Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaidos Vasiliausko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 1995 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymu „Dėl amnestijos“, neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta vienu trečdaliu.

5. Nuteistajam J. M. paskirtos bausmės pradžia – 1995 m. sausio 22 d.

6. Kauno apygardos teisme gautas Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

7.1. nuteistasis J. M. į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2019 m. vasario 13 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Adaptacijos laikotarpiu nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, valios savybės išugdytos, savivertės jausmas vidutinis. Bendraujant su pataisos įstaigos administracija nuteistasis išlieka tolerantiškas, mandagus ir pagarbus. Pataisos namuose nuteistasis stengiasi neišsiskirti, vengia destruktyvių grupių. Tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka nuteistojo amžių, įgytą išsilavinimą, esamas aplinkybes, vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis.

7.2. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką keturis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, tris kartus baustas nuobaudomis. Už pavyzdingą elgesį devynis kartus paskatintas. Bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

7.3. J. M. Tauragės 1-ojoje vidurinėje mokykloje įgijo 11 klasių išsilavinimą, kuris tuo metu buvo prilyginamas viduriniam išsilavinimui. Taip pat, yra įgijęs vairuotojo ir staliaus specialybes. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kurį laiką nebuvo suteikta galimybė įsidarbinti, vėliau jis nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų trūkumo. Atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ame kalėjime pateikė prašymus (2020 m. birželio 15 d. bei 2021 m. liepos 12 d.), kuriuose prašė būti įdarbintas, tačiau į šiuos prašymus pateiktuose atsakymuose buvo nurodyta, jog jis negali būti įdarbintas dėl laisvų darbo vietų trūkumo. J. M. jau sulaukęs pensinio amžiaus. Nėra išrankus darbo pobūdžiui, jo nuostata į darbą teigiama, pozityvi bei pokalbio metu išsako apgailestavimą, jog bausmės atlikimo metu nebuvo galimybės įsitraukti į darbinę veiklą.

7.4. 2018 m. gruodžio 31 d. teikime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog buhalterinės apskaitos duomenimis nuteistasis turi vykdomųjų dokumentų 4839,21 Eur sumai. Atsiskaitymai nėra vykdomi. Šiuo metu, Pravieniškių 2-ame kalėjime nuteistojo atžvilgiu vykdomieji dokumentai nėra gauti. Bausmės atlikimo metu jam finansiškai padėdavo artimieji, t. y. tėvai bei brolis. Nurodo, jog šiuo metu su jokiais finansiniais sunkumais nesusiduria bei nemano, kad susidurs ateityje. Gauna senatvės pensiją, kurios pilnai jam pakanka, bei dar lieka, todėl kartais išsiunčia pinigų broliui.

7.5. Dvi nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, siekiant pasipelnyti, t. y. anksčiau buvo teistas už vogto turto įsigijimą. Šią veiką įvykdęs pripažįsta. Kalbant apie dabartinę nusikalstamą veiką – neigia ne tik jos finansinį motyvą, tačiau ir jos pačios įvykdymą.

7.6. Nuteistasis vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą, per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Keturis kartus paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse.

7.7. 2016 m. lapkričio 14 d. atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodiką, kurio metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. birželio 5 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2023 m. kovo 29 d. nuteistojo rizika išliko vidutinė. Vertinimo metu esminių elgesio pokyčių nestebima, nuteistojo resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina būtent jo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių.

7.8. Nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, baustas paskutinį kartą nuobauda 1997 m. lapkričio 10 d. Paskatintas devynis kartus. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: Kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas. Nuteistojo dinaminiai veiksniai: Dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

8. Teismo posėdyje pataisos įstaigos atstovas palaikė teikimą, nuteistasis ir jo gynėjas teikimą prašė tenkinti, prokurorė prašė teikimo netenkinti.

10. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme galimybę įtvirtinantis įstatymas suformuluotas taip, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelnintina, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir tikimybę, kad toks asmuo ateityje išėjęs į laisvę nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas ne tik parodo, ar pasiekti bausmės tikslai, bet ir leidžia prognozuoti tokio asmens nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

11. Nuteistasis J. M. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 1995 m. sausio 22 d. Visgi vien įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

12. Vien iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2023 m. kovo 29 d. atlikto vertinimo metu nuteistojo J. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2021 m. gruodžio 23 d., ji nesumažėjo, išliko vidutinė, vertinimo metu esminių elgesio pokyčių nestebima, nuteistojo resocializaciją bei jam kuriamų planų įgyvendinimą apsunkina jo nuteistojo nebendradarbiavimas bei nenoras siekti pozityvių pokyčių. Nors vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį, būtina įvertinti ir J. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

13. Nuteistojo J. M. asmens bylos duomenys ir 2023 m. kovo 29 d. pateikta socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad palaiko socialinius ryšius su tėvais, broliu bei brolio sūnumis, iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 9 kartus. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažymoje apie gautus vykdomuosius raštus nurodyta, kad nuteistojo J. M. vardu vykdomieji dokumentai nėra gauti. 2023 m. kovo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad galima teigti, jog dabartinė nuteistojo finansinė padėtis yra gana stabili bei didesnių rūpesčių nekelianti, tačiau atsižvelgiant į J. M. praeitį, nusikalstamo elgesio istoriją, galima daryti prielaidą, kad asmens siekis padidinti jau turimą savo turtą galėjo įtakoti jo nusikalstamo elgesio raišką. Iš 2023 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, tačiau fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 4 kartus, 3 kartus drausmintas nuobaudomis, 1 kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje (Šiaulių TI). Nors šiuo metu nuteistasis J. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo J. M. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-10-318/2021).

14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2023 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis išskiriami J. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai – statiniai: kriminalinė istorija (2-3 teistumai), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas; dinaminiai: dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus/nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek J. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Pažymėtina, kad būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šiuo atveju įvertinus J. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo.

15. Konstatuojant šią išvadą visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad šis teistumas J. M. nėra pirmas. Šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už keletą nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – kvalifikuotą nužudymą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, netinkamą J. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia J. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Tuo labiau, kad 2023 m. kovo 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje (duomenys neskelbtini) informacija apie teisės pažeidimus (anksčiau teistas) yra išskirta kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą. Šiuo aspektu reikšmingas yra nuteistojo požiūris į savo ankstesnį elgesį, padarytus nusikaltimus. Vertinamu atveju, kalbėdamas apie kai kurias įvykdytas nusikalstamas veikas yra linkęs sumenkinti jų svarbą, o kalbėdamas apie paskutiniąją iš jų, t. y. nužudymą – kaltės nepripažįsta, nurodo, jog yra nuteistas už tai ko nepadarė. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis J. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka jau dvidešimt aštuonis metus ir tiek pat laiko yra atribotas nuo visuomenės, o taip pat įvertinus tam tikrus jo deklaruojamus įsitikinimus, galima daryti prielaidą, jog visa tai gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje. Šios su nuteistojo mąstymu, jo požiūriu į padarytus nusikaltimus ir jais sukeltas pasekmes susijusios aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumo, o tuo pačiu ir dėl sumažėjusio nuteistojo pavojingumo visuomenei.

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, reikšmingai besikeičiantis teigiama linkme, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų sumažinti savo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, pakeisti požiūrį į visuotinai priimtas elgesio taisykles, bausmės atlikimo metu darė vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimo dėl nuteistajam J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.