Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant prokurorui Miglei Suchankienei, gynėjui adv. Arvydui Pociui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs 1981-11-06, Trakų raj., LR pilietis, vedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis LR BK 184 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo suklastotus dokumentus ir tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį turtą:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius) įgaliotu asmeniu, turinčiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, administruodamas bankrutuojančią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Panevėžys), nuo 2011-04-04 iki 2011-04-15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurioje jis dirbo nuo 2010-11-09, o nuo 2011-09-18 tapo bendrovės direktoriumi buveinėje - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas bankroto administratoriaus pareigomis:

suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą prie 2011-01-03 sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų, sudarytos tarp užsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdytojo UAB “(duomenys neskelbtini)”, kurios vienas iš sutarties objektų buvo: “teikti dokumentų tvarkymo ir sisteminimo, bylų rūšiavimo, bylų numeravimo, bylų vidaus aprašo sudarymo paslaugas”, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad “vykdytojas perduoda, o užsakovas priima atliktus darbus – „ BUAB “(duomenys neskelbtini)” ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymas Savivaldybės archyvui iki 200 lapų: 3 bylos, vieneto kaina – 300 lt, viso 900 lt”, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių darbų neatliko;

panaudojęs suklastotus tikrus dokumentus tyčia iššvaistė jam patikėtą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 2011-04-04 sąskaitos-faktūros serija SFIN Nr. 0000003 pagrindu, jis, 2011-04-15 mokėjimo nurodymu Nr.04151630 pervedė iš UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Snoras į UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas 14150 lt, iš kurių 900 Lt buvo už darbus, kurių UAB “(duomenys neskelbtini)” neatliko.

Atlikdamas šiuos veiksmus V. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jis pažeidė:

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatytą reikalavimą ginti visų kreditorių ir bankrutuojančių įmonių teises ir interesus;

LR CK 4.242 str. 1d. ir 2d. numatytą reikalavimą laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais bei draudimą suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti;

LR CK 4.243 str. 1 ir 3 d. numatytą draudimą administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams bei perleisti administruojamą turtą neatlygintinai kitiems asmenims;

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887:

8 str. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesus;

11.3 str. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai;

11.6 str. principus, kad administratorius procese atsirandančius partnerystės santykius su proceso dalyviais grindžia garbės, moralės ir sąžinės principu.

V. S. piktnaudžiaujant tarnyba valstybė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo sumenkintas šios valstybės institucijos prestižas ir reputacija, diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 900 lt turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju V. S. kaltu nepsisipažino ir parodė, kad kaip bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo jis atliko visus bankroto administratoriaus veiksmus, reglamentuotus įmonių bankroto įstatymo nuostatuose. Administruojant bankrutuojančią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdomi tretieji asmenys papildomiems darbams atlikti, papildomoms reikiamoms paslaugoms gauti, kurios bankroto administravimo procedūroje buvo būtinos ir nebuvo tiesiogiai susijusios su bankroto administratoriaus funkcijomis. Jis, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, 2011-01-03 sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisinių ir administravimo paslaugų. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė archyvavimui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylas ir 22 trumpo saugojimo bylas. Atlikus šiuos darbus, dar po keturių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė jam dar šešias paruoštas archyvavimui bylas. Šių šešių bylų jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė pagal priėmimo-perdavimo aktą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė – jo motina V. S. paaiškino, kad darbuotojų ilgo saugojimo bylos yra nepilnos, todėl, atsiradus daugiau dokumentų, juos reiktų segti į jau sutvarkytų bylų vidurį. Juodu susitarė užskaityti 900 Lt sumą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokėti už trijų darbuotojų ilgo saugojimo bylų sutvarkymą kaip atlyginimą už vėliau sutvarkytas šešias bylas, o už darbuotojų bylų tvarkymą bus apmokėta jas pabaigus tvarkyti. Apie tai V. S. surašė susitarimą, kurį juodu abu pasirašė. Šio susitarimo originalo jis neberanda, o jo kopiją pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui 2013 m. balandžio mėnesį, po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai.

