokalu sudavė R. C. į galvą ir taip padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas nukentėjusiajam R. C. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikšto kaltinimo E. P. kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusiojo nemušė. Paaiškino, kad susitiko su R. C. prie parduotuvės. Sugalvojo nueiti pas S. R. pabaliavoti, kartu su jais ėjo jo draugė D. B. ir S. M.. S. R. su V. N. gėrė alų, kuris jiems tik atėjus išėjo. S. R. namuose visi vartojo alkoholį. R. C. ėmė įžeidinėti (duomenys neskelbtini). Jis liepė prie jos nesikabinėti, tačiau šis nesiliovė, todėl norėdamas apraminti R. C., užsimojo rankoje turėtu bokalu, bet riešu pataikė (duomenys neskelbtini) į ausį, nutrūko bokalo rankena ir bokalas nukrito ant lovos kur gulėjo S. R.. Jis tuomet su (duomenys neskelbtini) išėjo lauk, o jiems iš paskos išėjo ir S. M.. R. C. bokalu nesudavė, jam galvos nepraskėlė, jokių smūgių nesudavė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau ji įrodyta šiais duomenimis:

Nukentėjusysis R. C. parodė, kad 2019-04-24, apie 20.00 val., Katyčių miestelyje, prie parduotuvės sutiko E. P., S. M., su jais buvo ir mergina (duomenys neskelbtini), jos pavardės nežino. Jie pasiūlė išgerti alkoholio ir jis su jais parduotuvės kieme apie porą valandų gėrė alų. Pasibaigus alkoholiui, sugalvojo nueiti pas S. R., kurio kambaryje visi gėrė alkoholį. Begeriant jis kažką pasakė apie (duomenys neskelbtini), todėl E. P. supykęs sėdinčiam jam ant lovos, du kartus kumščiu sudavė į veidą ir vieną kartą spyrė. Dengdamas veidą rankomis pajuto vieną smūgį į pakaušį, po jo ėmė iš galvos bėgti kraujas ir jis prarado sąmonę. Kas sudavė į pakaušį, nematė. Atvykusi greitoji pagalba jį išvežė į ligoninę.

2019-06-07 Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 963/2019(03) nurodyta, kad R. C. buvo nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas paveikus galvos plaukuotąją dalį kietu buku/bukabriauniu daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. R. C. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48).

Liudytojas S. R. parodė, kad pas jį į namus atėjo V. N. ir jie kartu kambaryje vartojo alkoholį. Vėliau atėjo nekviesti R. C., E. P., S. M. ir kažkokia nepažįstama mergina. Tada V. N. išėjo. Jis pats tada užmigo, nes buvo labai girtas, o atėjusiems pasakė jei nori, lai geria pas jį. Bemiegant jį pažadino V. N. ir pasakė "greitąją kviesk", tada jis pamatė, kad R. C. guli ant lovos kaip be sąmonės, o ant grindų buvo pilna kraujo. E. P. ir S. M. nebebuvo. Paties įvykio nematė, nes miegojo.

Liudytojas V. N. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, apie 17.00 val. nuėjo pas savo klasioką S. R., su kuriuo jo namuose gėrė alų. Apie 22.00 val., atėjo (duomenys neskelbtini) ir nepažįstama moteris. Juos pamatęs, iš karto išėjo, nes žinodamas, kad jie yra sėdėję kalėjime, galvojo, kad su jais gali kilti konfliktų. Išėjęs pasigedo savo telefono, todėl užėjęs už ūkinio pastato laukė kol svečiai išeis. Jiems išėjus nuėjo pasiimti telefono. Atėjęs į kambarį pamatė ant lovos miegantį S. R. ir kruviną (duomenys neskelbtini). Jis pažadino S. R. ir paskambino policijai.

