Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui G. G., jo atstovei advokato padėjėjai E. V., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Eliai Blaškevičienei, vertėjai I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6404 „Dėl G. G. prašymo“ ir įpareigoti atsakovę inicijuoti bei perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydį. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

VSDFV, įvertinusi, kad prie pareiškėjo atstovės 2016 m. rugsėjo 16 d. prašymo duomenys, sudarantys pagrindą perskaičiuoti G. G. senatvės pensiją (ar skirti senatvės pensiją iš naujo), nebuvo pateikti, nusprendė, jog nėra pagrindo perskaičiuoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2405-1 apskaičiuotą senatvės pensiją, taip pat nurodė, jog nei Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai) nėra nustatytos pareigos perskaičiuoti pensijas tuo atveju, jeigu pensijų gavėjų manymu paskirtos pensijos dydis pažeidžia jų orumą.

Pabrėžė, kad G. G. senatvės pensija yra paskirta ir mokama vadovaujantis teisės aktais, todėl, atsakovės teigimu, Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta teisė gauti senatvės pensiją nėra pažeista, taip pat nėra pažeisti ir Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės principo sudėtiniai elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl VSDFV sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo perskaičiuoti senatvės pensiją.

Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktoje pareiškėjo pensijos byloje Nr. 14056 (toliau – ir Pensijos byla), nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. liepos 9 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą skirti senatvės pensiją (Pensijos byla, l. 151).

Tuometinis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2 pensijų skyrius (nuo 2012 m. sausio 1 d. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius) 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2405-1 G. G. nuo 2007 m. liepos 30 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) pareiškėjui, vadovaujantis Pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, ištarnauto laiko pensiją perskaičiavo į senatvės pensiją ir jos dydis 749,29 Lt (217 Eur; Pensijos byla, l. 51).

VSDFV Vilniaus skyrius 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 3-17925 (Pensijos byla, l. 144) ir 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (12.6.11)-3-70155 (Pensijos byla, l. 128–129) pareiškėjui paaiškino dėl ištarnauto laiko pensijos ir senatvės pensijos dydžių bei galimybės kreiptis į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu dėl senatvės pensijos skyrimo iš naujo, kadangi po 2007 m. liepos 30 d. įgijo papildomą 1 metų stažą.

VSDFV 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6545 (Pensijos byla, l. 125), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2405-1 paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo, išnagrinėjusi 2008 m. spalio 7 d. prašymą, nusprendė, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai ir kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. kovo 3 d. raštu Nr. 3-17925 ir 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (12.6.11)-3-70155 suteikė teisingą informaciją. Taip pat šiuo sprendimu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad remiantis Pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalimi, senatvės pensijos amžių sukakusio ištarnauto laiko pensijos gavėjo pageidavimu, vietoje perskaičiuotos ar iš naujo paskirtos senatvės pensijos gali būti toliau mokama ištarnauto laiko pensija.

Pareiškėjas 2009 m. gegužės 28 d. prašymu, nesutikdamas su paskirtos ir mokamos senatvės pensijos dydžiu vėl kreipėsi į VSDFV, kuri, įvertinusi, kad pareiškėjo prašymas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo VSDFV buvo išnagrinėtas ir priimtas 2008 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6545 ir kad 2009 m. gegužės 28 d. prašyme jis nepateikė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą ir leidžiančių abejoti ankstesnių VSDFV sprendimų pagrįstumu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 2009 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3484 (elektroninės bylos medžiaga) atsisakė nagrinėti jo prašymą kaip kartotinį.

Pareiškėjo atstovė advokatė R. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą teisingai perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją (Pensijos byla, l. 81–82). Pareiškėjo atstovė prašyme nurodė, kad gaunama senatvės pensija sudaro vos 48 procentus gauto vidutinio darbo užmokesčio. Pasak pareiškėjo, tokio dydžio senatvės pensija pažeidžia jo konstitucinę teisę į orią senatvę – jis ilgą laiką dirbo pilotu, šiai dienai dėl mažų pajamų (senatvės pensijos) neturi galimybės patenkinti savo būtinųjų poreikių. Pažeidžia teisingumo, teisinės valstybės principą.

VSDFV Vilniaus skyrius persiuntė pareiškėjo prašymą nagrinėti VSDFV privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Pensijos byla, l. 80).

VSDFV 2016 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6404 (Pensijos byla, l. 77–79), išnagrinėjusi pareiškėjo atstovės 2016 m. rugsėjo 29 d. prašymą (kopija pridedama), konstatavo, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių įpareigoti pareiškėjo gaunamą senatvės pensiją. VSDFV išaiškino, kad pagal Pensijų įstatymą ir Nuostatus skiriamų senatvės pensijų dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės bei Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų (uždarbio), pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai. Taip pat nurodė, kad pareiškėjui nuo 2007 m. liepos 30 d. ištarnauto laiko pensijos perskaičiavimo į senatvės pensiją teisingumas VSDFV buvo patikrintas ir priimtas 2008 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6545. Nurodė, kad pagal Pensijų įstatymo nuostatas, visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos kiekvieną kartą patvirtinus naują valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (ir) ar einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį ir kad šia tvarka yra indeksuojama ir pareiškėjo gaunama senatvės pensija.

Pareiškėjas su tokiu VSDFV sprendimu nesutinka ir teigia, kad gaunamas pensijos dydis (48 procentai nuo gauto vidutinio darbo užmokesčio) pažeidžia jo teisę į orią senatvę, pareiškėjas siekia, kad būtų perskaičiuota senatvės pensija.

Pagal pensijų įstatymo 45 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.