Trys darbuotojų ilgo saugojimo bylos, kurias buvo sutvarkiusi V. S. gulėjo Panevėžyje – BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje. Vėliau, po trejų metų, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė L. K., gavusi papildomų dokumentų, pabaigė jas tvarkyti, jis (V. S.) išrašė jai įgaliojimą šias bylas perduoti į archyvą.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai niekada nebuvo visi pervežti į Vilnių. Jie buvo saugomi bendrovės patalpose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Po bankroto bylos iškėlimo buvęs bendrovės direktorius R. K. priėmimo-perdavimo aktu perdavė jam įmonės dokumentus, o jis pagal pasaugos sutartį juos vėl perdavė buhalterei L. K.. Pastaroji buvo materialiai atsakinga už šių dokumentų saugojimą, tačiau jis taip pat turėjo administracinių patalpų raktus, todėl prireikus jis pats atvažiuodavo ir paimdavo reikiamus dokumentus. Dokumentų paėmimas tokiu būdu niekur nebuvo fiksuojamas, tad, L. K. galėjo nežinoti apie paimtus dokumentus. Darbuotojų ilgo saugojimo bylas, kurias archyvavimui tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis pats atsivežė iš Panevėžio. Šios bylos jam buvo reikalingos Vilniuje, nes vyko civilinės bylos, buvo ruošiami duomenys Darbo užmokesčio fondui.

Be to, bendrovės dokumentus jam daug kartų vežė buvęs direktorius R. K.. Tai buvo ne tie dokumentai, kuriuos jis perėmė pagal perdavimo aktą, o kiti – buhalteriškai nesutvarkyti dokumentai, daugiausiai sutartys su įvairiomis įmonėmis.

Liudytoja L. K. parodė, kad iki 2010-12-14, kai buvo paskelbtas bankrotas, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“vyriausiosios buhalterės pareigose, o po bankroto paskelbimo - pagal naują darbo sutartį, sudarytą su bankroto administratoriumi V. S., tvarkė bankrutuojančios bendrovės einamąją buhalterinę apskaitą. Be to, ji tvarkė ir kitą bendrovės buhalterinę apskaitą – paruošė ir pridavė į archyvą visas ilgo saugojimo darbuotojų bylas. Bylų pridavimui į Savivaldybės archyvą V. S. jai davė įgaliojimą. Darbuotojų asmens bylos buvo saugomos bendrovės administracinėse patalpose – 4-5 segtuvuose. Dokumentus reikėjo išrūšiuoti ir susiųti į atskiras bylas pagal archyvavimo taisykles. Paruoštų ilgo saugojimo darbuotojų bylų susidarė 20. Dėl bylų paruošimo archyvavimui ji lankė specialius kursus, daug konsultavosi su archyvo darbuotojomis. Šį darbą ji atliko be jokio papildomo atltgio – gaudama tik darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Visi dokumentai iki bankroto paskelbimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomi senose bendrovės administracinėse patalpose adresu Tinklų g. 9a, Panevėžyje. Ji dirbo nuotoliniu būdu – namuose, todėl prireikus, bendrovės buhalterinius dokumentus ji atsinešdavo iš administracinių patalpų. Po bankroto paskelbimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal perdavimo aktą buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. perdavė bankroto administratoriui V. S., o pagal kitą – analogiško turinio aktą V. S. visus dokumentus perdavė jai, nors dokumentai realiai niekur iš Tinklų 9a, Panevėžyje išvežti nebuvo. Ji buvo materialiai atsakinga už bendrovės dokumentų saugojimą. Esant reikalui, tai yra kai V. S. prireikdavo kokio nors dokumento, jis jai pranešdavo elektroniniu paštu ar telefonu, ji važiuodavo į senas patalpas, surasdavo reikiamus dokumentus ir jų kopijas siųsdavo V. S. elektroniniu paštu arba paštu. Ji bendrovėje ”(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkė daug metų - beveik nuo bendrovės įkūrimo, todėl puikiai žinojo kur ir kokie dokumentai buvo saugomi. V. S. turėjo raktus nuo bendrovės administracinių patalpų ir galėjo pats paimti dokumentus, tačiau ji tikrai būtų pastebėjusi, jei būtų paimtos kokios nors bylos, pavyzdžiui, keli segtuvai su darbuotojų asmens bylomis.

