Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė.

Bausmės pradžia nustatyta nuo E. P. sulaikymo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas jo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 10 iki 11 d. ir suėmimo laikas nuo 2021 m. kovo 25 d. iki 2021 m. balandžio 19 d.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Tenkintas civilinės ieškovės Klaipėdos miesto teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, civilinei ieškovei iš kaltinamojo E. P. priteista 156 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies tenkintas nukentėjusiojo R. C. civilinis ieškinys, civiliniam ieškovui priteista iš kaltinamojo E. P. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Atmestas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo E. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 0.30 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), S. R. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu tyčia sudavė du kartus kumščiu ir vieną kartą spyrė nukentėjusiajam R. C. į veidą, po to vieną kartą bokalu sudavė R. C. į galvą ir taip padarė muštinę žaizdą pakaušyje. Šiais veiksmais E. P. nukentėjusiajam R. C. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

3. Teismo posėdyje gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad jis ginčija nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, tvirtindamas, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina jo kaltės, dėl to teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog E. P. veiksmuose yra BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis. E. P. kaltė yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

6. Apelianto skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, teisėjų kolegija pritaria nuosprendžio motyvams dėl E. P. kaltės.

7. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

8. Nors nuteistasis E. P. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme savo kaltės nepripažino ir tvirtino (ir dabar teigia), jog nepadarė nukentėjusiajam jokių sužalojimų, tačiau tokią jo poziciją paneigia byloje surinkti ir apylinkės teismo posėdyje ištirti įrodymai ir jų visuma. Nukentėjusiojo R. C. tyrėjams ir teisme duoti parodymai, kad jam sudavė smūgius kumščiu ir vieną kartą spyrė būtent E. P., o kai užsidengė rankomis veidą, iš karto pajuto smūgį į pakaušį, nekito ir buvo nuoseklūs. Tokius jo parodymus patvirtina liudytojos D. B. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto S. M. parodymai. Liudytojo S. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme ir teismas tai atliko nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio normų.

9. Tai, kad E. P. smurtinį elgesį prieš sugėrovą R. C. nulėmė tai, jog pastarasis žodžiais ėmė kabinėtis prie kitos sugėrovės – D. B., patvirtino kartu su E. P. pas S. R. į pastarojo namus nekviesti toliau girtauti atėję minėti liudytojai D. B. ir S. M.. Be to, ir pats E. P. apylinkės teisme parodė, kad R. C. įžeidinėjo D., o norėdamas apraminti R. C. užsimojo prieš jį bokalu, bet riešu pataikė jam į ausį, nes nutrūko bokalo rankena. Nukentėjusiajam R. C. padaryto kūno sužalojimo pobūdį atskleidžia 2019 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicininės tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 963/2019(03). Šioje išvadoje nurodyta, kad R. C. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas, paveikus galvos plaukuotąją dalį kietu buku / bukabriauniu daiktu, galėjo būti padarytas ir dėl vieno traumuojančio poveikio. R. C. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 48).

10. Taigi E. P. inkriminuotų smurtinių veiksmų pobūdis koreliuoja su specialisto išvada R. C. nustatytu kūno sužalojimo padarymo mechanizmu. Už tokius pavojingus žmogaus sveikatai ir gyvybei veiksmus, juolab atsižvelgiant į tai, kad smūgiuota buvo sunkiu daiktu į gyvybiškai svarbią nukentėjusiojo kūno dalį – galvą, E. P. neturi likti nenubaustas. Kartu pažymėtina, kad nė vienas byloje esantis įrodymas neleidžia įžvelgti, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti pats, pavyzdžiui, nugriūdamas, ar jį sužalojo kitas asmuo. Iš kambario, kuriame R. C. buvo sužalotas E. P., R. C. išėjęs nebuvo. Tuo leidžia įsitikinti liudytojo V. N. parodymai, jog atėjęs į kambarį jis pamatė ant lovos miegantį S. R. ir kruviną R. C., pažadino S. R. ir paskambino policijai. Visetas šių aplinkybių sudaro pagrindą atmesti kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad jis jokių sužalojimų R. C. nepadarė, ir vertinti jį kaip išgalvotą, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

11. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo E. P. kaltės turinį patvirtina anksčiau išvardyti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro bendrą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakako padaryti pagrįstą išvadą, kad E. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

12. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

13. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. pažyma Nr. (12.34Mr) PT-7812 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį E. P., sudaro 123,21 Eur, jos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

14. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

15. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. iki suėmimo nedirbo, nevedęs, anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, duomenų apie jo turimą turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms į recidyvų elgesį linkusio E. P. turtinę padėtį, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Todėl tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo E. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo E. P. valstybei nepriteisti.