Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, įgijęs pradinį išsilavinimą, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2008 m. gegužės 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei uždrausti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 2010 m. vasario 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdyta Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

2. 2010 m. birželio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. 2011 m. birželio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

4. 2012 m. sausio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2011 m. birželio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 2 metams 5 mėnesiams;

5. 2012 m. gegužės 4 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 159 straipsnį išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalimi 1 punktu;

6. 2012 m. birželio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. 2016 m. spalio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

8. 2016 m. gruodžio 2 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 m. spalio 19 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, paskiriant subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

9. 2018 m. lapkričio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (dvi veikos). Paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

10. 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2019 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės dalinai pridėta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. P. slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2023 m. spalio 4 d. apie 9.25 val., būdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 28, adresu Draugystės g. 13, Elektrėnai, iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė planšetinį kompiuterį „Lenovo Tab M9“ 64 GB 4G, 199 Eur vertės, ir paslėpęs jį po drabužiais išėjo pro kasas už jį nesusimokėjęs, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – UAB „Kesko Senukai Lietuva“ priklausantį nedidelės vertės turtą.

3. Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

4.6. 2023 m. lapkričio 21 d. Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK pareigūnės tarnybinio pranešimo duomenimis, tyrimo metu peržiūrėjus UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateiktą filmuotą medžiagą nustatyta, kad 09.23.04 val. į parduotuvę įeina du vaikinai. Pirmas vaikinas avi tamsios spalvos sportinius batus, dėvi tamsias sportines kelnes, apsirengęs pilkai - juodu sportiniu megztiniu. Vaikinas trumpų, šviesiai rudų plaukų. Nustatyta, kad šis asmuo yra D. Ž.. Antras vaikinas avi tamsius, šviesaus pado sportinius batus, dėvi tamsias kelnes, apsirengęs šviesiu megztiniu, tamsių, juodų plaukų. Nustatyta, kad šis asmuo yra G. P. (b. l. 114-115).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kas reiškia, jog grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

7. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad G. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, būdamas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausančioje parduotuvėje Nr. 28, iš prekybos salėje esančios lentynos paėmė planšetinį kompiuterį „Lenovo Tab M9“ 64 GB 4G, 199 Eur vertės, ir paslėpęs jį po drabužiais išėjo pro kasas už jį nesusimokėjęs. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų D. Ž., J. M., parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniame pranešime, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama G.P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas G. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

12. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

Dėl G. P. skirtinos bausmės

13. G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena šio kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

15. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – G. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, kuriuo padaryta turtinė žala; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad G. P. teistas 10 kartų, taip pat ir už analogiškas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas; baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra; nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (arešto ir laisvės atėmimo bausmės) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nauja nusikalstama veika yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemta susiformavusių neigiamų vertybinių, jo nuostatų. Taigi, teismo vertinimu, skirti piniginę bausmę kaltinamajam būtų neracionalu, kadangi kaltinamasis nedirba. Laisvės apribojimas, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, būtų per švelni bausmė, kuri neatliktų savo paskirties, nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam. Teismo įsitikinimu, aptariamos situacijos kontekste protingiausia yra skirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 49 straipsnis).

16. BK 49 straipsnio 2 dalis numato, jog areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas. Kadangi BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyta nusikalstama veika laikytina baudžiamuoju nusižengimu (BK 12 straipsnis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad arešto ribos yra nuo 10 iki 45 parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad arešto laiką nustato teismas, skirdamas bausmę.

17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo G. P. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam 36 parų arešto bausmę.

18. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

19. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

20. UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš kalto asmens 199 Eur turtinės žalos atlyginimą.

21. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas turtinės žalos dydis yra įrodytas visiškai. Turtinė žala kilo dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų, todėl būtent jam ir kyla pareiga šią žalą atlyginti. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys dėl 199 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

22. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę bausmę – 24 parų areštą.

Civilinės ieškovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“, juridinio asmens kodas 234376520, civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti UAB „Kesko Senukai Lithuania“ iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 199 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus) nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti G. P., kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės arba Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.