Liudytoja A. L. M. - Panevėžio miesto savivaldybės archyvo darbuotoja parodė, kad jos pareigos yra iš bankrutavusių įmonių įgaliotų atstovų priimti bendrovių dokumentus saugojimui. Viena tokių bendrovių buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios dokumentacijos pridavimo teko bendrauti su bendrovės atstove L. K.. Ji skambindavo ir konsultuodavosi dėl darbuotojų ilgo saugojimo bylų paruošimo archyvavimui. Paruošusi bylas – iš viso jų buvo 20, L. K., turėdama V. S. įgaliojimą, pridavė į archyvą. Tai buvo visos UAB ”(duomenys neskelbtini)” darbuotojų ilgo saugojimo bylos. Bylų sutvarkymas atitiko reikalavimus, jos buvo sutvarkytos vienodai ir nebuvo požymių, kad dalį bylų tvarkė kitas asmuo.

Liudytojas R. K. parodė, kad po paskelbto bankroto jis, kaip įmonės vadovas, dalyvaujant buhalterei L. K., atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, daiktų bei dokumentų perdavimą. Perdavimo faktai buvo fiksuojami perdavimo-priėmimo aktuose. Perdavimo-priėmimo aktą V. S. jo vardu ruošė L. K.. Tačiau V. S. faktiškai dokumentų neperėmė, nes pagal pasaugos sutartį jis juos perdavė L. K.. V. S. perėmė ne visus dokumentus, o tik tuos, kurie nebebuvo reikalingi bankroto eigai ir jau beveik buvo paruošti priduoti į archyvą. Kitus – neparuoštus archyvavimui dokumentus V. S. dalimis atidavė jis ir buhalterė L. K.. Jis (R. K.) pasiėmė nesutvarkytas sutarčių su įmonėmis bylas, jas sutvarkė ir pridavė V. S., nes toks buvo pastarojo reikalavimas - suarchyvuoti ir atvežti. Darbuotojų bylos buvo pas buhalterę L. K., kuri jas ir tvarkė. Tokio fakto, kad darbuotojų bylos būtų vežamos į Vilnių, nežino.

Liudytoja D. K. parodė nuo 2011-04-05 dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Bendrovės direktorė buvo V. S., o vėliau – V. S.. Iš viso bendrovėje ”(duomenys neskelbtini)” dirbo trys asmenys: ji, V. S. ir V. S.. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji tvarkė bankrutuojančių bendrovių dokumentus. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų ji netvarkė, tačiau savo darbo kabinete – kampe matė sudėtus segtuvus su BUAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentais.

