- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-13
- Bylos Nr.
- 1-1947-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43510-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, dalyvaujant prokurorui A. S., kaltinamajam A. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2001 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 8 punktą, 105 straipsnio 13 punktą – 9 metų laisvės atėmimo bausme. 2003 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2001 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nustatytos veikos perkvalifikuotos į BK, 2000 m. redakcija, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 d., 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2001 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 16 straipsnio 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2001 m. gruodžio 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2001 m. gegužės 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmės subendrinta su 2001 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2006 m. sausio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2001 m. birželio 22 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos veikos perkvalifikuotos į BK, 2000 m. redakcija, 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. 2006 m. kovo 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2003 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. sausio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme ir paskirta subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
4) 2014 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
5) 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus;
6) 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. 2016 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2016 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. kovo 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę. 2017 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2016 m. gegužės 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas paskirtos subendrintos bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;
7) 2017 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę;
8) 2017 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Bausmę atlikęs; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2019 m. spalio 11 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motociklą Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sutinka visiškai. Šiuo metu gydosi reabilitacijos centre, kuriame laisvė apribota nuo 9 iki 12 mėnesių. Gydymasis jam padeda, yra pasiruošęs atkratyti priklausomybių, nes visi jo nusikaltimai buvo padaryti esant neblaiviam, dabar nori pasitaisyti. Prašo teismo skirti jam griežčiausią bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant gydymąsi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Be kaltinamojo A. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Liudytojas K. L. (K. L.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju J. S. ir patruliuojant nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį tamsios spalvos motorolerį, kuris įvažiavo į Vilniaus gatvę. Motoroleris buvo be valstybinių numerių, todėl buvo nuspręsta jį sustabdyti ir patikrinti. Motoroleris buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli autobuso apsisukimo stotelės. Paaiškėjo, kad motorolerį Kwang Yang, be valstybinių numerių, vairavo A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nes iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alcotest 7510“, Nr. ARKJ-0688, pagalba vairuotojui buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, motoroleris priverstinai uždarytas į saugomą aikštelę (b. l. 26).
VĮ "Regitra" duomenimis nustatyta, kad motociklas Kwang Yang RF-25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), darbinis tūris 124 cm3, variklio galia 8 kw, priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
VšĮ "Emprekis" duomenimis nustatyta, kad vidutinė motociklo Kwang Yang RF-25, 2001 metų gamybos, variklio darbinis tūris 124 cm, variklio galia 8 kW, vertė Lietuvoje su (duomenys neskelbtini) eurai (b. l. 18).
Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad A. S. alkotesterio "Alcotest 7510" Nr. ARKL0688, patikros sertifikatas Nr. 0976678, pagalba 16.07 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas, 16.22 val. – 2,16 promilių girtumas (b. l. 29–32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. S. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. A. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo K. L. parodymai, neblaivumo nustatymo akte, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas įvertina A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – motociklu, vairuojant jį gyvenvietėje, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmes už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. S. teistas (b. l. 55–60), vienas teistumas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 59), praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už analogiškus veiksmus – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l. 61–67), kas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, kas teismui leidžia daryti išvadą, kad savo elgesio ir veiksmų kritiškai nevertina. Kaip matyti kaltinamasis sistemingai daro analogiškas veikas, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą skirtas areštas bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, nepasiekė, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą sankciojoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Kaip jau buvo minėta, A. S. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė išvadas tiek dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek dėl savo gyvenimo būdo. Šiuo metu gydosi ir nori tęsti gydymąsi reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), nori dirbti. Reabilitacijos centras padeda gydytis ir dvasiškai, rengiami susirinkimai, važiuojama į bažnyčia, laisvu metu skaito Bibliją, po 26 metų metė rūkyti. Yra pasiryžęs atsikratyti priklausomybių, pripažįsta ir supranta, kad jo elgesiui įtaką daro alkoholis, dėl to nori keisti savo gyvenimą ir tiki bei pažada, kad gali pasikeisti. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 3 mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose numatytus įpareigojimus – iki 2020 m. gruodžio 2 d. gydytis priklausomybės ligas, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. S. buvo sulaikytas nuo 2019 m. spalio 11 d. 16:22 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 13:22 val. (b. l. 34–35, 49), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,04 promilių girtumas, kad tokie A. S. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be to, A. S. anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas už analogiško administracinio tesės pažeidimo padarymą, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones maksimaliam 5 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl motociklas Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas RFBRF25AA11009351, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad motociklas Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti motociklo Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 350 eurai su PVM (b. l. 18).
Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau ir – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. Įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita faktūra. Įstatymo 71 straipsnis yra skirtas reglamentuoti prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju kaltinamasis nėra PVM mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM mokesčio objektas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui teismas daro išvadą, kad skaičiuojant konfiskuotino turto vertę, turi būti nustatoma motociklo Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina be PVM, kuri pagal Lietuvos Respublikoje taikoma 21% PMV mokestį yra 289,26 eurai (gauta iš VšĮ „Emprekis“ nurodytos 350 eurų kainos su PVM eliminavus 21% PMV mokestį). Tokia suma ir išieškotina iš kaltinamojo.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 44–47), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant iki 2020 m. gruodžio 2 d. gydytis priklausomybės ligas, bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 11 d. 16:22 val. iki 2019 m. spalio 12 d. 13:22 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkis) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti motociklo Kwang Yang, be valstybinių numerių, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 289,26 eurus.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.