Liudytoja D. B. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, ji kartu su E. P., S. M. ir dar vienu vyru, kuris taip pat gyvena Katyčiuose, visą dieną gėrė, o vakare nuėjo pas S. R.. Ar ten kažkas pas jį dar buvo atėjęs nepamena. Pas S. R. visi kartu toliau gėrė alkoholį. Begeriant tas vyras, kuris atėjo kartu su jais, pradėjo prie jos kabinėtis, visaip ją įžeidžiamai vadino necenzūriniais žodžiais. Tada E. P. jį perspėjo net tris kartus, kad nelįstu prie jos, bet šis nesiliovė. Paskui pamena tik, kad E. P. paėmė nuo stalo alaus bokalą ir juo sudavė vieną kartą tam vyrui per galvą. Ar E. P. spyrė ir su kumščiu prieš tai sudavė, neatsimena. Taip pat neatsimena ir kas po to vyko, nes pradėjo visi stotis, ėjo prie to vyro E. P. su S. M., nes tam vyrui bėgo kraujas iš galvos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. M. parodė, kad 2019 m. gegužės mėnesį, dienos nepamena, kartu su E. P., jo drauge (duomenys neskelbtini) ir R. C., nuėjo pas Šilutės r., Katyčių mst., gyvenantį S. R.. Su R. C. jie kiek pamena gėrė kartu dvi paras. Pas S. R. buvo atėjęs (duomenys neskelbtini). Nuėjus pas S. R. visi kartu gėrė kambaryje. Begeriant R. C. pradėjo kabinėtis žodžiais prie D. B., o E. P. jį vis ramino. R. C. vis tiek nesiramino. Tada E. P. šiam su bokalu sudavė vieną kartą per galvą (b. l. 82-84).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. T., dirbanti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėja parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 1.29 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Šilutės r., Katyčių mstl., (duomenys neskelbtini) sumuštas vyras. Nuvykus į Šilutės r., (duomenys neskelbtini), namo kambaryje, ant lovos buvo rastas be sąmonės gulintis vyras, kaip vėliau nustatė R. C., o aplink matėsi daug kraujo, jo galva buvo kruvina. Name taip pat buvo du vyrai, vienas iš jų buvo namo šeimininkas, kitas jo draugas, nei vieno iš jų pavardžių nepamena. Jie abu tvirtino, kad kitas sugėrovas su bokalu trenkė R. C. galvą. Pamena tik tiek, kad dar jie sakė, jog kartu su jais alkoholį vartojo S. M. su E. P., kad kažkuris iš jų ir sužalojo R. C.. Tarp lovos ir stalo, ant grindų matėsi stiklo šukės, tai buvo sudužęs stiklinis bokalas. Po to atvyko greitoji medicinos pagalba ir suteikė pirmąją pagalbą R. C., kuris atgavęs sąmonę taip pat patvirtino, kad jam buvo suduota bokalu per galvą (b. l. 65-68).

Surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais, patvirtina, 2019 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini), S. R. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė du kartus kumščiu ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. C. į veidą, po to vieną kartą bokalu sudavė R. C. į galvą ir taip padarė muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas nukentėjusiajam R. C. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

Nors kaltinamasis E. P. tvirtino, jog jis nukentėjusiajam sužalojimo nepadarė, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis R. C. nuosekliai parodė, kad jam sudavė smūgius kumščiu bei vieną kartą spyrė būtent E. P., o kai užsidengė rankomis veidą iš karto pajuto smūgį į pakaušį. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytoja D. B. bei ikiteisminiame tyrime apklaustas S. M.. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų parodymais, nes jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja.

Specialisto išvada įrodo, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo nustatyta muštinė žaizda pakaušio srityje. Sužalojimas padarytas paveikus galvos plaukuotąją dalį kietu buku/bukabriauniu daiktu, galėjo gautis ir vieno traumuojančio poveikio pasekoje. R. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Be to, ir pats kaltinamasis patvirtino, kad laikydamas bokalą rankoje užsimojo suduoti R. C., tačiau teigia, kad sudavė rankos riešu nukentėjusiajam, o nuo smūgio tik nutrūko bokalo rankena. Šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

E. P. veiksmai dėl R. C. sumušimo kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį. Visų pirma, tokia savo teise byloje pasinaudojo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 156 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 54-56).