Liudytoja V. S. parodė, kad ji, būdama UAB ”(duomenys neskelbtini)” direktore, pati atliko BUAB ”(duomenys neskelbtini)” darbuotojų ilgo saugojimo trijų bylų ir trumpo saugojimo 22 bylų paruošimą archyvavimui, tai yra ji duokumentus susegė, surūšiavo. Darbuotojų ilgo saugojimo bylų sutvarkymo paslaugas ji sutiko atlikti už 900 Lt, tai yra po 300 Lt už kiekvieną paruoštą bylą. Jos sūnus V. S. atvežė kelias dėžes bylų ir ji pradėjo daryti tą darbą. Bendrovės ”(duomenys neskelbtini)” pagrindinė veikla buvo bankroto administravimas, bet tuo metu ji neturėjo jokių administruojamų įmonių, todėl ėmėsi tvarkyti UAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentus, nes šį darbą žinojo. Surūšiavusi dokumentus ji sudarė tris bylas personalo ir 22 trumpalaikio saugojimo bylas, apie tai surašė aktą ir pakvietė sūnų perimti darbą, prieš tai aktą pasiuntusi jam susipažinti elektroniniu paštu. Sūnus patikrino atliktą darbą ir pasirašė 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ji išrašė sąskaitą-faktūrą. 2013-04-04 pasirašius priėmimo-perdavimo aktą ir išrašius sąskaitą-faktūrą dar buvo likę nesutvarkytų BUAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentų. Ji pabaigė juos tvarkyti, suformavo dar šešias bylas, paruošė perdavimo aktą ir pakvietė sūnų atvažiuoti ir atsiskaityti. Tuomet sūnus pasakė, kad yra dar BUAB ”(duomenys neskelbtini)” ilgalaikio saugojimo - darbuotojų dokumentacijos. Kadangi dar kartą tvarkyti ilgalaikio saugojimo bylas būtų dvigubas darbas, juodu sutarė užskaityti tas – vėliau sutvarkytas šešias bylas už 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte nurodytas tris ilgo saugojimo bylas, kadangi bylų sutvarkymo kaina buvo panaši. Apie tai sūnus surašė atitinkamą susitarimą, kurį abu pasirašė. Šio susitarimo originalas turi būti UAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentuose. Sutvarkytas šešias bylas ji perdavė sūnui. Vėliau buvo žadama atvežti visą ilgo saugojimo dokumentaciją, ji planavo ją visą sutvarkyti, tačiau bylų jai taip ir neatvežė, o vėliau ji jau turėjo pakankamai kito darbo. Pagal 2011-01-03 sutartį dėl teisinių ir administravimo paslaugų UAB “(duomenys neskelbtini)” neįsipareigojo priduoti sutvarkytų dokumentų į archyvą, o tik juos sutvarkyti: surūšiuoti pagal saugojimo trukmę, susegti, sunumeruoti, paruošti baigiamąjį lapą, užrašyti bylą. Pasirašyti bylą turi teisę tas, kas priduoda ją į archyvą. Pagal sutartį ji padarė viską: sunumeravo dokumentus, užrašė bylų pavadinimus, padarė aprašus. Tik nebuvo jos parašo. Visas sutvarkytas bylas pagal 2011-04-04 priėmimo-perdavimo aktą 2011-04-08 ji atidavė Vytautui, tai yra 3, 22 ir dar 6. Jokių pretenzijų dėl bylų sutvarkymo ji negavo. Bankroto administratorius turėjo teisę 10-15 dienų laikotarpyje pareikšti pretenzijas, tačiau pretenzijų nebuvo, todėl ji neprisiima atsakomybės. Tris ilgo saugojimo bylas ji sutvarkė iš to, kas jai buvo duota. Tad, ji atliko darbų daugaiu, nei buvo apmokėta, tačiau šioje situacijoje pretenzijų ji nereikš.

Liudytoja A. S. S. - parodė, kad dirbdama VSDFV Panevėžio skyriuje atstovauja valstybę bankroto procesuose. Vienas iš tokių procesų buvo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame ji atstovavo įstaigą kreditorių komitete. Liudytoja parodė, kad per visą bankroto procesą bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas V. S. laiku neteikdavo dokumentų ir informacijos dėl administravimo išlaidų sąmatos vykdymo, nepateikdavo sąmatą pagrindžiančių dokumentų, o kreditoriams neturint pilnos informacijos nebuvo galima tinkamai įvertinti bankroto administratoriaus atliekamų veiksmų, panaudojant lėšas administravimo išlaidoms dengti, įvertinti ar tinkamai, ekonomiškai, ūkiškai, tikslingai bankroto administratorius panaudojo lėšas. Vėliau buvo pastebėta, kad V. S. bankrutuojančios bendrovės lėšas naudoja neefektyviai, administravimo išlaidos buvo pernelyg didelės ir ekonomiškai nepagrįstos, jis nedėjo pastangų kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl ilgo saugojimo bylų tvarkymo

Kaltinamojo V. S. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalinai sutvarkė ir paruošė archyvavimui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo tris darbuotojų asmens bylas neįtikinami ir teismo vertinami kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais, tarpusavyje neprieštaraujančiais ir vieni kitus papildančiais liudytojų L. K., R. K., A. L. M., A. S. S. parodymais bei šiuos parodymus patvirtinančiais rašytiniais duomenimis. Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neruošė archyvavimui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų.

Liudytojas R. K. patvirtino, kad kaltinamajam į Vilnių jis vežė tik tą buhalterinę dokumentaciją, kuri dokumentų priėmimo-perdavimo metu nebuvo sutvarkyta, beje, prieš tai ją sutvarkęs, nes toks buvo bankroto administratoriaus V. S. reikalavimas. Tai buvo sutartys su įmonėmis. Visi kiti įmonės dokumentai liko Panevėžyje – bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose. Juos V. S. iškart perdavė saugoti L. K..

