Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S - 829 - 252 - 2015

Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01352-2015-9

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1680-921-2015 pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. M. dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės teisme buvo gautas L. M. pareiškimas suinteresuotam asmeniui B. M., kuriuo L. M. prašė iškelti jai bankroto bylą, paskirti fizinių asmenų bankroto administratoriumi L. V. M. ir patvirtinti bankroto administratoriui lėšų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad sumažėjus gaunamoms pajamoms, vyrui netekus pajamų ir dėl to susiklosčius sunkiai finansinei situacijai ji tapo nemoki, negali atsiskaityti su savo kreditoriais ir tinkamai vykdyti skolinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja CPK 137 str., kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 str. 1 d.). CPK 137 str. 2 d. išvardintas atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindų sąrašas. Atsisakymas priimti ieškinį kitais nei CPK 137 str. 2 d. nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu (Konstitucijos 30 str.). Ar ieškinį (pareiškimą) teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialine teisine prasme (t. y. teisę į pareikšto reikalavimo patenkinimą), priklauso nuo materialinio teisinio, bet ne nuo procesinio teisinio, pobūdžio aplinkybių, o šios aplinkybės gali būti nustatytos tik klausimą išnagrinėjus iš esmės. Civilinei bylai iškelti pakanka atlikti vieną teismo procesinį veiksmą – priimti rezoliuciją arba nutartį (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 6 d.). Fizinio asmens bankroto bylai iškelti, priešingai, reikalingi du savarankiški teismo procesiniai veiksmai: pirma, priimti nutartį dėl pareiškimo priėmimo; antra, priimti nutartį dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 str. 4, 7 d.). Teismas, nutartimi priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą (FABĮ 5 str. 8 d.).

Taigi, bankroto bylų iškėlimas pasižymi specifika, pagal kurią teismas pirmiausia sprendžia bylos iškėlimo klausimą ir tik vėliau vertina, ar egzistuoja įstatymuose numatyti pagrindai bankroto bylai kelti. Pateikus pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, prasideda pradinė ir privaloma civilinės bylos iškėlimo stadija, be kurios neįmanoma pradėti kitų proceso stadijų. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Pareiškimui dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo neatitinkant FABĮ 4 str. įtvirtintų reikalavimų, taikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjos pateikto prašymo dėl bankroto bylos jai iškėlimo neatitikimo įstatyme įtvirtintiems reikalavimams nenustatė, tačiau konstatavo, kad pareiškimas tapatus Utenos rajono apylinkės teismo 2014-12-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1551-228/2014 ir Panevėžio apygardos teismo 20015-02-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-155-755/2015 įvertintam pareiškimui, todėl atsisakė jį priimti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos pozicija nesutinka ir mano, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas per siaurai įvertino pareiškimo reikalavimo ir pagrindo tapatumą. Tai, kad pareiškėja jau yra kreipusis į teismą su analogišku prašymu (dėl bankroto L. M. iškėlimo), nesudaro pagrindo atsisakyti priimti analogiškus prašymus ateityje. Nors šiuo atveju teismas ir išsprendžia pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą (kaip šiuo atveju – jį atmetė), tačiau toks bylos rezultatas savaime nedraudžia bylos šaliai ateityje reikšti tapatų reikalavimą, jeigu paaiškėja naujų aplinkybių, kurios gali sudaryti pagrindą tenkinti tokį pareiškimą. Tik tokiu atveju, jeigu tokių aplinkybių nėra ir pareiškėjas paduoda teismui iš esmės tais pačiais argumentais grindžiamą reikalavimą, kuris anksčiau buvo atmestas ir nutartis šiuo klausimu įsiteisėjo, pakartotinai paduotą pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-138/2014, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1517-943/2015). Kaip matyti, apeliantė atskirąjį skundą būtent motyvuoja tuo, kad teikdama pareiškimą ji remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuota praktika nagrinėjant fizinio asmens bankroto bylas, taip pat grindžia naujai paaiškėjusiomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjusiems teismams nebuvo žinomos ar jų nebuvo nustatytos ir vertintos. Todėl pirmosios instancijos teismas tai turėjo įvertinti, o ne tik formaliai konstatuoti, kad pareiškėjos L. M. Utenos rajono apylinkės teismui pateiktas pareiškimas grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurias analizavo ir vertino kiti teismai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog aplinkybių bei įrodymų tyrimas bei vertinimas galimas tik tolesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje priėmus nagrinėti pareiškimą ir iškėlus civilinę bylą. Ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nurodytąją, t. y. kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, reiškia, kad pareiškėjas paduodant prašymą teismui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nemokumą (FABĮ 4 str. 2 d.), tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tai jokiu būdu nereiškia, jog pareiškėjo pateiktus įrodymus teismas gali tirti ir vertinti pareiškimo priėmimo stadijoje, kadangi tai draudžia CPK 176 – 185 str. nuostatos – įrodymų tyrimą ir vertinimą teismas atlieka nagrinėjant bylą iš esmės pagal CPK nustatytą tvarką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią bankroto proceso stadiją reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino šiam klausimui spręsti byloje esančius duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį panaikinti ir L. M. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.