Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-990/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
1-2035-990/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. S.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2035-990/2021
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-19921-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.10.1; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Rasai Glovickytei – Liobienei,kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,prokurorei Dainai Dilbienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. A. S., žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1947-1036/2019 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2021 m. birželio 18 d. 21.41 val. Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teisiamojo posėdžio metu A. S. parodė, kad šiaip jis negeria, tačiau išgėręs jis prisidaro sau problemų. 2021 m. birželio 18 d. jis su draugu namuose išgėrė alkoholio, po ko draugas paprašė šį pavežti iki (duomenys neskelbtini). Kadangi prie jo namų stovi jo pažįstamo V. K. automobilis, kurio rakteliai guli jo kambaryje, jis paėmė minėto automobilio raktelius ir nuvežė draugą į (duomenys neskelbtini). Važiuojantį atgal Tūkstantmečio gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Pastariesiems jis iš karto prisipažino esąs išgėręs. V. K. nežinojo, kad jis būdamas girtas važiuos šio automobiliu. Jis žinojo, kad jam uždrausta vairuoti. Blaivus jis nebūtų taip pasielgęs. Jis turi darbą, moka skolas, prižiūri vaikus. Jis gailisi dėl savo veiksmų.

4. Teisiamojo posėdžio metu A. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

5. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams. Probacijos tarnyboje jis buvo supažindintas su jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, įspėtas dėl visų teisinių pasekmių už vengimą ją vykdyti, žinojo, kad už vengimą vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. 2021 m. birželio 18 d. namuose jis su pažįstamu išgėrė du 0,7 litro talpos butelius degtinės, po ko jam reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kur jo pažįstamas V. K. laiko raktelius nuo šiam priklausančio automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi ji be V. K. leidimo pasiėmė minėto automobilio raktelius ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. jam važiuojant Tūkstantmečio gatve, Vilniuje, prie jo privažiavo policijos automobilis su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais. Supratęs, kad jam reikia sustoti, jis sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas pasiteiravo, ar jis gėrė alkoholinius gėrimus, į ką jis atsakė teigiamai. Policijos pareigūnas jam pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,94 promilių, antru – 3,1 promilių neblaivumas. Jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Dėl savo tokio elgesio jis labai gailisi. Kodėl jis 2021 m. birželio 18 d. sėdo prie vairo, jis negali paaiškinti, jam negalima vartoti alkoholio (b. l. 92-94).

6. Ikiteisminio turimo metu G. P. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2021 m. birželio 18 d. apie 21.25 val. gavęs pranešimą, kad Savanorių prospektu, Vilniuje, važiuoja automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas gali būti neblaivus, važiuodamas Tūkstantmečio gatve, Vilniuje, Žirnių gatvės link jis pastebėjo važiuojantį minėtą automobilį bei įjungęs mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir garsinį signalą minėtą automobilį sustabdė. Pastarojo vairuotojas pateikė A. S. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Vairuotojas kalbėjo nerišliai, sunkiai orientavosi aplinkoje, iš pastarojo burnos sklido aitrus alkoholio kvapas. Kadangi vairuotojo elgesys jam sukėlė įtarimą, jis nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą. Pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,94 promilių, antru – 3,17 promilių neblaivumas (b. l. 26-28).

7. Ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad jis leido A. S. pagyventi patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kurias jis pats nuomojasi. Šiose patalpose atskirame kambariuke kabėjo jo automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai, o pats automobilis stovėjo lauke. Apie tai, kad A. S. paėmė jo automobilį, jis sužinojo tik 2021 m. birželio 19 d. atvažiavęs į (duomenys neskelbtini). Jam niekada nekilo mintis, kad A. S. galėtų paimti jo automobilio raktą be jo leidimo (b. l. 23-24).

8. 2021 m. birželio 18 d. 21.41 val. A. S. blaivumą patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0107, A. S. iškvepiamame ore nustatyta 2,94 promilių, o 2021 m. birželio 18 d. 22.01 val. – 3,17 promilių alkoholio (b. l. 12-13).

9. Alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0107, metrologinė patikra atlikta 2021 m. balandžio 30 d., patikros sertifikatas galio/ja iki 2021 m. spalio 30 d. (b. l. 14).

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, be kita ko, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta penkerius metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 75-77).

11. 2020 m. sausio 23 d. individualiame probuojamojo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. supažindintas su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (b. l. 30-42).