Liudytoja L. K. patvirtino, kad ji pati sutvarkė, paruošė archyvavimui ir pagal V. S. jai duotą įgaliojimą pridavė į archyvą visas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų asmens bylas, nes šios bylos jai buvo perduotos saugojimui pagal pasaugos sutartį po bankroto paskelbimo. Ji pukiai žinojo kur laikomi kokie buhalteriniai dokumentai, taip pat ir darbuotojų asmens bylos, tad, tikrai būtų pastebėjusi, jei dalis segtuvų būtų paimta. Be to, bankroto administratorius, nors ir turėjo raktus nuo patalpų, kur saugomi dokumentai, jai niekada nesakė, kad be jos žinios paėmė kokius nors dokumentus. Tokie faktai, jei jie ir buvo, niekada nebuvo kaip nors oficialiai fiksuojami.

Liudytoja – Panevėžio savivaldybės archyvo darbuotoja A. L. M. patvirtino, kad visas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų asmens bylas ruošė archyvavimui ir į archyvą pridavė L. K.. Pastaroji dėl to daug konsultavosi. Visos į archyvą priduotos 20 ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylos buvo sutvarkytos vienodai, pagal nustatytas taisykles ir nebuvo jokių požymių, kad kažkokią dalį bylų būtų tvarkęs kitas asmuo.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina aukščiau aptartus liudytojų parodymus:

2013-02-08 iš Panevėžio m. savivaldybės archyvo buvo paimti bei apžiūrėti BUAB ”Statybos mechanika” dokumentai: personalo ilgai saugomų bylų apyrašas, trumpai saugomų dokumentų sąrašas bei bylų baigiamieji įrašai. Iš šių dokumetų apžiūros protokolo matyti, kad personalo ilgai saugomas bylas ruošė archyvavimui ir archyvą saugojimui pridavė L. K. ( b.l. 4 t., 44-51).

Liudytojos D. K. parodymai, kad ji matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kampe sukrautus segtuvus su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, byloje esant duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išties atliko minėtos bendrovės dokumentacijos tvarkymo paslaugas, anaiptol, nepatvirtina, kad tai buvo ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylos. D. K. parodymai nėra informatyvūs.

Liudytojos V. S. parodymus toje dalyje, kur ji teigė tvarkiusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylas teismas vertina kaip siekimą, kad jos sūnus V. S. ir, galimai, ji pati išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Aukščiau aptartais bylos duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad visas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų bylas sutvarkė, paruošė archyvavimui ir pridavė į archyvą L. K. bei, kad tokių bylų iš viso buvo sudaryta 20 vienetų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dalis darbuotojų asmens bylų būtų vežamos iš Panevėžio į Vilnių ir vėliau – jau paruoštos archyvavimui – atgal į Panevėžį. Pagaliau, logiškai nepaaiškinama yra mažos dalies – maždaug septintadalio darbuotojų asmens bylų gabenimo į Vilnių ir jų ruošimo archyvavimui prasmė žinant, kad susijusios tvarkytinos dokumentacijos yra žymiai daugiau.

2013-04-08 V. S. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2011-04-08 „Sutikimo prie 2011-04-04 Atliktų darbų akto pagal 2011-01-03 sutartį“ be registracijos numerio kopiją (toliau – Sutikimas). Iš šio rašto turinio seka, kad „ UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į 2011-04-04 akto 1 punktu patvirtintus atliktus darbus ir BUAB „Statybos mechanika“ administratoriaus siūlymus, susitaria, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo užmokesčio, kol bus pateikti papildomi trūkstami dokumentai ir sutinka vietoj ilgo saugojimo asmens bylų sudarymo įskaityti suteiktas preliminariai lygiavertes paslaugas – šešių bylų sutvarkymą (archyvavimą) 1020lt sumai pagal administratoriaus teiktus dokumentus. Laikoma, kad akto 1 punktas ir juo mokėtina 900lt suma yra mokama už suachyvuotas šešias bylas, už kurių parengimą papildomas užmokestis nebus nereikalaujamas ( 7t. b.l. 54).

