Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), anksčiau neteistas, ir

N. G. (N. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone), anksčiau teistas tris kartus:

1998-03-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 206 straipsnį ir 271 straipsnio 4 dalį, pataisos darbais dvejiems metams be laisvės atėmimo, išskaitant į valstybės pajamas 15% uždarbio, konfiskuojant ¼ dalį turto;1999-02-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams;2011-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams,

kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji S. J. ir N. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdamas organizuotoje grupėje, įsibraudami į patalpą, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį panaudoti bei panaudodami šaunamąjį ginklą, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 14 d., tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, S. J. ir S. N. surinko informaciją apie pinigų pristatymą į 12 – jį pašto skyrių, esantį Žirmūnų g. 67, Vilniuje, po to, S. J. palenkė N. G., padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasiūlė pagrobti iš 12-ojo pašto skyriaus patalpų, esančių Žirmūnų g. 67, Vilniuje, pinigus, skirtus pensijoms mokėti. Po to, kai N. G. sutiko dalyvauti S. J. nurodytame plėšime, o organizuotos grupės nariai - S. J. ir N. G. susitarė padaryti plėšimą, S. J. surinko informaciją apie 12-ojo pašto skyriaus darbo laiką ir inkasatorių atvykimo laiką. Po to, šio nusikalstamo plano įgyvendinimui jis įgijo motociklą „Yamaha XT 600“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, gavę duomenų iš S. N. apie pinigų pristatymo laiką, jie parengė plėšimo planą, t. y. nutarė panaudojant motociklininkų aprangą, šaunamąjį ginklą, visraktį ir stambų akmenį, įsibrauti į pašto skyriaus patalpas, palaužti pašto skyriuje esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti pinigus. Po to, vykdydami plėšimo planą, S. J. ir N. G., 2008-08-14, apie 7 val. 40 min., visrakčiu atrakino 12-ojo pašto skyriaus patalpų, esančių Žirmūnų g. 67, Vilniuje, durų spyną, įsibrovė į pašto skyriaus vidų, S. J., turėdamas rankose stambų akmenį, o N. G., grasindamas šaunamuoju ginklu, atėmė galimybę pašto darbuotojams priešintis. Po to, S. J. sudavė vieną smūgį ranka į veido sritį G. K., padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį veido kairės pusės sumušimu ir kartu su N. G., pareikalavo atiduoti visus pašto skyriuje esančius pinigus – 317 000 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes pašto operatorė E. D. nuspaudė garsinės signalizacijos mygtuką, o signalizacijai suveikus, kaltinamieji S. J. ir N. G. iš 12-ojo pašto skyriaus patalpų pasišalino.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji S. J. ir N. G. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamieji S. J. ir N. G. turi būti išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji S. J. ir N. G. savo kaltės dėl jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teigė, kad jokios nusikalstamos veikos jie nepadarė, o prokuroro kaltinamajame akte nurodyti jų kaltės įrodymai yra išsigalvoti.

Kaltinimas S. J. ir N. G. pasikėsinimu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, jiems veikiant organizuotoje grupėje, įsibraunant į patalpą ir panaudojant bei grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, o taip pat ir panaudojant šaunamąjį ginklą, buvo grindžiamas nukentėjusiosios G. K., liudytojų V. G., M. P. (M. P.), V. M., S. G. ir S. N. parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolu (T.1., b.l. 20-39), daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti apžiūros protokolu (T.1., b.l. 62-63), VĮ „Regitra“ pateiktais dokumentais (T.1., b.l. 165-178), bei 2011-07-19 Vilnius rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (T.1., b.l. 25-28).

