Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. V., jos atstovui advokatui Eligijui Vinckui, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei I. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 R. V. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ str. 1 d. 2 p. 868 eurų dydžio bauda už tai, kad ji, 2016 m. gegužės 16 d., 16.45 val., būdama UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkė, ne Sąjungos prekes, atgabentas su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012847715, įtraukė į laisvojo sandėlio VL004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona apskaitą ir Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ šioms prekėms eksporto procedūrai įforminti pateikė deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK070011 (procedūros kodas 1000). Šiais veiksmais muitinės tarpininkė, pateikdama ne Sąjugos prekes eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. nustatytą nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms.

R. V. pateikė skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad jos veikloje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Narinėjamu atveju 2016-05-16 į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracija Nr. 16LV00021012847715 buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygelę NR. DX78606759 bei tranzito lydintįjį dokumentą Nr. 16LTVR50001509E5D4 ir papildomai įforminta eksporto deklaracija Nr. 16LTVR5000EK070011. Įvertinus tai akivaizdu, kad ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos muitinei. Atsakomybė pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad muitinė buvo nustačiusi laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarką ir kad prekės nebuvo deklaruotos laikantis šių tvarkos, tačiau VTM iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos. Nustačius, kad prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos, akivaizdu, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas nebuvo padarytas. Sąjungos muitinės kodekso 269 str. 1 d. įtvirtintos tik bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaracija. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, teigti, kad kartu su tranzito procedūra papildomai įforminus ir eksporto deklaraciją prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo. Taip pat skunde teigiama, kad neįrodyta kaltė dėl pažeidimo, kadangi jo padarymo metu Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas nei VTM, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie Sąjungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, R. V. 2016-05-16 laisvojoje zonoje pateikusi papildomą eksporto deklaraciją Nr. 16LTVR5000EK070011, negalėjo numatyti, kad toks jos veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado. Papildomai pateikta eksporto deklaracija, kurią patvirtino ir įformino muitinės pareigūnai, nesudaro pagrindo išvadai, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka. Taip pat skunde nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-01 įsigaliojus SMK ir nesant laisvųjų zonų veiklos sąlygas tikslinančių nacionalinių teisės aktų, raštu kreipėsi į VTM, prašydama, be kita ko, išaiškinti, kokias muitinės procedūras galima atlikti laisvojoje zonoje. BTM, atsakydama į paklausimą, nurodė, kad jis persiųstas Muitinės departamentui, o pastarasis nurodė, kad šie klausimai pateikti Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generaliniam direktoratui, todėl minėtos aplinkybės parodo, kad įsigaliojus SMK, nei VTM, nei Muitinės departamentas nežinojo kaip turi būti aiškinamos ir taikomos SMK nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublika yra prisijungusi prie Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau – ir Kioto konvencija), kurios pakeitimo protokolo II priedelio 3.28 standarte nurodyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taiko administracinę atsakomybę. Šiuo atveju VTM visiškai nevertina aplinkybės, jog papildomai muitinei pateikus eksporto deklaraciją nebuvo susiklosčiusi pavojinga situacija, kuriai sureguliuoti atsirado būtinybė taikyti administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašoma panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 ir bylą nutraukti.

Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepimu į R. V. skundą prašoma Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 palikti nepakeistą ir R. V. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka su apeliantės argumentais, kadangi jos kaltė įrodyta 2016-07-26 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. MD-VM00P-67265116-16, kitais įrodymais, paneigus visus asmens paaiškinime išdėstytus argumentus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, teisingumo ir protingumo principais, tinkamai pritaikius materialines teisės normas, nustačius visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Atsiliepime pabrėžiama, kad įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti tik nustatyta tvarka. R. V. dirba deklarante, o deklarantas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas. Asmens teiginys, kad eksporto deklaracija buvo įforminta tik papildomai, yra nesuprantamas, nes tai daryti yra draudžiama. Įforminęs ne Sąjungos prekėms eksporto procedūrą, asmuo savavališkai pakeitė prekių muitinį statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. Toks įforminimas sukėlė labai rimtas pasekmes- dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusą, atsiranda skola muitinei. Atsiliepime taip pat pabrėžiama, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos muitinės procedūros, nes šių procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos SMK, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisės aktų. Taip pat nesutinkama su apeliantės argumentu, kad SMK 269 str. įtvirtintos bendrojo pobūdžio nuostatos ir kad jame nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Muitinė pabrėžia, kad SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta norma yra imperatyvi, specialioji ir taikytina būtent nagrinėjamu atveju. Be to, viešojoje teisėje, priešingai nei privačiojoje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta, kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Taip pat atsiliepime ginčijamas apeliantės argumentas, kad jos veikoje nebuvo kaltės, kadangi R. V., būdama pakankamai apdairi, turėjo žinoti kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekės atitinkamai procedūrai, ji turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo įsigilinti į SMK (viešai skelbiamas teisės aktas) nuostatas ir tinkamai jomis vadovautis. Asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam ypač svarbus, o įforminęs netinkamą procedūrą prekėms, prisiėmė visą suklydimo riziką ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, muitinės nuomone apeliantės kaltė – neatsargumas, yra tinkamai įrodyta. Taip pat kritiškai vertinamas skunde nurodomas argumentas, kad eksporto deklaraciją įformino pats muitinės pareigūnas, kadangi pareigūnų padarytos klaidos nepašalina deklaranto atsakomybės už atliktus priešingus teisei veiksmus. Apeliantės argumentas, kad Vilniaus teritorinė muitinė pati nežinojo, jog nagrinėjamu atveju negalima forminti eksporto deklaracijos, taip pat vertintinas kritiškai, nes tai, jog, norint atsakyti į UAB (duomenys neskelbtini) prašymą išaiškinti teisės normų taikymą, buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir į Europos Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, visiškai nereiškia, kad muitinė nežinojo, kaip turi būti forminami minėti dalykai, o tik rodo muitinės norą išsamiai ir visapusiškai atsakyti į iškilusius klausimus. Be to, minėtoji įmonė prieš tai ne kartą netinkamai deklaravo prekes eksporto procedūrai. Visi muitines procedūras įforminantys asmenys turėjo žinoti kada įsigalios naujasis reglamentas ir, kilus klausimų dėl jo taikymo, rūpestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo dėl to kreiptis prieš atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai. Muitinė taip pat kritiškai vertina apeliantės argumentą dėl mechaniško administracinės atsakomybės taikymo, nesivadovaujant Kioto konvencijos nuostatomis, kadangi nagrinėjamoje byloje nei įmonė, nei deklarantas nesikreipė dėl klaidų taisymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, muitinė mano, kad 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jį naikinti nėra pagrindo.