Sutikimo surašymo aplinkybės ir realus surašymo laikas nežinomi, šis raštas, manytina, nebuvo buhalteriškai apskaitytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, jis neturi registracijos numerio ir kitų rekvizitų (nenurodomi susitariantys ir sutikimą pasirašantys asmenys), kaltinamasis neteikia šio rašto originalo, o jo kopiją ikiteisminiam tyrimui jis pateikė tik po to, kai jam buvo pareikšti įtarimai - tada, kai V. S. sužinojo apie pareikštų įtarimų pobūdį ir apimtį. Teismas nepripažįsta Sutikimo įrodymu, tai yra tikru dokumentu, fiksuojančiu tikrus tarp jį pasirašiusių šalių atsiradusius teisinius santykius ir vertina jį kaip raštą, sukurtą kaltinamojo gynybos versijos patvirtinimui.

Ikiteisminio tyrimo metu, dar 2012-05-25 kaltinamojo buvo prašoma pateikti visus BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės ir ūkinės veiklos apskaitos dokumentų originalus už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2012-05-01 (FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos 2012-05-25 raštas Nr. 25/14-1-14-11878 (2t. b.l. 71));

2012-07-10 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu patvirtinama, kad V. S. pateikė reikalautus dokumentus, be kita ko, savo ranka padarydamas įrašą, kad pateikė visus dokumentus (2t. b.l. 73). Tad, galima išvada, jog 2012-07-10, kai V. S. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė visą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-04-08 „Sutikimas“ neegzistavo kaip dokumentas.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d.

V. S. kaltinamas idealiojoje sutaptyje įvykdytomis veikomis:

netikro dokumento – „ 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto prie 2011-01-03 sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų“ pagaminimu (t. 4, b.l. 31);

tikro dokumento – 2011-04-04 saskaitos faktūros Nr.0000003 suklastojimu;

minėtų pagaminto netikro dokumento ir suklatoto tikro dokumento panaudojimu.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas.

Tikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, turinčio teisę tai padaryti. Tikro dokumento suklastojimas – tai veiksmai, pakeičiantys dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai (teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ar kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) ir intelektualiai (įrašymas į dokumentą melagingos informacijos, tokios informacijos patvirtinimas parašu ar antspaudu ir pan.).

Netikru laikytinas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas asmens, neturinčio teisės tai padaryti, tai yra toks dokumentas iš tikrųjų neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad „ 2011-04-04 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto prie 2011-01-03 sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų“ (toliau – Atliktų darbų aktas) tekstą surašė, pasirašė ir patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu V. S.. Ji buvo asmuo, turėjęs teisę tai padaryti. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ilgo saugojimo darbuotojų trijų asmens bylų sudarymo, todėl Atliktų darbų akte įrašyta informacija, kad šiuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko yra melaginga. Kaltinamasis V. S. savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtino šią žinomai melagingą informaciją. Tad, kaltinamojo V. S. padaryta veika turi ne netikro dokumento pagaminimo, o tikro dokumento suklastojimo požymį.

Subjektyvieji dokumentų klastojimo požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Pasirašydamas 2011-04-04 Atliktų darbų aktą ir jį patvirtindamas antspaudu V. S. suvokė, kad tokiu būdu klastoja šį dokumentą, nes patvirtino dokumente įrašytus žinomai melagingus duomenis ir, tuo pačiu, patvirtino BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kylančią prievolę atsiskaityti už, neva, atliktus darbus. Taigi V. S. sąmoningai, siekdamas iš jo administrauotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos žinomai nepagrįstai nurašyti (iššvaistyti) pinigines lėšas, patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ trijų ilgo saugojimo darbuotojų bylų paruošimą archyvavimui paslaugą už 900 Lt.