Nukentėjusioji – Lietuvos pašto Vilniaus miesto 12-ojo skyriaus darbuotoja - G. K. (buvusi G., T.2., b.l. 166) teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., į darbovietę pro tarnybinį įėjimą ji atėjo apie 7 val. 15 min. Pašto skyriaus tarnybinėse patalpose be nukentėjusiosios G. K. dar buvo pašto skyriaus darbuotojos V. M. ir E. D.. Apie 7 val. 40 min. inkasatoriai į pašto skyrių atvežė grynuosius pinigus, kurių buvo apie 300 000 litų, ir kurie buvo skirti pensijoms išmokėti. Po kelių minučių, kažkas pradėjo klibinti užrakintas pašto skyriaus įėjimo duris, ir staiga į pašto skyrių įsiveržė du vyrai su tamsios spalvos, nukentėjusiosios nuomone, tai galėjo būti juoda ir pilka spalvos, motociklininkų apranga bei juodais, veidą dengiančiais motociklininkų šalmais. Vienas užpuolikas rankose laikė didelį akmenį, o kitas buvo su ginklu rankoje. Vyras, turėjęs ginklą rankoje, buvo aukštesnis už antrąjį, jo ūgis galėtų būti apie 185-190 cm., o antrojo - apie 180 cm. Antrasis vyras, kuris rankose turėjo akmenį, buvo akivaizdžiai stambesnio kūno sudėjimo, o kadangi jis dar buvo ir žemesnis, nukentėjusiosios G. K. teigimu, tai labai krito į akis. Koks tai buvo ginklas, nukentėjusioji pasakyti negalėjo, kadangi ginkluose neišmano, tačiau nukentėjusiosios teigimu, ginklas buvo didelis, gali būti, kad su antgaliu, todėl ji mano, kad tai galėjo būti pistoletas. Įsiveržę į pašto skyriaus patalpas, plėšikai numetė akmenį ant rašomojo stalo ir pradėjo reikalauti pinigų, šaukdami „kur pinigai?“. Užpuolikai kalbėjo lietuviškai, akcento nukentėjusioji nepajuto. Kai jie įsiveržė į pašto skyriaus patalpas, V. M. pasislėpė po stalu, o E. D. suspėjo išbėgti, todėl nukentėjusioji suprato, kad E. D. įjungs apsaugos signalizaciją, tačiau tuo metu jai atrodė, kad signalizacija ilgai neįsijungia. Kai suveikė apsaugos signalizacija, vienas iš užpuolikų, tas, kuris prieš tai rankose turėjo akmenį, nukentėjusiosios nuomone, turbūt iš pykčio, trenkė nukentėjusiajai G. K. kumščiu į kairę veido pusę, po to, užpuolikai pasišalino. Kokiu būdu plėšikai galėjo atrakinti pašto skyriaus įėjimo duris, nukentėjusioji pasakyti negalėjo, tačiau teigė, kad durų spynos raktas iš pašto skyriaus dingęs nebuvo.

Specialisto išvadoje (T.1., b.l. 99-100) konstatuota, kad nukentėjusiajai G. K. nustatytas veido kairės pusės sumušimas, kuris galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2008-08-14, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 234 litų 70 centų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltų asmenų nukentėjusiosios G. K. gydymo išlaidas (T.1., b.l. 84-88).

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 7 val. 35 min., į Lietuvos pašto Vilniaus miesto 12-ąjį skyrių, kuriame ji tuo metu dirbo, inkasatoriai atvežė apie 300 000 litų, kurie buvo skirti pensijoms išmokėti. Netrukus po to, į pašto skyrių įsiveržė du vyriškiai, kurie buvo apsirengę specialia motociklininkų apranga ir ant galvų užsidėję motociklininkų šalmus. Kokios spalvos buvo jų apranga, ji pasakyti negali, bet mano, kad vieno iš jų apranga buvo tamsios spalvos, o kito – raudonos su juoda. Užpuolikai buvo stambaus kūno sudėjimo, vidutinio ūgio, tačiau vienas iš jų buvo aukštesnis, o kitas žemesnis. Vienas iš jų, tas, kuris buvo aukštesnio ūgio, rankose turėjo pistoletą, o kitas, mažesnio ūgio – akmenį. Jie reikalavo pinigų, o kai suveikė signalizacija, vienas iš užpuolikų, tas, kuris buvo žemesnio ūgio, trenkė ranka per veidą G. K.. Reikalaudami pinigų, užpuolikai kalbėjo lietuviškai, tačiau keikėsi rusiškai. Kai suveikė apsaugos signalizacija, užpuolikai iš pašto skyriaus pasišalino.

Kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 7 val. 30 min., į Lietuvos pašto skyriaus, esančio Žirmūnų g. 67, Vilniuje, patalpas buvo įsiveržę du vyrai, apsirengę tamsiais rūbais ir ant galvų užsidėję motociklininkų šalmus, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. G..

Liudytojas – UAB „G4S“ inkasatorius – M. P. (M. P.) teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 7 val. 30 min., jis kartu su inkasatoriumi - vairuotoju A. M. į pašto skyrių, esantį Žirmūnų g. 67, Vilniuje, pristatė piniginį krovinį. Kiek pinigų buvo krovinyje, jis nežino, kadangi pinigų maišas yra sandariai uždarytas ir inkasatoriai nežino pinigų kiekio, esančio maiše. Jokių įtartinų asmenų ar stovinčių motociklų, eidamas į pašto skyrių, jis nepastebėjo.

Liudytoja S. G. parodė, kad nuo 2007 metų lapkričio 19 dienos ji dirbo Lietuvos pašto Vilniaus miesto 12 – ame pašto skyriuje, esančiame Žirmūnų g. 67, Vilniuje. Su bendradarbiais nedarbinių santykių nepalaikė, bendravo su visais tik darbo klausimais. Liudytojas S. N. yra jos sugyventinis, o kaltinamųjų S. J. ir N. G. ji nepažįsta, tik žino, kad kaltinamasis S. J. yra jos sugyventinio S. N. draugas, tačiau ji pati su kaltinamuoju S. J. nebendraudavo, o yra tik keletą kartų pasisveikinusi. Kai ji dirbo pašto skyriuje, S. N. ją atveždavo į darbą ir pasitikdavo po darbo, tačiau jos darbiniais reikalais nesidomėjo. Raktų nuo pašto skyriaus įėjimo durų S. G. neturėjo, nes kai įsidarbino pašto skyriuje, pačioje darbo pradžioje, ji pametė jai patikėtus raktus nuo pašto skyriaus įėjimo durų ir po to, kai buvo pakeista durų spyna, raktų jai jau nebedavė. Ji su sugyventiniu S. N. prekiavo motociklais, todėl S. N. turėjo motociklą ir juo dažnai važinėdavo. Motociklą taip pat turėjo ir kaltinamasis S. J., tačiau ar tas motociklas buvo jo, ar jis važinėjosi skolintu motociklu, ji nežino. 2006 metais ji matė kaltinamąjį S. J. važinėjantį sportiniu motociklu „Yamaha“, apsirengusį specialia motociklininko apranga, kadangi jis motociklu buvo privažiavęs prie jų pasisveikinti, tačiau kokios spalvos buvo motociklas, kuriuo važinėjosi S. J., ir kokios spalvos buvo jo motociklininko apranga, ji pasakyti negali. Apie pašto skyriaus apiplėšimą ji sužinojo iš interneto, todėl jokių smulkmenų nežino. Kaltinamojo N. G. ji nepažįsta ir su juo nėra bendravusi.