Motyvuojamoji dalis

12. Teismas pažymi, kad A. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat G. P. ir V. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesterio šaknelėse, nuosprendyje ir individualiame probuojamojo priežiūros plane užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. S., žinodamas apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1947-1036/2019 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę: 2021 m. birželio 18 d. 21.41 val. Tūkstantmečio gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

13. A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas, taigi A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

14. A. S. vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams, taigi A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

15. A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

16. Taip pat A. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos baudos arba arešto bausmės.

17. Spręsdamas dėl A. S. skirtinų bausmių rūšių ir dydžių teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad A. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. A. S. tyčia padarė baudžiamąjį nusižengimą ir nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (b. l. 58-79), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad A. S. yra recidyvistas, o tai yra A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. S. daug kartų teistas (b. l. 58-77), taip pat daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam, tačiau paskirtų baudų nėra sumokėjęs (b. l. 49-57), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad A. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudas, A. S. jų nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarimu A. S. nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 promilių girtumo laipsnis; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutarimu A. S. nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,85 promilių girtumo laipsnis; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarimu A. S. nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,70 promilių girtumo laipsnis; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,23 promilių girtumas), siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams siūlė kyšį; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu A. S. nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,89 promilių girtumo laipsnis; 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,16 promilės girtumo laipsnis; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,04 promilės girtumo laipsnis. Paskutiniu nuosprendžiu A. S. buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau net ir šios rūšies bausmė teigiamo poveikio A. S. nepadarė ir jis vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. skyrus griežčiausios rūšies bausmes, nustatant maksimalius jų terminus: už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirtina vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, A. S. skirtina keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir A. S. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

18. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. S. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. S. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

19. A. S. nuo 2021 m. birželio 18 d. 21.41 val. iki 2021 m. birželio 19 d. 15.37 val., t. y. vieną parą buvo laikinai sulaikytas (b. l. 81-82, 84), taigi A. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

20. Minėta, kad A. S. transporto priemonę vairuodamas neblaivus sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

21. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

22. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors A. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

23. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs A. S. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas pažymi, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių, tuo tarpu minėta, kad alkoholio koncentracija A. S. iškvepiamame ore (2,94 promilių) daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra vieneri metai ir šeši mėnesiai, teisinę atsakomybę. Taip pat teismas pakartoja, kad A. S. neblaivus vairuoja nebe pirmą kartą, teisė vairuoti iš jo yra atimta už vairavimą esant neblaiviam, taigi nustatytinas maksimalus A. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

24. Teismas taip pat pažymi, kad A. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio A. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. K. (b. l. 17), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo pagrindų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaina su pridėtinės vertės mokesčiu yra 1 520 eurų (b. l. 18), taigi iš A. S. išieškotina (konfiskuotina) automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti suma – 1 520 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

25. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 95-96), kurios paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – naikintinos.

VII. Proceso išlaidos

26. BPK 103 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

27. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 15 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir saugojimu UAB „T.“ aikštelėje nuo 2021 m. birželio 18 d. iki 2021 m. birželio 22 d. (b. l. 20). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinas iš A. S.

VIII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš A. S. valstybės naudai priteisti 58,50 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro A. S. gynėjos advokatės Liudmilos Karvelienės darbo užmokestis.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

30. Gynėjas A. S. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus teismo turimus duomenis apie A. S. turtinę padėtį, t. y. tai, kad jis dirba, teismas neturi pagrindo manyti, jog A. S. turtinė padėtis būtų sunki, dėl ko iš A. S. valstybės naudai priteistina 58,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 64¹, 66, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 dalimi, 106 straipsniu, 139 straipsnio 3 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. S. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.

Bausmes subendrinti jas apimant, griežtesne vienerių metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, ir A. S. skirti subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir A. S. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti A. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš A. S. 1 520 eurų.

A. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

15 eurų išlaidas, susijusias su automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimu ir laikymu ikiteisminio tyrimo metu, pripažinti proceso išlaidomis ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai iš A. S. priteisti 15 eurų išlaidų atlyginimo.

Iš A. S. valstybės naudai priteisti 58,50 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. S., kad:

1. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (1 520 eurų) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2035-990/2021“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (1 520 eurų), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „5630“, unikalų mokėjimo kodą – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas