Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-112-312-2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-04-17
Bylos Nr.: 1A-112-312-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-04013-2012-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Daiva Pranytė Zalieckienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis: V. S.
Advokatai: Arvydas Pocius

Kategorijos

1.2.14.7.1Paprastas turto iššvaistymas (BK 184 str. 1 d.)
1.2.19.4Piktnaudžiavimas (BK 228 str.)
1.2.29.1Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-112/2014

Teisėja Lilija Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04013-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.1; 1.2.19.4; 1.2.29.1; 2.4.6.4.1; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,teisėjų Arūno Kisieliaus, Daivos Pranytės Zalieckienės,sekretoriaujant Renatai Novickienei, Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorei Miglei Suchankienei,gynėjui advokatui Arvydui Pociui,nuteistajam V. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 300 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL dydžio, t. y. 26 000,00 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) bauda.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir nubaustas 200 MGL dydžio, t. y. 26 000,00 Lt (dvidešimt šešių tūkstančių litų) bauda.

Taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubaustas 300 MGL dydžio, t. y. 39 000,00 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių litų) bauda.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 5 d., 1 p. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL dydžio, t. y. 39 000,00 Lt (trisdešimt devynių tūkstančių litų) bauda.

V. S. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 2011 m. balandžio 4 d. sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo) išteisintas, jam nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, suklastojo tikrą dokumentą, panaudojo suklastotus dokumentus ir tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį turtą, t. y. jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius) įgaliotu asmeniu, turinčiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, administruodamas bankrutuojančią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Panevėžys), laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 15 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurioje jis dirbo nuo 2010 m. lapkričio 9 d., o nuo 2011 m. rugsėjo 18 d. tapo bendrovės direktoriumi, buveinėje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, piktnaudžiaudamas bankroto administratoriaus pareigomis:

suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą prie 2011 m. sausio 3 d. sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų, sudarytos tarp užsakovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)”, kurios vienas iš sutarties objektų buvo: „teikti dokumentų tvarkymo ir sisteminimo, bylų rūšiavimo, bylų numeravimo, bylų vidaus aprašo sudarymo paslaugas”, kuriame buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys, kad „vykdytojas perduoda, o užsakovas priima atliktus darbus – BUAB „(duomenys neskelbtini)” ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymas Savivaldybės archyvui iki 200 lapų: trys bylos, vieneto kaina – 300,00 Lt, viso 900,00 Lt”, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ šių darbų neatliko;

panaudojęs suklastotus tikrus dokumentus tyčia iššvaistė jam patikėtą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytos 2011 m. balandžio 4 d. sąskaitos-faktūros serija SFIN Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, jis, 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė iš UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB bankas Snoras į UAB „(duomenys neskelbtini)” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas 14 150,00 Lt, iš kurių 900,00 Lt buvo už darbus, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)” neatliko.

Atlikdamas šiuos veiksmus, V. S. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nes, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, jis pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p. numatytą reikalavimą ginti visų kreditorių ir bankrutuojančių įmonių teises ir interesus; Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.242 str. 1 d. ir 2 d. numatytą reikalavimą laikytis įstatymų ir administravimą nustatančio akto nustatytų taisyklių, savo prievoles vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais bei draudimą suteiktas teises panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti; Lietuvos Respublikos CK 4.243 str. 1 ir 3 d. numatytą draudimą administratoriui panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams bei perleisti administruojamą turtą neatlygintinai kitiems asmenims; Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 4-887: 8 str. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad jo veikla atitiktų bankrutuojančios, bankrutavusios ar restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesus; 11.3 str. principus, kad administratorius, atlikdamas procedūras, turi siekti, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek įmanoma didesne dalimi, atliekant procedūras būtų efektyviai naudojami žmogiškieji, laiko ir materialiniai ištekliai; 11.6 str. principus, kad administratorius procese atsirandančius partnerystės santykius su proceso dalyviais grindžia garbės, moralės ir sąžinės principu. V. S. piktnaudžiaujant tarnyba, valstybė ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos patyrė didelę neturtinę žalą, nes buvo sumenkintas šios valstybės institucijos prestižas ir reputacija, diskredituotas asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, vardas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 900,00 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. jo atžvilgiu priimto nuosprendžio apkaltinamąją dalį ir priimti naują nuosprendį: jį pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., BK 184 str. 1 d., BK 228 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis padarė šiuos nusikaltimus. Taip pat pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, kurioje nurodoma apie 2011 m. balandžio 4 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti motyvus, kad 2011 m. balandžio 4 d. sąskaita - faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinomai suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. S..

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nevisapusiškai įvertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas išvadas dėl jo tyčios, padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, turinio. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu jis nuosekliai tvirtino, kad jokių dokumentų, jų tarpe ir 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, surašyto tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neklastojo ir jokios tyčios klastoti, neturėjo. Apeliantas dirbo bankrutuojančios bendrovės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi ir, veikdamas jam suteiktų įgaliojimų apimtyje, 2011 m. sausio 3 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisinių ir administravimo paslaugų teikimo, kurios 4 p. numatė dokumentų tvarkymo, sisteminimo, rūšiavimo, bylų numeravimo, bylų vidaus aprašų sudarymo paslaugų teikimą. Taigi, tarp šių dviejų bendrovių, iš kurių vieną atstovavo apeliantas, susidarė civiliniai teisiniai santykiai. Apeliantas, veikdamas pagal minėtą sutartį, bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė perimtus iš bankrutuojančios bendrovės segtuvus su dokumentais, skirtus trumpalaikio ir ilgalaikio saugojimo bylų suformavimui. Tai nebuvo visi šios bendrovės dokumentai. Didžioji dalis segtuvų dar buvo likusi Panevėžyje, bankrutuojančios bendrovės patalpose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 4 d. apeliantui pranešė, jog yra atlikusi didžiąją dalį dokumentų rūšiavimo darbų, todėl norėtų atliktus darbus jam perduoti pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, taip pat ir sąskaitą-faktūrą šių darbų apmokėjimui. Apeliantas žinojo, kad, sutinkamai su sutarties reikalavimais, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymas nereiškia atliktų darbų galutinio priėmimo fakto ir patvirtinimo, jog darbai atlikti kokybiškai. Todėl šį aktą pasirašė ir priėmė darbų vykdytojo išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties nuostatas, turėjo dar dešimties dienų terminą atliktų darbų kokybei patikrinti ir pretenzijoms pareikšti. Pateiktos sąskaitos apmokėjimo terminas pagal sutartį buvo numatytas ne vėliau kaip per 15 dienų po atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo. Visos šios faktinės aplinkybės, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis, kaip sutarties šalies, t. y. užsakovo atstovas, veikė pagal sutartyje numatytus įsipareigojimus. Taigi, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo metu jis priėmė viso 25 bylas, jų tarpe ir tris ilgo saugojimo bylas, ir tai atitiko tikrovę. Todėl teismo išvada, kad apeliantas, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo akte, kad priėmė tris ilgo saugojimo bylas, klastojo šį dokumentą - niekuo nepagrįsta. Nepasibaigus pagal sutartį nustatytam 10 dienų laikotarpiui, kuris sutartyje numatytas pretenzijoms pareikšti dėl atliktų darbų kokybės, jam 2011 m. balandžio 8 d. apžiūrint tris ilgo saugojimo bylas, už darbų atlikimą atsakinga V. S. paaiškino, kad tos trys ilgo saugojimo bylos dar gali pildytis papildomais dokumentais, kurie bankrutuojančioje įmonėje dar nebuvo surasti ir pateikti bylų formavimui. Jis pasakė, kad už tas tris bylas nebus galima apmokėti. Tuomet V. S. apeliantui pateikė dar šešias papildomas trumpo saugojimo bylas, kurių formavimą ir aprašų padarymą ji buvo tai dienai užbaigusi ir, kurios nebuvo įtrauktos į 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kadangi ji pasakė, jog sutiktų, kad už trijų ilgo saugojimo bylų sutvarkymą jai nebūtų mokama, o atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte nurodyta suma - 4640,00 Lt būtų sumokėta ne už 22 trumpo saugojimo ir 3 ilgo saugojimo bylas, o už 28 trumpo saugojimo bylas, t. y. nurodyta suma – 900,00 Lt būtų sumokėta už į atliktų darbų aktą dar neįtrauktas šešias trumpo saugojimo bylas. Kad nekiltų jokių abejonių dėl pateiktos sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjimo pagrįstumo, priėmęs tas šešias bylas, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstove V. S. 2011 m. balandžio 8 d. sudarė dokumentą - rašytinį Sutikimą prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį, kuriame raštu įtvirtino nurodytas aplinkybes. Tai patvirtina byloje esantis rašytinis dokumentas - Sutikimas (t. 7, b. 1. 54), kuris patvirtintas tiek apelianto, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. S. parašais. Šio dokumento autentiškumo ir tikrumo neginčija nei viena iš sutarties šalių. Sudarius tokį susitarimą dėl dar šešių sudarytų papildomų trumpo saugojimo bylų apmokėjimo, apeliantas, veikdamas pagal papildomą 2011 m. balandžio 8 d. rašytinį susitarimą, 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymu per elektroninę bankininkystę pervedė 14 150,00 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ sąskaitą, iš kurių faktiškai 4640,00 Lt buvo sumokėti už 28 trumpo saugojimo bylų sutvarkymą. Taigi, faktiškai už tris ilgo saugojimo bylas 900,00 Lt suma iš viso nebuvo sumokėta. Tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atskirai apmokėjusi už paminėtas trumpo saugojimo šešias bylas, byloje nėra. Byloje esanti specialisto išvada (t. 3, b. l. 76-87) patvirtina, kad už šešias trumpo saugojimo bylas atskirai apmokėta nebuvo. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino. Esant tokiems faktiniams duomenims, nėra pagrindo tvirtinti, jog apeliantas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jam patikėtus 900,00 Lt ir tuo padarė didelę neturtinę žalą Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos, taip pat valstybei, o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 900,00 Lt dydžio turtinę žalą, t. y. šias lėšas iššvaistė.

Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jo parodymai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 4 d. buvo sutvarkiusi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ilgo saugojimo asmens bylas yra neįtikinantys, nes juos, neva, paneigia liudytojų L. K., R. K., A. L. M., A. S. S. parodymai ir rašytiniai dokumentai, neatitinka tikrovės, nes juos patvirtina liudytojos V. S. parodymai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pati atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ilgo saugojimo trijų bylų ir trumpo saugojimo 22 bylų paruošimą archyvavimui, t. y. ji dokumentus susegė, surūšiavo. Darbuotojų ilgo saugojimo bylų sutvarkymo paslaugas ji sutiko atlikti už 900,00 Lt, tai yra po 300,00 Lt už kiekvieną paruoštą bylą. Apeliantas atvežė kelias dėžes bylų ir ji pradėjo daryti tą darbą. Surūšiavusi dokumentus, ji sudarė tris ilgo saugojimo bylas ir 22 trumpalaikio saugojimo bylas, apie tai surašė aktą ir pakvietė apeliantą priimti darbą, prieš tai aktą pasiuntusi jam susipažinti elektroniniu paštu. Pastarasis patikrino atliktą darbą ir pasirašė 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Ji išrašė sąskaitą-faktūrą. 2013 m. balandžio 4 d. pasirašius priėmimo-perdavimo aktą ir išrašius sąskaitą-faktūrą, dar buvo likę nesutvarkytų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Ji pabaigė juos tvarkyti, suformavo dar šešias bylas, dėl jų paruošė perdavimo aktą ir pakvietė apeliantą atvažiuoti ir atsiskaityti. Tuomet jis pasakė, kad dar yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio saugojimo darbuotojų dokumentacijos. Kadangi dar kartą tvarkyti ilgalaikio saugojimo bylas būtų dvigubas darbas, juodu susitarė, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokės už dalinai sutvarkytas ilgo saugojimo bylas, kurios nurodytos 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, tačiau tuos 900,00 Lt sumokės už šiuo metu sutvarkytas šešias trumpo saugojimo bylas, kadangi bylų sutvarkymo kaina buvo panaši. Apie tai apeliantas surašė atitinkamą susitarimą, kaip priedą prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų pridavimo-perėmimo akto ir kurį abu pasirašė. Šio susitarimo originalas turi būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose. Sutvarkytas šešias bylas ji perdavė bankroto administratoriui. Pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį dėl teisinių ir administravimo paslaugų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįsipareigojo priduoti sutvarkytų dokumentų į archyvą, o tik juos sutvarkyti: surūšiuoti pagal saugojimo trukmę, susegti, sunumeruoti, paruošti baigiamąjį lapą, užrašyti bylą. Visas sutvarkytas bylas pagal 2011 m. balandžio 4 d. priėmimo-perdavimo aktą ir papildomą 2011 m. balandžio 8 d. susitarimą ji perdavė V. S., t. y.: tris - dalinai sutvarkytas ilgo saugojimo bylas, už kurias nebuvo apmokėta ir 22 - trumpo saugojimo bylas (2011 m. balandžio 4 d.) ir 2011 m. balandžio 8 d. dar šešias trumpo saugojimo bylas. Ilgo saugojimo bylas ji sutvarkė iš tų dokumentų, kurie jai buvo pateikti, bet už tai jokio užmokesčio negavo, kadangi pagal 2011 m. balandžio 8 d. papildomą susitarimą už tų bylų sutvarkymą ir neturėjo mokėti. Šios liudytojos parodymus, apelianto vertinimu, patvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys, t. y. rašytiniai dokumentai.