Liudytojas S. N. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2008 metais jo sugyventinė S. G. dirbo Lietuvos pašto Vilniaus miesto 12 – jame skyriuje (toliau – pašto skyrius), esančiame Žirmūnų g. 67, Vilniuje. Iš S. G. jis sužinojo, kad šiame pašto skyriuje yra mokamos pensijos. S. G. jis vežiodavo į darbą ir pasiimdavo iš darbo. Savo sugyventinės bendradarbių jis nepažinojo, į pašto skyriaus patalpas užėjęs nebuvo. Kada ir kokomis konkrečiai dienomis į pašto skyrių buvo atvežamos pensijos, jis tiksliai nežinojo, tik pastebėjo, kad kiekvieną mėnesį po 10 dienos, į pašto skyrių ateidavo daug pensininkų atsiimti pensijų. 2008 metų vasaros pradžioje, jis apie tai papasakojo kaltinamajam S. J., kai su juo kartu buvo atvykęs prie pašto skyriaus pasiimti iš darbo S. G.. Kaltinamąjį S. J. jis pažįsta nuo vaikystės, žino, kad S. J. sportuoja, bendrauja su linkusiais nusikalsti asmenimis. Taip pat kaltinamajam S. J. tą dieną jis papasakojo, kad pašto skyriaus kolektyvas yra moteriškas, tačiau daugiau jokios informacijos S. J. jis nesuteikė. Liudytojui S. N. kilo įtarimas, kad S. J. nori apiplėšti pašto skyrių, tačiau S. N. pagalbos jis neprašė ir daugiau jokių smulkmenų neklausinėjo. Maždaug po vieno ar dviejų mėnesių, S. N. iš spaudos pranešimų sužinojo, kad pašto skyriuje, kuriame dirbo jo sugyventinė, įvyko apiplėšimas. Po apiplėšimo jis buvo susitikęs kaltinamąjį S. J., kuris sakė, kad „žiūrėjom su Kolka, nieko nesigavo“, todėl S. N. pagalvojo, kad pašto skyrių galėjo bandyti apiplėšti S. J., tačiau ar tikrai S. J. dalyvavo pašto skyriaus apiplėšime ar tik jam gyrėsi, jis nežino. Ką S. J. turėjo galvoje, sakydamas su „Kolka“, jis nežino. Kaltinamojo N. G. liudytojas S. N. nepažįsta, jis yra jį matęs tik pora kartų su kaltinamuoju S. J., bet nei jo vardo, nei pavardės nežino. Kokiu būdu S. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (T.1., b.l. 185-189) po žodžio „Kolka“ skliausteliuose atsirado žodžiai „N. G.“, liudytojas S. N. paaiškinti negalėjo, tačiau teigė, kad apklausos metu jis nenurodė, kad „Kolka“ yra būtent N. G. (N. G.), o ir negalėjo to nurodyti, nes kas tas „Kolka“ jis nežino ir šiuo metu, o pas S. J. „Kolkos“ pavardės jis neklausė. Be to, liudytojas S. N. nurodė, kad kaltinamasis N. G. yra maždaug dešimčia centimetrų aukštesnis už kaltinamąjį S. J., be to, tuo metu, kai jis buvo sutikęs kaltinamąjį N. G., pastarasis buvo smarkiai nutukęs, todėl, liudytojo S. N. nuomone, kaltinamasis N. G. negalėjo vilkėti kaltinamojo S. J. specialaus motociklininko kostiumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio reikalavimais, ikiteisminis tyrimas S. N. atžvilgiu dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, 2012-06-11 prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, buvo nutrauktas kaip asmeniui, aktyviai padėjusiam atskleisti organizuotos grupės padarytą nusikalstamą veiką (T.1., b.l. 191-193).

2008 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad įvykio vieta yra „Lietuvos paštas“ patalpos, esančios antrame pastato adresu Žirmūnų g. 67, Vilnius aukšte. Ties įėjimo durimis pirmame aukšte yra geltonos spalvos iškaba „Lietuvos paštas“ bei geltonos spalvos pašto dėžutė. Pirmo aukšto durys yra medinės, rakinamos viena spyna, kuri apžiūros metu be išorinių matomų pažeidimų. Apžiūrėjus laiptus, vedančius į pastato antrąjį aukštą, nepastebėta jokių plėšimo įrankių. Prieš laiptus esanti metalinė grotuota pertvara atvira. Pakilus laiptais į antrą pastato aukštą kairėje pusėje yra medinės durys su užrašu „Vilniaus 12 – ojo pašto darbo laikas“, o dešinėje pusėje taip pat yra durys, kurios apžiūros metu buvo užrakintos. Antrojo aukšto laiptinėje esantis langas be išorinių matomų pažeidimų. Apžiūros metu 12 – ojo pašto durys atrakintos, durys bei spyna be išorinių matomų pažeidimų. Užėjus į pašto patalpas, bendra tvarka nepažeista. Piliečių aptarnavimo salė atitverta nuo tarnybinių patalpų stikline pertvara bei medinėmis durimis, kurių spyna yra nepažeista. Apžiūrint patalpą, kurioje stovi darbo stalai su kompiuterine technika, ant vieno darbo stalo rastas akmuo. Kitose darbo vietose padėtis tvarkinga, lentynose bei ant stalų gulinti korespondencija bei dokumentai yra tvarkingai sudėti. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta ir paimta: nuoplova su biologiniais pėdsakais, daktiloskopinė plokštelė su drabužio atspaudu, mikroobjektai ir nuoskuta nuo akmens, atraktai ir raktai nuo pirmo aukšto lauko durų ir antro aukšto pašto skyriaus durų, pašto skyriaus patalpų foninis kvapas ir kvapo pėdsakas nuo akmens (T.1., b.l. 20-39).

Specialistams ištyrus įvykio vietos apžiūros metu paimtus durų atraktus, ant jų išorinių bei vidinių paviršių kokių nors išskirtinių pašalinio įrankio bei laužimo įrankio pėdsakų neaptikta, taip pat specialisto išvadoje konstatuota, kad nustatyti, kokiu būdu ar įrankiu buvo atrakinti atraktai, negalima (T.1., b.l. 43-44).

Iš kaltinamųjų S. J. ir N. G. lyginamajam tyrimui buvo paimti odorologiniai (kvapų) pavyzdžiai (T.1., b.l. 48-49), tačiau kvapo pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu nuo akmens, kaltinamųjų S. J. ar N. G. kvapo nerasta (T.1., b.l. 53-55), o nuoplovoje nuo akmens, biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui DNR tyrimo metodais, taip pat nerasta (T.1., b.l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu (T.1., 134-137, 141-144, 147-150) buvo atliktos kratos kaltinamųjų S. J. ir N. G. gyvenamosiose vietose, taip pat kaltinamojo S. J. nuomojamame garaže. Kaltinamojo N. G. gyvenamojoje vietoje daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta, o kaltinamojo S. J. gyvenamojoje vietoje buvo rastos ir paimtos keturios striukės, kurios apžiūrėtos (T.1., b.l. 151-155) ir po apžiūros grąžintos kaltinamojo S. J. sutuoktinei D. J. (T.1., b.l. 156). Striukių apžiūros metu nustatyta, kad trys striukės yra medžiaginės, o viena striukė yra odinė, rudos – mėlynos – baltos spalvų, su užrašu „Racing Repsol“ ir su apsaugomis.

Be to, 2011-09-09 prokuroro nutarimu šioje baudžiamojoje byloje buvo panaudoti duomenys, surinkti ikiteisminio tyrimo metu kitoje baudžiamojoje byloje, t.y. kratos metu kaltinamojo S. J. bute rastas ir paimtas visraktis, kuris buvo apžiūrėtas (t.1., b.l. 62-63).

VĮ „Regitra“ 2011-07-29 išduotoje pažymoje nurodyta, kad mėlynos spalvos motociklas YAMAHA XT 600, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), 2008 rugpjūčio 29 d. buvo įregistruotas kaltinamojo S. J. vardu, ir pažymos išdavimo dieną jis yra motociklo savininkas. Iš prie VĮ „Regitra“ pažymos pridėtų dokumentų matyti, kad kaltinamasis S. J. motociklą įsigijo 2008 m. birželio 24 d., sudarydamas motociklo pirkimo – pardavimo sutartį (T.1., b.l. 165-178).

Iš šioje baudžiamojoje byloje esančio (T.2., b.l. 25-28) 2011 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio nuorašo matyti, kad kaltinamasis N. G. buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams už tai, kad jis, 2006 m. lapkričio 21 d. parduotuvėje „Vilniaus ginklai“, esančioje Laisvės pr. 60, Vilniuje, nusipirkęs 5 vnt. pramoninės gamybos guminių šratų, 5 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių ir šaunamąjį ginklą – revolverį ME 38 Compact G, 9 mm kalibro, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka. Po to, 2006 m. lapkričio 21 d. savo gyvenamojoje vietoje, jis kartu sudėjo po vieną pramoninės gamybos šratą ir po vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinį į revolverio ME 38 Compact G penkias būgno kameras, tokiu būdu, tyčia, neturėdamas leidimo, pagamino penkis savadarbius neunitarinius šaudmenis, kurių iššautų šratų kinetinė energija sudarė nuo 10,3 J iki 15,7 J, t. y. šiais savo veiksmais viršijo šaudmenims, skirtiems „D“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius (7,5 J) reikalavimus, ir šiuos savadarbius neunitarinius šaudmenis tyčia laikė užtaisytus revolveryje ME 38 Compact G savo gyvenamojoje vietoje iki 2009 m. gruodžio 22d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – ir BPK) nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant nukentėjusiojo asmens ir liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios G. K. ir liudytojos V. M. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusioji G. K. ir liudytoja V. M. suvokė pasikėsinimo apiplėšti pašto skyrių metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios G. K. ir liudytojos V. M. būseną, kurioje jos buvo suvokdamos aplinkybes ir faktus, dėl kurių jos davė parodymus, teismas dėl jų parodymų tikrumo neabejoja. Tačiau jų nurodytas asmenų, pasikėsinusių apiplėšti pašto skyrių apibūdinimas (ūgis, kūno sudėjimas), neatitinka kaltinamųjų S. J. ir N. G. duomenų, kadangi jie yra beveik vienodo ūgio ir panašaus kūno sudėjimo, o jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pasikėsinime apiplėšti pašto skyrių galėjo dalyvauti būtent kaltinamieji S. J. ir N. G., nukentėjusioji G. K. ir liudytoja V. M. nepateikė.

Jokių reikšmingų aplinkybių ar faktų, turinčių reikšmės bylai išspręsti, teisiamojo posėdžio metu nepateikė ir liudytojai V. G., M. P. (M. P.) bei S. G.. Liudytojai V. G. ir M. P. tik patvirtino faktą, kad buvo pasikėsinta apiplėšti pašto skyrių, o liudytoja S. G. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad su pasikėsinimu apiplėšti pašto skyrių yra susiję kaltinamieji S. J. ir N. G.. Ta aplinkybė, kad liudytoja S. G. dirbo tame pačiame pašto skyriuje, kuriame buvo padaryta nusikalstama veika, o kaltinamasis S. J. buvo jos sugyventinio S. N. draugas, pati savaime, nesant kitų neabejotinų kaltės įrodymų, negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu.

Liudytojas S. N. teigė, kad jis papasakojo kaltinamajam S. J. apie pensininkus, kiekvieną mėnesį po 10 dienos, į pašto skyrių, kuriame dirbo jo sugyventinė S. G., ateidavusius atsiimti pensijų, todėl S. N. kilo įtarimas, kad S. J. nori apiplėšti pašto skyrių, o sužinojęs apie pašto skyriaus apiplėšimą, liudytojas S. N. iš kaltinamojo S. J. išgirdo frazę „žiūrėjom su Kolka, nieko nesigavo“, todėl liudytojas S. N. pagalvojo, kad pašto skyrių galėjo bandyti apiplėšti S. J., tačiau ar tikrai S. J. dalyvavo pašto skyriaus apiplėšime ar tik jam gyrėsi, jis nežino. Nors liudytojas S. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu (T.1., b.l. 191-193) ir kaltinamasis S. J. bei jo gynėjas prašė teismo liudytojo S. N. parodymus vertinti kaip neatitinkančius įrodymų leistinumo reikalavimų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad liudytojas S. N. parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui davė nepažeidžiant BPK nustatytos tvarkos ir juos patvirtino teisiamojo posėdžio metu, jo parodymus laiko leistinu įrodymu ir vertina pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, atsižvelgdamas į liudytojo S. N. duotų parodymų savarankiškumą ir objektyvumą bei parodymuose užfiksuotų aplinkybių ir faktų patvirtinimą kitais byloje patvirtintais įrodymais. Nors, kaip minėta, liudytojas S. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnyje numatytu pagrindu, tačiau jis, nei duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui ( T. 1., b.l. 185-189), nei duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, iš esmės savo kaltės dalyvavimu organizuotoje grupėje, pasikėsinusioje pagrobti didelės vertės svetimą turtą, buvusį pašto skyriuje, nepripažino. Liudytojo S. N. teigimu, iš kaltinamojo S. J. pokalbio turinio, tuo metu, kai jie kalbėjosi prie pašto skyriaus, kuriame dirbo S. N. sugyventinė S. G., jis tik įtarė, kad kaltinamasis S. J. nori apiplėšti pašto skyrių, tačiau liudytojo S. N. pagalbos, darant nusikalstamą veiką, jis neprašė ir S. N. nežinoma, ar iš tiesų kaltinamasis S. J. tokį tikslą turėjo. Be to, liudytojas S. N. po nepavykusio apiplėšimo išgirdęs iš kaltinamojo S. J. teiginį <...žiūrėjom su Kolka, nieko nesigavo...>, pagalvojo, kad pašto skyrių galėjo bandyti apiplėšti S. J. su kokiu nors kitu asmeniu vardu arba pravarde „Kolka“, tačiau kokiu pagrindu liudytojas S. N. padarė šią išvadą, jis paaiškinti negalėjo. Atsižvelgdamas į liudytojo S. N. parodymuose nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad liudytojas S. N. savo parodymus grindė prielaidomis ir spėjimais, netiesiogiai nurodančiais į kaltinamąjį S. J., kaip asmenį, galėjusį padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl liudytojo S. N. parodymai galėtų būti kaltinamųjų S. J. ir N. G. apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, jeigu jie būtų tiesiogiai patvirtinti kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir patikrintais įrodymais.

Tačiau, kaip minėta, nukentėjusiosios G. K., liudytojų V. M., V. G., M. P. (M. P.) ir S. G. parodymuose tiesioginių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų S. J. ir N. G. kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika, nenustatyta. Kaltinamųjų S. J. ir N. G. kaltės pasikėsinimu apiplėšti pašto skyrių, nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Kvapo pėdsake, paimtame įvykio vietos apžiūros metu nuo akmens, kaltinamųjų S. J. ar N. G. kvapo nerasta, o nuoplovoje nuo akmens, biologinės kilmės pėdsakų, tinkamų asmens identifikavimui DNR tyrimo metodais, taip pat nerasta. Nors atliekant kratą kitoje baudžiamojoje byloje, kaltinamojo S. J. gyvenamojoje vietoje buvo rastas visraktis, tačiau specialistai, ištyrę įvykio vietos apžiūros metu paimtus durų atraktus, ant jų išorinių bei vidinių paviršių kokių nors išskirtinių pašalinio įrankio bei laužimo įrankio pėdsakų neaptiko, taip pat specialistai konstatavo, kad nustatyti, kokiu būdu ar įrankiu buvo atrakinti atraktai, negalima. Nors baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis S. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo įsigijęs ir naudojosi motociklu, o kaltinamasis N. G. turėjo teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą (revolverį ME 38 Compact G), ir buvo nuteistas už neteisėtą šaudmenų gaminimą ir laikymą, tačiau šie faktai, patys savaime, neduoda pagrindo teigti, kad kaltinamieji dalyvavo pasikėsinime apiplėšti pašto skyrių, kadangi kokiu motociklu naudojosi nusikaltėliai ir koks šaunamasis ginklas buvo panaudotas, darant nusikalstamą veiką, nenustatyta. Be to, nusikalstamą veiką dariusių asmenų naudoto šaunamojo ginklo apibūdinimas, nurodytas nukentėjusiosios G. K. ir liudytojos V. M. parodymuose, neatitinka šaunamojo ginklo, kurį buvo įsigijęs kaltinamasis N. G., rūšiai.

Kadangi netiesioginiai liudytojo S. N. parodymai apie jam žinomas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes yra pagrįsti jo paties prielaidomis bei spėjimais, ir nepatvirtinti kitais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais kaltinamųjų S. J. ir N. G. kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti, todėl liudytojo S. N. parodymus teismas laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti pakankamu pagrindu teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų S. J. ir N. G. dalyvavimą, padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jie turi būti išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 234 litų 70 centų dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltų asmenų nukentėjusiosios G. K. gydymo išlaidas. Kadangi kaltinamieji S. J. ir N. G. turi būti išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, civilinio ieškovo pareikštas civilinis ieškinys turi būti atmestas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis S. J. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomosios priemonės S. J. neskirti.

N. G. (N. G.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis N. G. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomosios priemonės N. G. neskirti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštą 234 litų 70 centų dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios G. K. gydymo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.