Byloje nustatyta, kad 2011-04-04 saskaitą faktūrą Nr.0000003 išrašė ir V. S. apmokėjimui pateikė tuometinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė V. S.. Kaltinamasis V. S. atliko apmokėjimą pagal jam pateiktą sąskaitą faktūrą, tačiau jis neatliko jokių minėtos sąskaitos klastojimo veiksmų – niekaip nekeitė šio dokumento turinio, todėl teismas išteisina V. S. dalyje kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl 2011-04-04 saskaitos faktūros Nr.0000003 klastojimo jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

V. S. 2011-04-15 apmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą žinomai suklastotą 2011-04-04 sąskaitą-faktūrą, apmokėjimo pagrindą bankiniame pavedime nurodydamas „2011-01-03 Sutartį ir aktus“ (t. 1, b.l. 188) žinodamas, kad 2011-04-04 Atliktų darbų aktas yra suklastotas. Taip jis panaudojo žinomai suklastotus dokumentus - 2011-04-04 Atliktų darbų aktą ir 2011-04-04 saskaitą-faktūrą.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 184 str. 1 d.

Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia asmeniui patikėto turto neteisėtu ir neatlygintinu perleidimu tretiesiems asmenims. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus.

Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius) buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi 2010-12-01 Panevėžio apygardos teismui iškėlus šiai įmonei bankroto bylą (t. 1, b.l. 57-58). Kaltinamajam V. S., kaip seka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-01 išduoto Bankroto administratoriaus įgaliojimo, buvo patikėtas bankrutuojančios bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Įgaliojimu V. S. suteikta teisė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu savo nuožiūra naudotis ir valdyti Bendrovės vardu atidarytomis sąskaitomis banke, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose sąskaitose esančiomis lėšomis ( t. 2, b.l. 89)

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administravimo laikotarpiu, kaip seka iš jau aptartų bylos duomenų bei 2012-10-16 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr.5-5/99, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-01-03 sutartį (be numerio) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-12-31 apskaitoje registravo paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimą už šias paslaugas: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-15 mokėjimo pavedimu (PVM sąskaita faktūra Nr.0000003) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4640 Lt už dokumentų bylų archyvavimo ir pridavimo savivaldybės archyvui darbus (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymas Savivaldybės archyvui iki 200 lapų už 900 Lt ir 22 vnt. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų susegimas, archyvavimas už 3740 Lt) bei 770 Lt vertės kanceliarines paslaugas. Iš viso 5410 Lt, pagrindas - 2011-04-04 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas (b.l. 3 t., 76-87 ).

Kaltinamasis V. S. patvirtino, kad jis įvykdė apmokėjimą pagal 2011-04-04 Atliktų darbų aktą elektroniniu būdu pervesdamas UAB ”(duomenys neskelbtini)” pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr.0000003 pagrindu (t. 1, b.l. 188).

Aukščiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad 2011-04-04 Atliktų darbų akte nurodytų darbų - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo Savivaldybės archyvui iki 200 lapų 900 Lt sumai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir, kad 2011-04-04 Atliktų darbų aktas dalyje dėl šių darbų atlikimo yra suklatotas, todėl kaltinamojo V. S. atliktas veiksmas – apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai už faktiškai neatliktus darbus turi kaltinamajam patikėto BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turto iššvaistymo požymį.

Kaltinamasis V. S. veikė tiesiogine tyčia - jis siekė žalingų padarinių, suprasdamas, kad bendrovė nepagrįstai neteks turto, ir to norėjo. V. S. veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 184 str. 1 d.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 228 str. 1 d. (2007-06-28 Įst. Nr. X-1233 redakcija)

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 230 str. 3 d. prilyginamas valstybės tarnautojui, nes, vykdydamas įmonės bankroto administratoriaus pareigas, jis teikia viešąsias paslaugas.

Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens piktnaudžiavimą savo tarnybine padėtimi, jeigu dėl to valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Piktnaudžiavimas yra tokio asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.

Nustatyta, jog įstatymų ir kitų norminių aktų suteiktas teises bei pareigas, kurios ir sudaro tarnybinės padėties sąvoką, V. S. panaudojo priešingai jam suteiktų įgaliojimų interesams. Jis suklastojo dokumentą, be to į savo paties administruotos bankrutuojančios įmonės buhalterinę apskaitą įtraukęs žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, tyčia iššvaistė jam petikėtą turtą. Jis sumenkino pačią bankroto administratoriaus pareigų prasmę – kreditorių lūkesčius ir tikėjimą, kad įmonės bankroto procedūra bus atlikta efektyviai, skaidriai ir teisingai. V. S. veikė nesąžiningai, negarbingai ir nemoraliai, ne administruojamos bankrutuojančios įmonės interesais, turimus įgaliojimus naudodamas trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti ir tokiais veiksmais jis pažeidė:

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte numatytą reikalavimą ginti visų kreditorių ir bankrutuojančių įmonių teises ir interesus;

LR CK 4.242 str. 1d. ir 2d. numatytą reikalavimą laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais bei draudimą suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti;

LR CK 4.243 str. 1 ir 3 d. numatytą draudimą administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams bei perleisti administruojamą turtą neatlygintinai kitiems asmenims;

Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010-12-02 įsakymu Nr. 4-887:

8 p. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesus;

11.3 p. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai;

11.6 str. principus, kad administratorius procese atsirandančius partnerystės santykius su proceso dalyviais grindžia garbės, moralės ir sąžinės principu.

Piktnaudžiavimo sudėtis yra materiali, todėl veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinio pobūdžio žala yra didelė, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.

V. S. piktnaudžiaudamas tarnyba padarė kitas nusikalstamas veikas, todėl valstybei ir ją įmonių bankroto procedūrose atstovaujančiam Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos padaryta neturtinė žala yra didelė. Tokiais veiksmais buvo sumenkinta Įmonių bankroto valdymo departamento reputacija, diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas.

Šie veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. sudėtį (2007-06-28 Įst. Nr. X-1233 redakcija).

V. S. pareikštas kaltinimas dėl trijų tarpusavyje susijusių nusikalstamų veikų padarymo. Dokumento suklastojimas yra tiesiogiai susietas su V. S. patikėto svetimo turto iššvaistymu ir piktnaudžiavimu tarnyba, todėl V. S. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos idealioje jų sutaptyje.

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad V. S. priklausomybės ar psichikos ligos nediagnozuotos, kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jis turi nuolatinį darbą, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 8 t., 68, 70, 77).

V. S. padarė nusikaltimus, įstatymo priskiriamus prie nesunkių, taip pat apysunkį nusikaltimą.

Bausmės tikslų kaltinamajam teismas siekia skirdamas baudą.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, todėl teismas neturi pagrindo svarstyti ir spręsti dėl 900 Lt turtinės žalos atlyginimo bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 300 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. (2007-06-28 Įst. Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti:

pagal LR BK 300 str. 1 d. - 200 Minimalių gyvenimo lygių ( 26 000 Lt) dydžio bauda;

pagal LR BK 184 str. 1 d. – 200 Minimalių gyvenimo lygių ( 26 000Lt) dydžio bauda;

pagal LR BK 228 str. 1 d. (2007-06-28 Įst. Nr. X-1233 redakcija) – 300 Minimalių gyvenimo lygių (39 000 Lt) dydžio bauda.

LR BK 63 str. 1 ir 5 p.1.p. pagrindu paskirtąsias bausmes subendrinti jų apėmimo būdu ir skirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – 300 Minimalių gyvenimo lygių ( 39000 Lt) dydžio baudą.

Išteisinti V. S. dalyje kaltinimo pagal LR BK 300 str. 1 d. dėl 2011-04-04 sąskaitos faktūros Nr.0000003 suklastojimo jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Baudžiamajai bylai reikšmingus dokumentus: voke Nr. 1 esančius: 2010-12-14 Perdavimo-priėmimo aktą; 2011-01-12 pasaugos sutartį Nr.2011/01/12/1, priedą Nr.1 prie pasaugos sutarties Nr.2011/01/12/1 2011-01-12, perdavimo-priėmimo aktą 2012-09-18; voke Nr.2 esančius: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2011 metų personalo ilgai saugomų bylų apyrašą, 2012-07-27 pažymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2010 metų trumpai saugomų dokumentų sąrašą, bylų baigiamuosius įrašus: voke Nr.3 esančius: 2011-01-03 sutartį dėl teisinių ir administravimo paslaugų, 2011-04-04 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą prie 2011-01-03 sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų, 2011-04-04 sąskaitą faktūrą ir voke Nr.4 esančius: 2011-01-03 sutartį dėl teisinių ir administravimo paslaugų, 2011-04-04 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą prie 2011-01-03 sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų ir 2011-04-04 sąskaitą faktūrą, palikti saugoti baudžiamosios bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.