Iš byloje esančio 2011 m. balandžio 8 d. Sutikimo prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte atliktus darbus ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus siūlymus susitaria, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako BUAB „(duomenys neskelbtini) ‘ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo užmokesčio, kol bus pateikti papildomi trūkstami dokumentai ir sutinka vietoj ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo įskaityti suteiktas preliminariai lygiavertes paslaugas, t. y. sutvarkytas šešias bylas (1020,00 Lt sumai) pagal administratoriaus teiktus dokumentus ir laikyti, kad akto pirmas punktas ir sumokėta 900,00 Lt suma yra mokama už 6 suarchyvuotas bylas, už kurių rengimą papildomo užmokesčio nereikalaus. Užsakovas patvirtina, kad sutinka su pozicija (t. 7, b. 1. 54). Šis susitarimas patvirtintas sutarties šalių parašais, t. y. kaip ir nurodyta pagrindinėje 2011 m. sausio 3 d. sutartyje. Lyginant parašus visuose trijuose dokumentuose, jų tikrumas abejonių nekelia, jų tikrumą patvirtino pats apeliantas ir V. S.. Todėl abejoti, kad tokie dokumentai buvo sudaryti juose nurodytu laiku ir aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Apelianto vertinimu, argumentas, kad negalima tikėti 2011 m. balandžio 8 d. sutikimo originalumu dėl to, kad nežinomos surašymo aplinkybės ir realus jo surašymo laikas, prieštarauja šio dokumento turiniui, iš kurio matyti, kad jis surašytas ir pasirašytas 2011 m. balandžio 8 d. Šio dokumento surašymo laiko aplinkybes ir turinį patvirtina tiek apelianto, tiek liudytojos V. S. nuoseklūs parodymai, kurie bylos duomenimis nepaneigti. Jie neprieštarauja toms bylos aplinkybėms, kad šešios trumpo saugojimo bylos buvo sutvarkytos, pateiktos ikiteisminiam tyrimui ir jo metu apžiūrėtos. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad už šių bylų sutvarkymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai nemokėjo (t. 3, b. l. 76- 87).

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai šio dokumento nepripažino įrodymu, suabejojęs jo tikrumu, kadangi 2011 m. balandžio 8 d. sutikime prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį nėra registracijos numerio ir antspaudo, po susitarimo tekstu surašyti nepilni sutarties šalių rekvizitai. Šios teismui kilusios abejonės, apelianto vertinimu, neturi realaus pagrindo, kadangi Lietuvos Respublikos CK 2.44 str. 5 d. nurodyta, jog dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti spaudą nustatyta steigimo dokumentuose arba įstatuose. Šių bendrovių įstatuose toks spaudo turėjimo reikalavimas nėra nurodytas. Tai neprieštarauja ir pagrindinės 2011 m. sausio 3 d. sutarties sąlygoms. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie trys dokumentai – 2011 m. sausio 3 d. sutartis, 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas ir 2011 m. balandžio 8 d. sutikimas sudaro pagrindinės sutarties sąlygų visumą ir yra neatskiriamos sutarties dalys, saugomos kartu su pagrindine sutartimi. Todėl atskira šių dokumentų registracija, kaip nurodoma skundžiamajame nuosprendyje, yra visiškai nebūtina. Tai patvirtina ir 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, kurio tikrumo visumoje teismas neginčija, nors ir šis dokumentas nėra atskirai registruotas. Nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog abejonių kelia ir tai, kad šio dokumento originalas 2012 m. liepos 10 d. kartu su kitais dokumentais nebuvo pateiktas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o apeliantas jo kopiją pateikė tik tuomet, kai jam buvo pareikštas įtarimas, kai jis žinojo įtarimo pobūdį ir apimtį, neatitinka Lietuvos Respublikos BPK numatytų įrodymų vertinimo kriterijų, prieštarauja jame įtvirtintiems lygiateisiškumo, rungtyniškumo principams. Apeliantas nurodo, kad vykdydamas 2012 m. liepos 10 d. FNTT darbuotojų reikalavimą pateikti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, jis negavo reikalavimo pateikti konkrečius išvardintus dokumentus. Todėl ikiteisminio tyrimo tyrėjams pateikė tuos dokumentų segtuvus, kuriuose, jo manymu, buvo reikšmingi dokumentai. Sutikimo originalas liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie jų turimos sutarties vykdymo dokumentų, o apeliantas pasiliko šio dokumento kopiją, kurią pateikė ikiteisminiam tyrimui 2013 m. balandžio 8 d., kai tik paaiškėjo, kad jis įtariamas dėl bankrutuojančios bendrovės finansinių lėšų iššvaistymo. Tik tuomet apeliantas suprato, kad 2011 m. sausio 3 d. sutarties vykdymo sąlygų dokumentas - papildomas susitarimas (sutikimas) gali turėti reikšmės, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatant tikrąsias faktines įvykio aplinkybes. Kadangi šio dokumento tikrumo neginčija nei viena šį dokumentą sudariusi šalis, todėl, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, jog 2011 m. balandžio 8 d. sutikimas yra netikras, sukurtas kaltinamojo versijai patvirtinti. Be to, apeliantas minėto rašytinio dokumento - sutikimo pateikimo ikiteisminio tyrimo pareigūnams metu, kartu pateikė daugybę kitų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kurių iki tol byloje nebuvo ( t. 7, b. l. 13-183).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 4 d. išrašytos sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymo (t. l, b. l. 188) matyti, jog šie mokėjimo dokumentai patvirtina, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 14 500,00 Lt už suteiktas paslaugas, jų nedetalizuojant. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie dokumentai patvirtina, kad dalis pinigų, t. y. 900,00 Lt buvo sumokėti už trijų ilgo saugojimo bylų, o ne šešių trumpo saugojimo bylų sutvarkymą. Apelianto įsitikinimu, visi aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad 2011 m. balandžio 4 d. pateikiant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, jam priėmimui buvo pateiktos ne tik 22 trumpo saugojimo bylos, bet ir trys ilgo saugojimo bylos. Todėl į šį dokumentą įrašyti duomenys atitiko tikrovę, o jis, savo parašu patvirtindamas nurodytą dokumentą ir jame išdėstytas žinias, jo nesuklastojo.