Teismo posėdyje R. V. ir jos atstovas pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Vilniaus teritorinės muitinės atstovė prašė skundą atmesti.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais.

ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta administracinė atsakomybė už laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. V. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dėl to, kad ne Europos Sąjungos prekėms, atgabentoms su tranzito deklaracija 16LV00021012847715, kurios vėliau buvo įtrauktos į laisvojo sandėlio VL0004, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą, įformino eksporto deklaraciją MRN: 16LTVR5000EK070011 (2016-05-16) (procedūros kodas 1000).

Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir tinkamai įvertinus galiojančius teisės aktus, nustatančius prekių deklaravimo tvarką.

R. V. dirba deklarante, teismo posėdyje ji patvirtino, kad pagal savo pareigas privalo žinoti kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios muitinės procedūros turi būti taikomos. Nors R. V. ir jos atstovo skunde nurodoma, kad eksporto deklaracija buvo įforminta tik papildomai, tačiau įforminus ne ES prekėms eksporto procedūrą, buvo savavališkai pakeistas prekių muitinis statusas iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes.

Teismas nesutinka ir su skundo argumentais, kad nebuvo priimti jokie Sąjungos muitinės kodekso nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad Vilniaus teritorinė muitinė ar Muitinės departamentas turėjo pareigą priimti teisės aktus ir nustatyti papildomą tvarką, kaip įforminamos muitinės procedūros. Šių procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos SMK, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas. SMK 269 str. 1 d. nustatyta, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, taigi ne Sąjungos prekėms ši procedūra negalėjo būti forminama. SMK 269 str. 1 d. įtvirtinta norma yra imperatyvi, specialioji ir taikytina nagrinėjamu atveju. Be to, viešojoje teisėje, priešingai nei privačiojoje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta, kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip.

R. V., dirbdama muitinės tarpininko deklarante, išklausiusi mokymus apie muitinės procedūras, prekių deklaravimą, išlaikiusi atitinkamus egzaminus, turėjo žinoti kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekės atitinkamai procedūrai, ji turėjo įsigilinti į SMK nuostatas ir tinkamai jomis vadovautis.

Skunde nurodomas argumentas, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (toliau - SMK), įsigaliojo tik 2016 m. gegužės 1 d., t. y. likus 10 dienų iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo, nešalina asmens atsakomybės už deklaravimo tvarkos pažeidimus. Be to, apklausiama teismo posėdyje R. V. negalėjo teismui paaiškinti kokios minėto teisės akto nuostatos nustatė kitokią deklaravimo tvarką nei buvo iki tol. Naujas SMK naujos tvarkos, susijusios su eksporto procedūrų taikymų, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios - eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms tik Sąjungos prekėms (SMK 269 str. 1 d.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus visas aplinkybes, todėl nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. R. V. atžvilgiu, kaip to prašome skunde, nėra teisinio pagrindo.

Tačiau teismas mano, kad R. V. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl R. V. paskirtos administracinės nuobaudos proporcingumo įvertina pažeidimo pobūdį – ji pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nepakankamai įsigilinusi į prekių deklaravimo tvarką, nors pagal savo pareigas turėjo tai padaryti, byloje nėra jokių duomenų, kad pažeidimų buvo padaryta reali žala valstybei. Įvertinama taip pat R. V. asmenybė – ji dirbanti, nėra duomenų, kad būtų bausta administracine tvarka ar patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Būtent tokių aplinkybių visuma vertinama teismų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-1244-211/2015, ATP-225-851/2016, ATP-534-851/2016). Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnį baudos dydį nei ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcijoje numatytas minimalus. Teismo vertinimu tokios nuobaudos paskyrimas, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, yra pakankamas nuobaudos tikslams pasiekti. Remiantis išdėstytu, Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 keistinas, paskiriant R. V. švelnesnę nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,-

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-76865172-16 pakeisti. R. V. už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 (vieno šimto) eurų dydžio baudą.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.