Pareiškėjui senatvės pensija skirta pagal jo 2007 m. liepos 9 d. prašymą 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu. Nuo 1995 m. sausio 1 d. senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu, Nuostatais.

Pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad ištarnauto laiko pensijos gavėjas, kuriam ši pensija perskaičiuojama į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, gali papildyti ištarnauto laiko pensijos byloje fiksuotus stažo duomenis, pateikdamas dokumentus apie stažą, įgytą tais laikotarpiais, kurie pagal šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1–9 punktų ir 3 dalies nuostatas prilyginami valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad senatvės ar netekto darbingumo pensija gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis pensijos gavėjo prašymu, kai jis įgyja papildomą, ne mažesnį kaip vienų metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą dirbdamas pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ginčijamu sprendimu VSDFV, įvertinusi pareiškėjo atstovės prašymo turinį ir tą aplinkybę, kad prie 2016 m. rugsėjo 16 d. prašymo nebuvo pateikti duomenys, sudarantys pagrindą perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją (ar skirti senatvės pensiją iš naujo), padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 2405-1 perskaičiuoti apskaičiuotą senatvės pensiją. Pareiškėjas ir teismui nepateikė naujų duomenų, kurių atsakovė nebūtų vertinusi ir kurie taptų pagrindu perskaičiuoti pareiškėjui mokamą (ar skirti iš naujo senatvės pensiją). Šiuo atveju pareiškėjo atstovės pateiktas prašymas buvo išnagrinėtas ir pagal atsakovei suteiktą kompetenciją priimtas sprendimas. Pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius teisės aktus atsakovė pažeidė ar kokių prašymo argumentų neišnagrinėjo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas 2008 m. vasario 5 d. prašymu (Pensijos byla, l. 145) prašė perskaičiuoti pareiškėjo ištarnauto laiko pensiją į senatvės pensiją pagal Pensijų įstatymo 46 straipsnio 4 dalį. VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2008 m. kovo 3 d. (Pensijos byla, l. 144) sprendimu, nustatęs, kad paskirtos senatvės pensijos dydis buvo didesnis negu iki tol gautos ištarnauto laiko pensijos dydis ir didesnis už naujai paskirtos senatvės pensijos dydį, nurodė, kad perskaičiuota senatvės pensija (851,56 Lt; 246,63 Eur) paskirta atsižvelgiant į 27.8333 m. stažą ir į 2.5610 asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, kuris apskaičiuotas iš 1985–1986 m. uždarbio. Taigi, pareiškėjui perskaičiuotas senatvės pensijos dydis pagal Pensijos byloje fiksuotus stažo ir darbo užmokesčio duomenis, kurių pareiškėjas šioje byloje neginčijo.

Pareiškėjo esminis argumentas, kad mokamos senatvės pensijos dydis pažeidžia jo teisę į orią senatvę bei teisinės valstybės principą. Toks pareiškėjo skundo, taip pat ir atsakovei teikto prašymo argumentas, remiantis Nuostatais bei Pensijų įstatymu, neįpareigoja atsakovės perskaičiuoti senatvės pensijos. Teismas sutinka su VSDFV išvada, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių perskaičiuoti G. G. paskirtą senatvės pensiją kitaip nei nustatyta Pensijų įstatyme ir Nuostatuose. Tik esant Pensijų įstatyme ir Nuostatuose nustatytam pagrindui persijos dydis gali būti perskaičiuojamas. Pareiškėjas neginčijo paskirtos senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumo, t. y. nustatyto stažo trukmės, draudžiamųjų pajamų dydžio, apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų koeficientų. Atsakovė ginčijamame sprendime pareiškėjui išaiškino ir nurodė, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo įgyto valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo trukmės bei Pensijų įstatyme nustatytais laikotarpiais asmens turėtų draudžiamųjų pajamų, pagal kurias apskaičiuojami asmens draudžiamųjų pajamų koeficientai. Taigi, pareiškėjui nesutikus su nurodytais stažo trukmės, draudžiamųjų pajamų ir draudžiamųjų pajamų koeficientais ir ginčijant paskirtos senatvės pensijos teisingumą, atsakovė būtų turėjusi iš esmės vertinti pareiškėjui paskirtas senatvės pensijos apskaičiavimo teisingumą.

Be to, pažymėtina, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjui mokama senatvės pensija, teisėtumas buvo patikrintas VSDFV 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-6545, t. y. VSDFV konstatavo, kad senatvės pensijos dydis apskaičiuotas teisingai. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos teisingumu. Pareiškėjas šio sprendimo teismine tvarka neskundė.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) ekonominio tikslingumo požiūriu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje). Pareiškėjo skundo argumentas, kad jis negali patenkinti būtiniausių poreikių iš esmės siejamas būtent su ekonominiu ginčijamo akto aspektu, tačiau teismas tokio tyrimo šioje byloje neturi teisės atlikti.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo skirta senatvės pensija, vadovaujantis Pensijų įstatymu, Nuostatais, nepažeidus Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojamos teisės gauti senatvės pensiją. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl pažeisto teisinės valstybės principo yra abstraktaus pobūdžio. Kaip jau minėta, ekonominio pensijos skyrimo aspekto teismas šioje byloje nevertina.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ginčijamas VSDFV

2016 m. lapkričio 11 d. sprendimas Nr. (6.5)I-6404 yra teisėtas ir pagrįstas. VSDFV tinkamai taikė ir aiškino ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir išsamiai išnagrinėjo bei įvertino pareiškėjo atstovės 2016 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Netenkinus pagrindinio reikalavimo atmestinas kaip nepagrįstas reikalavimas įpareigoti VSDFV inicijuoti ir perskaičiuoti pareiškėjui paskirtos senatvės pensijos dydį.

Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.