Apelianto vertinimu, apylinkės teismo išvada, kad šiuos duomenis paneigia nuosprendyje išvardintų liudytojų L. K., R. K., A. L. M. ir A. S. S. parodymai, yra nepagrįsta. Liudytojos L. K. parodymai, kad jokie dokumentai be jos žinios nebuvo vežami į Vilnių, prieštarauja liudytojo R. K. parodymams, jog jis vežė į Vilnių bankroto administratoriui, t. y. apeliantui, bendrovės dokumentus, tačiau nežinojo, ar jų tarpe buvo ir darbuotojų asmens bylos, kiek kokių konkrečių dokumentų jis išvežė į Vilnių. Taigi, tokių R. K. parodymų teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip neabejotinai patvirtinančių, kad ilgalaikio saugojimo dokumentų iš viso Vilniuje nebuvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų netvarkė. Iš byloje esančio apelianto paaiškinimo (t. 7., b. l. 13-15) matyti, jog 2013 m. balandžio 8 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis pateikė 28 suarchyvuotas trumpo saugojimo bylas, kurios po UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų bylų tvarkymo darbų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Visos šios bylos buvo pateiktos apžiūrėti liudytojui R. K., kuris patvirtino, kad dokumentai šiose bylose buvo pertvarkyti (t. 4., b. l. 131-132). Aplinkybės, kad šios bylos, kaip daiktiniai įrodymai, buvo apžiūrėtos ikiteisminio tyrimo metu, teismas neįvertino.

D. K. teisme parodė, kad 2011 m. balandžio 5 d., kai ji pradėjo dirbti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose matė sudėtus segtuvus su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais, kuriuose buvo pastebėjusi ir darbuotojų darbo sutarčių. Tai patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, kad tarp liudytojos matytų dokumentų, buvo ir ilgo saugojimo darbuotojų dokumentų. Todėl teismo išvada, kad šios liudytojos parodymai yra neinformatyvūs, apelianto įsitikinimu, yra nepagrįsta. Nors liudytoja L. K. parodė, kad ji gerai žino patalpas, kuriose bankrutuojančioje bendrovėje buvo saugomi dokumentai ir būtų pastebėjusi, jog iš daugybės bylų trūksta 2-3 aplankų, kuriuos apeliantas buvo išsivežęs į Vilnių, tačiau šis jos aiškinimas kelia pagrįstas abejones. Pati L. K. paaiškino, kad apeliantas turėjo patalpų raktus ir galėjo įeiti bei pasiimti reikiamus dokumentus, kad dokumentų buvo labai daug, patalpos buvo neapšviestos, jose buvo tamsu, todėl ji dirbo namuose nuotoliniu būdu, pasiimdama tik kai kuriuos dokumentus. Be to, įgaliojimą ruošti ilgo saugojimo bylas archyvui ji gavo tik 2012 m. liepos 23 d., t. y. po to, kai apeliantas tris ilgo saugojimo bylas po dalinio jų sutvarkymo UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ jau buvo grąžinęs į bankrutuojančios bendrovės patalpas, esančias Panevėžio mieste. Visos šios aplinkybės, apelianto įsitikinimu, rodo, jog L. K. faktiškai neturėjo realios galimybės įsidėmėti ir prisiminti kiek bylų buvo patalpose 2011 metų balandžio mėnesį. Kad ji to neįsidėmėjo ir neprisiminė, patvirtina pirmiau aptarti įrodymai, iš kurių matyti, kad dalis dokumentų (iš kurių buvo suformuota 31 byla UAB „(duomenys neskelbtini)“) vis tik buvo išvežta į Vilnių. Nors liudytoja tvirtina, kad ji užbaigė archyvuoti ilgo saugojimo bylas ir tai patvirtina liudytoja A. L. M. bei dokumentuose esantys įrašai (t. 4, b.1.44-51), tačiau šie faktiniai duomenys nepaneigia fakto, kad dalis ilgo saugojimo dokumentų kartu su trumpo saugojimo dokumentais prieš tai buvo Vilniuje ir juos tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktu buvo grąžinti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ žinion.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai rėmėsi liudytojos A. S. S. parodymais, kaip apelianto kaltę dėl dokumento klastojimo, panaudojimo, 900,00 Lt iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnyba patvirtinančiais įrodymais. Ši liudytoja patvirtino, kad apeliantas, kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius, nesavalaikiai pateikdavo „Sodrai“ reikalingus įmonės dokumentus. Tačiau tokios jos nurodytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, jog jis suklastojo 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, patvirtindamas jame įrašytus neva tikrovės neatitinkančius duomenis ir panaudojo 2011 m. balandžio 4 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip suklastotą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino šališkai, neginčytinais įrodymais pripažindamas abejones keliančius, tokius, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas remiasi tik tais dokumentais, kurie patvirtina, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. ilgo saugojimo darbuotojų bylas baigusi tvarkyti į archyvą pridavė liudytoja L. K.. Byloje nenustatytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos 900,00 Lt sumai padarymo faktas. Nors 900,00 Lt suma buvo sumokėta už šešių trumpo saugojimo bylų sutvarkymą, tačiau jokios pretenzijos dėl netinkamo jų sutvarkymo nebuvo pareikštos. Apelianto įsitikinimu, įrodymų tyrimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus, nulėmė neteisingų išvadų padarymą, kurios įtakojo nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą. Gali patvirtinti, jog prieš sudarydamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kreipėsi į kitas bendroves, kurių atsiųsti atsakymai tvirtino, kad jos gali atlikti nurodytus darbus už nė kiek nemažesnes kainas. Tai patvirtina byloje esantys užklausimai (t. 7, b. l. 55, 56 ). Todėl nėra jokio pagrindo manymui, kad apeliantas sutiko su per didelėmis atliktų darbų kainomis ir tuo kokiu nors būdu pažeidė kreditorių interesus ar jų teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, iššvaistė pinigus. Nors apylinkės teismas nuosprendyje akcentavo, kad V. S. yra apelianto motina, todėl jos parodymais negalima tikėti, tačiau ši moteris gyvenime niekada nebuvo nusikaltusi ar teista už melagingų parodymų davimą. Jos parodymus, kaip jau minėta, patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Apeliantas mano, jog negali būti nuteistas vien todėl, kad sutartį sudarė su ta bendrove, kurioje dirbo jo motina.