R. C. gydymo išlaidas, kurias patyrė teritorinė ligonių kasa, patvirtina gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad VšĮ Šilutės ligoninė priėmimo-skubios pagalbos paslaugoms iš viso skyrė 156 Eur sumą. Taigi E. P. žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarė nusikalstama veika, todėl ją privalo atlyginti visa apimtimi (CK 6.263, 6. 283 straipsniai). Tokiu atveju Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš E. P. priteistinas 156 Eur padarytos žalos atlyginimas.

Nukentėjusysis R. C. pareiškė 2000 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 38), kuriuo pastarasis prašo priteisti iš kaltinamojo 500 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos.

Ieškinyje nurodyta ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad jis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų (galvos sumušimo) patyrė skausmą, neigiamas emocijas, dėl patirto sužalojimo negalėjo įsidarbinti, be to, buvo sugadinti jo rūbai, turėjo kelionės išlaidų susijusių su jo apsilankymais pas gydytojus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Reikalavimo civiliame ieškinyje suformulavimas, o tuo pačiu ir patirtos neturtinės žalos įsivertinimas yra žalą patyrusio asmens išimtinė teisė. Patirtos žalos piniginę išraišką nukentėjusysis įvertina individualiai, pagal savo vidinių išgyvenimų lygį ir trukmę, todėl reikalavimo dydis nėra ribojamas. Kita vertus, užtikrindamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimą, įvertinęs civilinio ieškinio bei jame nurodomų neigiamų išgyvenimų pagrįstumą, kilusias pasekmes, remdamasis įrodymais ir suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgęs į žalą padariusio asmens kaltę ir jo turtinę padėtį, galutinį sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, bet kuriuo atveju priima teismas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis tyčia ranka sudavė du kartus bei spyrė nekentusiajam į galvos sritį ir bokalu sudavė į pakaušį. Pagal byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiajam buvo konstatuotas muštinė žaizda pakaušyje. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Kita vertus, teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai parodė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas dėl nukentėjusiojo išsakomų įžeidžiančių frazių kaltinamojo merginos atžvilgiu, leidžia spręsti apie įvykusio konflikto kontekstą ir paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, skatinantį aiškintis tarpusavio santykius, kas taip pat, teismo vertinimu, turi įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 straipsnis). Būtent tokia suma, teismo vertinimu, atitiktų sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Nukentėjusysis prašo priteisti 500 Eur turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nukentėjusysis turtinės žalos dydį grindžia turėtomis kelionės išlaidomis pas gydytojus bei dėl sugadintų rūbų, tačiau jokių įrodymų padarytai žalai, jos dydžiui pagrįsti nepateikė, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-08-17 pažymą Nr. (12.34Mr) PT-5424 kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 14.2.2.1 punktais, prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo E. P. 252 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Vaclovo Šerlinsko suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo E. P. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, teismo nutartimi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu kaltinamajam buvo parinktas advokatas V. Šerlinskas, kuris atstovavo kaltinamąjį nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo realią turtinę padėtį, o, be to, pastarasis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės atlikti jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamojo turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjo dalyvavimo kaltinamojo teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo (nuteistojo) yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti valstybei: iš kaltinamojo E. P. 252 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).

E. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d., 9 p., 13 p.). E. P. anksčiau jau teistas, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, yra baustas administracine tvarka, į priklausomybės ligų centro ir psichikos ligų bei sutrikimų įskaitas nėra įrašytas. Tačiau kaip matyti ankstesniais teismų nuosprendžiais kaltinamajam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmės, tiek laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad taikytos bausmės jo elgesio nepakeitė, nes lygtinio paleidimo laikotarpiu vėl nusikalto, kas tik patvirtina, jog švelnesnėmis nei prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis, baudžiamojo proceso tikslai jo atžvilgiu negali būti pasiekti.

Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas (BK 66 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-12-10 iki 2020-12-11 ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021-03-25 iki 2021-04-19.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos (juridinio asmens kodas 188783981) pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo E. P. 156 Eur turtinei žalai atlyginti, sumokant ją į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. LT21 7300 0100 0428 4333, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000.

Nukentėjusiojo R. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti R. C. iš kaltinamojo E. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo atmesti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.