Be to, apylinkės teismas, išteisindamas apeliantą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. dėl 2011 m. balandžio 4 d. sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo, pripažindamas, jog nuteistasis klastojimo veiksmų nepadarė, nepagristai nuosprendyje pasisakė, jog šį dokumentą suklastojo jo motina V. S., o jis šį dokumentą panaudojo, nes apmokėjo. Pirmiau aptarti faktiniai duomenys: jo, liudytojos V. S., D. K. parodymai ir rašytiniai dokumentai: 2011 m. sausio 3 d. sutartis, 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, 2011 m. balandžio 8 d. sutikimas ir 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymas neabejotinai patvirtina, kad 2011 m. balandžio 4 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas šios sąskaitos apmokėjimo pagrindas – 2011 m. sausio 3 d. sutartis, tikrai nebuvo suklastota, nes joje nenurodyti jokie tikrovės neatitinkantys duomenys. Šios išvados nepaneigia jokie bylos faktiniai duomenys. Be to, atkreipiamas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad V. S. dėl dokumento klastojimo jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Todėl teismas, kategoriškai konstatuodamas, jog būtent ji padarė Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, išėjo už kaltinimo ribų, pripažino kaltu asmenį, kuris nebuvo kaltinamas. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė visas įmanomas Lietuvos Respublikos BPK numatytas šio asmens procesines teises. O tai dar kartą patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, buvo šališkas. Tą, apelianto manymu, byloja ir nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).

Iš V. S. pareikšto kaltinimo turinio matyti, jog esminis jo teiginys, iš kurio seka ir visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, kad UAB “ (duomenys neskelbtini)” neatliko trijų BUAB „(duomenys neskelbtini)” ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo Savivaldybės archyvui iki 200 lapų darbų, kurių vertė 900,00 Lt, o V. S., žinodamas, kad darbai realiai neatlikti, minėtą sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai sumokėjo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 57-58). 2010 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatytas procedūras BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas bankroto administratorius V. S. (t. 2, b. l. 69).

2011 m. sausio 3 d. sutartis patvirtina, kad ji sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Vykdytojas) ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ (Užsakovas) atstovų dėl teisinių ir administravimo paslaugų teikimo. Šios sutarties 1.1 p. numatyta, jog Užsakovas sutartimi užsako, o Vykdytojas įsipareigoja teikti Užsakovui paslaugas, reikalingas vykdant Užsakovo bankroto procedūrą, tame tarpe teikti dokumentų tvarkymo ir sisteminimo, bylų rūšiavimo, bylų numeravimo, bylų vidaus aprašų sudarymo paslaugas, įskaitant ir aprūpinimą reikalingomis kanceliarinėmis medžiagomis. Sutarties 3.1 p., be visa ko, numatyta, jog už sutarties 1 straipsnyje numatytus darbus Užsakovas įsipareigoja atsiskaityti pagal susitarimą Užsakovui užsakant dokumentų tvarkymo (archyvavimo) paslaugas. Sutarties 3.2 p. numatyta, kad darbų atlikimas ir jų kaina fiksuojama pasirašant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus. Užsakovui per 10 dienų nepareiškus pretenzijų po atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos yra laikoma, kad darbai atlikti tinkamai ir Užsakovas neturi teisės reikšti pretenzijų dėl jų ateityje ir tai yra esminė sutarties sąlyga. Sutarties 4.3 p. numatyta, kad visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik tuo atveju, jei yra sudaryti raštu ir šalių tinkamai pasirašyti (t. 2, b. l. 82-83). Sutartis pasirašyta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto asmens V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. S. bei patvirtinta abiejų įmonių antspaudais. Akcentuotina, jog minėtoje sutartyje nebuvo aptarta, kokia forma bus teikiami užsakymai dėl konkrečių darbų atlikimo. Taigi, konstatuotina, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai susiklostė civiliniai sutartiniai santykiai, o pati sutartis sudaryta V. S. veikiant jo įgaliojimų ribose (t. 2, b. l. 69, 89, 91-92). Pažymėtina ir tai, kad tarp nurodytų įmonių buvo sudaryta ir daugiau sutarčių bei jų priedų, kurie ne visi tvirtinti įmonių antspaudais (t. 2, b. l. 95-98).

Iš 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų priėmimo perdavimo akto prie 2011 m. sausio 3 d. sutarties dėl teisinių ir administravimo paslaugų matyti, kad Vykdytojas perdavė, o Užsakovas priėmė atliktus darbus, tarp kurių nurodyti ir trijų BUAB „(duomenys neskelbtini)” ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymas Savivaldybės archyvui iki 200 lapų, kurių vieneto kaina yra 300,00 Lt, o suma 900,00 Lt, BUAB „(duomenys neskelbtini)” 22 bylų susegimas ir archyvavimas, vieneto kaina 170,00 Lt, viso 3740,00 Lt bei kanceliarinių paslaugų paketas už 770,00 Lt. Bendra darbų kaina 5410,00 Lt (t. 2, b. l. 84).

Iš ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 8 d. V. S. pateikto 2011 m. balandžio 8 d. „Sutikimo prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį“, teksto matyti, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“, atsižvelgdama į 2011 m. balandžio 4 d. akto 1 p. patvirtintus atliktus darbus ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriaus siūlymus, susitaria, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymo užmokesčio, kol bus pateikti papildomi trūkstami dokumentai ir sutinka vietoj ilgo saugojimo asmens bylų sudarymo įskaityti suteiktas preliminariai lygiavertes paslaugas, t. y. sutvarkyti (archyvuoti) šešias bylas (1020,00 Lt sumai) pagal administratoriaus teiktus dokumentus ir laikyti, kad akto 1 p. ir juo mokėtina 900,00 Lt suma yra mokama už suarchyvuotas šešias bylas, už kurių parengimą papildomo užmokesčio nereikalaus (t. 7., b. l. 54).

2011 m. balandžio 15 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį ir aktus pervedė 14 150,00 Lt (t. 1, b. l. 188).

Iš 2012 m. spalio 16 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 76-87), matyti, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį (be numerio) laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. apskaitoje registravo paslaugų pirkimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apmokėjimą už šias paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimu (PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 4640,00 Lt už dokumentų bylų archyvavimo ir pridavimo savivaldybės archyvui darbus (BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų sudarymas Savivaldybės archyvui iki 200 lapų už 900,00 Lt ir 22 vnt. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bylų susegimas, archyvavimas už 3740,00 Lt) bei 770,00 Lt vertės kanceliarines paslaugas. Iš viso 5410,00 Lt, pagrindas – 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas. Pažymėtina, jog minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, jog tvarkant apskaitą, išlaidos archyvavimo paslaugoms 4640,00 Lt užregistruotos bendrovės apskaitoje, buhalterinė sąskaita 61185 „konsultavimo, aptarnavimo sąnaudos“. Bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas V. S. 2012 m. rugsėjo 25 d. aiškinamajame rašte parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpo ir ilgo saugojimo dokumentų bylų parengimą ir perdavimą Panevėžio miesto savivaldybės archyvui. Pagal V. S. kanceliarinės paslaugos, tai išlaidos vykdomai bankroto procedūrai - kanceliarinėms prekėms. Prie aiškinamojo rašto V. S. pateikė 2012 m. rugpjūčio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo toliau saugoti akto kopiją. Akte eilutėje „perdavė“ užregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo įgaliotas asmuo L. K. ir parašas. Buhalterė L. K. 2012 m. rugsėjo 17 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad ji paruošė ir perdavė bendrovės bylas archyvui. L. K. tyrimui pateikė 2012 m. rugpjūčio 1 d. dokumentų perdavimo toliau saugoti aktą, 2006 - 2011 personalo ilgai saugomų bylų aprašą, 2006 - 2010 trumpai saugomų dokumentų sąrašą. Minėtuose dokumentuose atsakingo už perdavimą L. K. pavardė ir parašas. L. K. tyrimui taip pat pateikė 2012 m. liepos 23 d. įgaliojimą, kuriame užregistruota, kad bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo V. S. įgalioja BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją L. K. perduoti bendrovės dokumentus savivaldybės archyvui ir atlikti kitus priklausančius veiksmus susijusius su dokumentų perdavimu. Jeigu parodymai teisingi, tai archyvavimo paslaugas realiai atliko buhalterė L. K., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte bei 2011 m. balandžio 4 d. PVM sąskaitoje-faktūroje SFIN Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys neatitiko tikrovės ir apskaitoje užregistruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliktos 4640,00 Lt vertės dokumentų archyvavimo paslaugos. Akivaizdu, kad specialisto išvada nebuvo kategoriška, jos teiginiai suformuluoti, atsižvelgiant į L. K. parodymų turinį.

Akcentuotina, kad FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apskrities skyriuje 2012 m. balandžio 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 184 str. 2 d., požymių. Minėtas ikiteisminis tyrimas Panevėžio apygardos 2013 m. birželio 12 d. nutarimu buvo nutrauktas dalyje. Jame, be visa ko, pasisakyta ir dėl 4640,00 Lt sumokėjimo. Šiame nutarime įvardintas ir 2013 m. balandžio 8 d. V. S. pateiktas 2011 m. balandžio 8 d. „Sutikimas prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį“. Nutarime konstatuota, jog specialisto išvada nustatyta, jog BUAB “ (duomenys neskelbtini)” 2011 m. balandžio 15 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 4640,00 Lt UAB “ (duomenys neskelbtini)” už dokumentų bylų archyvavimo ir pridavimo savivaldybės archyvui darbus, kurie buvo atlikti kito asmens, administratoriaus V. S. veiksmuose yra Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. požymiai. Dėl to minėtas ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas (t. 1, b. l. 14-19). Nors iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. galimai padarytos nusikalstamos veikos (t.7, b. l. 3-4), vėliau dėl Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. galimai padarytų veikų, t. y. ir dėl visų pagal 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų aktą sumokėtų 4640,00 Lt iššvaistymo (t. 8, b. l 19-20), 2013 m. rugsėjo 17 d. įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, padarius Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, jau tik dėl 900,00 Lt (mokėjimas už tris ilgalaikio saugojimo darbuotojų asmens bylas) iššvaistymo (t. 8, b. l. 29-31).

Akcentuotina, jog nuteistasis V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad už ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylas, kurios nurodytos 2011 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo-perdavimo akto 1 p., sumokėta nebuvo. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl teisinių ir administravimo paslaugų. Šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruošė archyvavimui BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tris ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylas ir 22 trumpo saugojimo bylas. Atlikus šiuos darbus, dar po keturių dienų UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė jam dar šešias paruoštas archyvavimui bylas. Šių šešių bylų jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neperėmė pagal priėmimo-perdavimo aktą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė – jo motina V. S. paaiškino, kad darbuotojų ilgo saugojimo bylos yra nepilnos, todėl, atsiradus daugiau dokumentų, juos reikėtų segti į jau sutvarkytų bylų vidurį. Juodu susitarė užskaityti 900,00 Lt sumą, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokėti už trijų darbuotojų ilgo saugojimo bylų sutvarkymą kaip atlyginimą už vėliau sutvarkytas 6 bylas, o už darbuotojų bylų tvarkymą bus apmokėta, jas pabaigus tvarkyti. Apie tai V. S. surašė susitarimą, kurį abu pasirašė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ši nuteistojo iškelta versija, kad vietoje trijų ilgo saugojimo bylų, kurių užbaigti tvarkyti nebuvo galimybės dėl vis dar vykstančių procesų, buvo parengtos šešios trumpo saugojimo bylos ir už jas sumokėti 900,00 Lt, kurie turėjo būti mokami už minėtų trijų ilgo saugojimo bylų parengimą, paneigta nebuvo.

Liudytoja L. K., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad iki 2010 m. gruodžio 14 d., kai buvo paskelbtas bankrotas, ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose, o po bankroto paskelbimo - pagal naują darbo sutartį, sudarytą su bankroto administratoriumi V. S., tvarkė bankrutuojančios bendrovės einamąją buhalterinę apskaitą. Be to, ji tvarkė ir kitą bendrovės buhalterinę apskaitą – paruošė ir pridavė į archyvą visas ilgo saugojimo darbuotojų bylas. Bylų pridavimui į Savivaldybės archyvą V. S. jai davė įgaliojimą. Darbuotojų asmens bylos buvo saugomos bendrovės administracinėse patalpose – 4-5 segtuvuose. Dokumentus reikėjo išrūšiuoti ir susiūti į atskiras bylas pagal archyvavimo taisykles. Paruoštų ilgo saugojimo darbuotojų bylų susidarė dvidešimt. Dėl bylų paruošimo archyvavimui ji lankė specialius kursus, daug konsultavosi su archyvo darbuotojomis. Šį darbą ji atliko be jokio papildomo atlygio – gaudama tik darbo užmokestį pagal darbo sutartį. Visi dokumentai, iki bankroto paskelbimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo laikomi senose bendrovės administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ji dirbo nuotoliniu būdu – namuose, todėl prireikus, bendrovės buhalterinius dokumentus ji atsinešdavo iš administracinių patalpų. Po bankroto paskelbimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pagal perdavimo aktą buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. perdavė bankroto administratoriui V. S., o pagal kitą – analogiško turinio aktą V. S. visus dokumentus perdavė jai, nors dokumentai realiai niekur iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išvežti nebuvo. Ji buvo materialiai atsakinga už bendrovės dokumentų saugojimą. Esant reikalui, tai yra kai V. S. prireikdavo kokio nors dokumento, jis jai pranešdavo elektroniniu paštu ar telefonu, ji važiuodavo į senas patalpas, surasdavo reikiamus dokumentus ir jų kopijas siųsdavo V. S. elektroniniu paštu arba paštu. Ji bendrovėje ”(duomenys neskelbtini)” buhalterinę apskaitą tvarkė daug metų - beveik nuo bendrovės įkūrimo, todėl puikiai žinojo kur ir kokie dokumentai buvo saugomi. V. S. turėjo raktus nuo bendrovės administracinių patalpų ir galėjo pats paimti dokumentus, tačiau ji tikrai būtų pastebėjusi, jei būtų paimtos kokios nors bylos, pavyzdžiui, keli segtuvai su darbuotojų asmens bylomis. Taigi, minėtos liudytojos parodymais nepaneigta aplinkybė, kad V. S. turėjo galimybę kada panorėjęs paimti BUAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentus. Byloje nėra duomenų, kada konkrečiai pagal 2011 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą buvo perduoti jame nurodytiems darbams atlikti reikalingi dokumentai, tame tarpe ir darbuotojų ilgo saugojimo bylos, kiek laiko jie buvo laikomi UAB ”(duomenys neskelbtini)”. Liudytojos parodymai taip pat patvirtina, kad BUAB ”(duomenys neskelbtini)” ji dirbo nuotoliniu būdu ir į bendrovės patalpas vykdavo tik tuomet, kai jai pačiai prireikdavo įmonės dokumentų.

Kaip matyti iš byloje esančio Bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugsėjo 25 d. aiškinamojo akto, jame nurodyta, kad tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta 2011 m. sausio 3 d. Sutartis dėl teisnių ir administravimo paslaugų (patvirtinta 2011 m. kovo 31 d. Kreditorių susirinkimo protokolu). Pagal minėtą sutartį buvo pasirašyti einamieji atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai (dokumentacija perduota), o patirtos administravimo išlaidos įvertintos ir patvirtintos 2011 m. gruodžio 19 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto susirinkimo protokolu Nr. 4 ir 2012 m. kovo 22 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių komiteto susirinkimo protokolu Nr. 6. Šio paaiškinimo 4 p. nurodytas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpo ir ilgo saugojimo bylų trumpo ir ilgo saugojimo bylų parengimas archyvui – didžioji dalis dokumentų perduota Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kanceliarijai. Likusi dalis reikalingų dokumentų nėra perduota dėl nagrinėjamų (nepasibaigusių) civilinių bylų (t. 2, b. l. 99-107). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Panevėžio savivaldybės archyvui nebuvo perduota visa BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacija, dokumentų archyvavimo procesas tęsėsi.

2013 m. vasario 8 d. iš Panevėžio m. savivaldybės archyvo buvo paimti bei apžiūrėti BUAB ”(duomenys neskelbtini)” dokumentai: personalo ilgai saugomų bylų aprašas, trumpai saugomų dokumentų sąrašas bei bylų baigiamieji įrašai. Iš šių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad personalo ilgai saugomas (20 bylų) ir trumpai saugomas bylas (152 bylas) ruošė archyvavimui ir archyvą saugojimui pridavė L. K. (4 t., b. l. 44-51).

Iš V. S. rašytinių paaiškinimų bei byloje esančių dokumentų - priėmimo-perdavimo akto ruošinių (t. 7, b. l. 51-53), sulyginus juos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2010 metų trumpai saugomų dokumentų sąrašu (t. 4, b. l. 55-57), matyti, kad V. S. savo žinioje be jau priduotų saugoti į archyvą bylų papildomai turėjo iš viso 28 trumpo saugojimo bylas. Minėtos bylos, kurias su rašytiniais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo pareigūnams perdavė V. S., apžiūrai buvo pateiktos liudytojui R. K. (t. 4, b. l. 131-132), kuris patvirtino, kad nors šios bylos ir buvo pateiktos V. S. jau sutvarkytos, tačiau jose yra daryti pakeitimai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. L. taip pat nurodė, kad R. K. prašymu tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją taip, kad būtų galima priduoti bankroto administratoriui archyvavimui. Apžiūrėjusi V. S. kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas bylas, liudytoja taip pat nurodė, kad jose daryti pakeitimai. Be to, teigė, negalinti pasakyti, kokį skaičių bylų rengė, nes neatsimena, tačiau jų tikrai nebuvo 28 (t. 4, b. l. 133-135).

Baudžiamosios bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad be 22 trumpo saugojimo bylų, kurios buvo parengtos pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį dėl teisinių ir administravimo paslaugų teikimo, ir už kurias sumokėta 3740,00 Lt, buvo parengtos ir papildomos šešios trumpo saugojimo bylos. Duomenų, kad už minėtų šešių bylų parengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėta papildomai, byloje nėra, to nepatvirtina ir 2012 m. spalio 16 d. FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Panevėžio apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2011 m. sausio 3 d. sutartį, tiek 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir 2011 m. balandžio 8 d. sutikimą turėjo vertinti kartu, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą.

Kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui kaip įrodymu nesivadovauti 2013 m. balandžio 8 d. V. S. pateiktu 2011 m. balandžio 8 d. „Sutikimu prie 2011 m. balandžio 4 d. atliktų darbų akto pagal 2011 m. sausio 3 d. sutartį“ kopija. Tai, kad minėtas dokumentas buvo pateiktas tik po įtarimų įteikimo nuteistajam, nesudaro pagrindo abejoti jo sudarymo faktu. Kaip jau minėta, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susiklostę civiliniai santykiai, kurių prigimtis leidžia sutarties šalims susitarti dėl papildomų sutarties vykdymo ar apmokėjimo sąlygų. Be to, minėto dokumento sudarymo faktą ir aplinkybes patvirtino liudytoja V. S. bei nuteistasis V. S.. Vien ta aplinkybė, kad V. S. yra V. S. motina, savaime nėra pagrindas vertinti jos parodymus kritiškai, kadangi viso proceso metu jie buvo pakankamai nuoseklūs. Be to, liudytoja D. K., duodama parodymus teisme, taip pat nurodė, kad ji matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose kampe sukrautus segtuvus su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. Kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudų ant minėto 2011 m. balandžio 8 d. sutikimo nebuvimas nėra pagrindas abejoti dokumento tikrumu, kadangi, kaip jau minėta, ne visas sutartis ir dokumentus V. S. tvirtindavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto iššvaistymas - tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės perleidimas tretiesiems asmenims pažeidžiant turto, turtinės teisės patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės iššvaistymas reiškia, jog šie objektai perleidžiami neatlyginant jų vertės ar atlyginant ją aiškiai neteisingai. Esminis turto iššvaistymo, kaip ir turto pasisavinimo, skiriančio šias nusikalstamas veikas nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams požymis yra tas, kad nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus to turto atžvilgiu. Būtinasis, turto iššvaistymo, kaip ir kitų nusikaltimų nuosavybei, požymis - turtinės žalos padarymas. Dėl to, kvalifikuojant turto iššvaistymą, reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant UAB turtu buvo padaryta turtinė žala. Pažymėtina, kad civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, baudžiamosios bylos medžiagoje esančiais įrodymais bei liudytojų parodymais pasitvirtino aplinkybė, kad už 3 ilgo saugojimo darbuotojų asmens bylų parengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sumokėta, kadangi šių bylų nebuvo galima baigti tvarkyti iki galo, o 900,00 Lt sumokėti už šešias trumpo saugojimo bylų parengimą. Taigi konstatuotina, kad realiai BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo padaryta jokia turtinė žala. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2K-7-388/2007 yra pasisakęs, kad „sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Jie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius, esant tam tikroms papildomoms sąlygoms.“ Nagrinėjamu atveju, ta aplinkybė, kad vietoje 2011 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo-perdavimo akte prie 2011 m. sausio 3 d. sutarties nurodytų ilgo saugojimo bylų, 900,00 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti už šešias trumpo saugojimo bylų parengimą, o sutarties šalys papildomai susitarė dėl būtent tokio tarpusavio civilinių santykių išsprendimo, nesudaro pagrindo teigti, jog egzistuoja sąlygos, kurių pagrindu civiliniai santykiai peraugo į baudžiamosios teisės normomis reguliuojamus santykius. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Kolegija nepritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ilgo saugojimo darbuotojų trijų asmens bylų sudarymo, todėl 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų akte įrašyta informacija, kad šiuos darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko yra melaginga, nes V. S. savo parašu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu patvirtino šią žinomai melagingą informaciją, todėl jo padaryta veika turi tikro dokumento suklastojimo požymį. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis liko nepaneigta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo rengti 3 darbuotojų ilgo saugojimo bylas, kurių negalėjo užbaigti archyvuoti dėl to, kad bylos turėjo pildytis naujais dokumentais. Vien tai, kad 2011 m. balandžio 4 d. darbų priėmimo-perdavimo akte nurodyta, jog minėtos trys bylos yra perduotos, neduoda pagrindo teigti, jog minėti duomenys yra suklastoti. Kaip matyti iš tolimesnės įvykių eigos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė minėtas tris bylas pakeisti šešiomis trumpo saugojimo bylomis ir būtent už jas mokėti 900,00 Lt, tuo tarpu, už ilgo saugojimo bylų rengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėta nebuvo. Sutarties šalys turi teisę papildomai susitarti dėl jiems priimtino darbų atlikimo, sutarties apmokėjimo sąlygų ir tvarkos, o ankstesnių sutarties šalių sudarytų dokumentų vertinimas atsietai nuo visų sutarties vykdymo aplinkybių, iškreiptų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. prasmę, pažeistų teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Dėl to konstatuotina, jog V. S. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. požymių.

Nenustačius, kad V. S. suklastojo 2011 m. balandžio 4 d. Atliktų darbų aktą bei tyčia iššvaistė jo žinioje buvusį 900,00 Lt vertės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, jis išteisintinas ir pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kadangi pagal V. S. suformuluotą kaltinimą, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi pasireiškė nurodytų veikų, kurios kolegijos vertinimu nebuvo padarytos, atlikimu.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį, teismas neanalizuoja visų apeliacinių skundų argumentų, kurie neturi reikšmės šiam priimamam procesiniam sprendimui.

Netenkintinas apeliacinis skundas dalyje dėl nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimo, pašalinant nustatytą aplinkybę, kad 2011-04-04 sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinomai suklastota UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės V. S., kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, tokia aplinkybė iš viso nebuvo nustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 184 str. 1 d. ir 228 str. 1 d. ir šioje dalyje priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

V. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Jį taip pat išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Jį taip pat išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Pateiktas šešias trumpo saugojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylas: Kėlimo įrenginių ir techninio aptarnavimo sutartys (bylos Nr. 23); Finansinės sutartys (bylos Nr. 24); Finansinės sutartys (bylos Nr. 25); Finansinės sutartys (bylos Nr. 26); Finansinės sutartys (bylos Nr. 27); Finansinės sutartys (bylos Nr. 28) grąžinti V. S..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Pakalnytė-TamošiūnaitėTeisėjai Arūnas KisieliusDaiva Pranytė-Zalieckienė