Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui D. E., ieškovo atstovui - advokatui Linui Žukauskui, atsakovės atstovams: bendrovės serviso meistrui L. R., advokatui Vitalijui Katėnui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. E. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1400,00 Lt žalos atlyginimo, 72,00 Lt žyminio mokesčio bei kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovas ir jo atstovas ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovas paaiškino, jog atsakovė 2012 metų rugsėjo mėnesį šalių susitarimo pagrindu vykdė jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios 1999 metų gamybos transporto priemonės Audi A6 Avant turbokompresoriaus remonto darbus. Už atliktus darbus ieškovas atsakovei sumokėjo sutartą sumą. Po remonto ieškovui eksploatuojant techninę priemonę, pajuto sumažėjusią automobilio variklio galią ir trauką. Dėl galimo gedimo diagnostikos kreipėsi į kitą autoremonto įmonę. Apžiūrėjus automobilį, buvo konstatuota, kad iš automobilio dujų išmetimo sistemos yra pašalinta sudedamoji sistemos dalis – katalizatorius, o jo vietoje įvirintas paprastas metalinis vamzdis. Paaiškėjus automobilio sugadinimo faktui, ieškovas apsilankė dar kartą pas atsakovą, prašydamas paaiškinti aplinkybes, dėl ko buvo pašalintas katalizatorius, ir kodėl apie tai jam nebuvo pranešta. Pradžioje atsakovė neigė tokią aplinkybę, o vėliau teigė, kad atliekant turbokompresoriaus remonto darbus, buvo būtina pašalinti katalizatorių. Dar vėliau sutiko į ieškovo automobilį įdėti kitą, naudotą katalizatorių arba apmokėti jo vertę – 300 Lt. Ieškovas su atsakovo pasiūlymais nesutiko, nes jam nebuvo pateikta duomenų apie jo automobilio katalizatoriaus techninę būklę bei apskritai, nutylėta apie jo pašalinimą, t. y. nebepasitikėjo juo, todėl automobilį remontuoti nugabeno į kitą bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Ši bendrovė į atsakovės sugadintą automobilį įdėjo panaudotą katalizatorių, pakeitė duslintuvo tarpinę bei jo jungties movą. Iš viso už paslaugas privalėjo sumokėti 1400,00 Lt, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės. Kaip žinia, pas atsakovę išimtoji detalė - katalizatorius nėra išsaugotas, todėl negali atlikti techninės ekspertizės ir įvertinti jo techninių galimybių. Kaip paaiškėjo, atsakovės vadovybė net nežinojo apie šaltkalvių atliekamą darbą – išimtus katalizatorius, nes jie niekur nefiksuojami. Pastebėjo, jog juodojoje rinkoje prekyba naudotais katalizatoriais ypač klesti ir turi nemenką vertę, kas dažnais atvejais nulemia automobilių meistrų neteisėtą veikimą, pasinaudojimą asmenimis, neturinčiais tokių techninių žinių bei vėliau iš to gaunant sau naudą. Yra įsitikinę, jog egzistuoja visi pagrindai, būtini atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovė, atlikdama darbus bei nepranešdama automobilio savininkui apie detalės pašalinimą, veikė savo rizika. Be to, atsakovė pripažino, jog šaltkalvis pašalino detalę, todėl privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teigė, kad su atsakove atsiskaitė už atliktus darbus, o atsakovė pripažino, kad jos darbuotojams atliekant remontą, pašalino katalizatorių, dėl ko jo automobilis ėmė blogiau „traukti“, tačiau nesutiko atlyginti visus su tuo susijusius ieškovo nuostolius. Prašė ieškinį visiškai tenkinti.

Atsakovė su ieškovo reikalavimais nesutiko. Mano, kad ieškinio pagrindas yra ne žalos atlyginimas, o ieškovo noras dykai susitaisyti automobilį. Yra įsitikinę, kad automobiliui žalos nepadarė, nes veikė išskirtinai pagal instrukciją, t. y. atlikus turbokompresoriaus remontą yra būtina pakeisti katalizatorių nauju arba jį eliminuoti. Kadangi turbokompresorius yra didelio tikslumo mechanizmas, todėl norint užtikrinti optimalų ir ilgalaikį jo darbą, būtina vykdyti gamintojo nustatytus aptarnavimo ir serviso programų reikalavimus. Šiuo atveju, pakeitus turbokompresorių buvo nuspręsta pašalinti iš automobilio tepaluotą katalizatorių. Priešingu atveju užsikišęs katalizatorius neleistų išmetimo dujoms laisvai išeiti į išmetimo sistemą bei tarp turbokompresoriaus ir katalizatoriaus susidarytų slėgis, kuris papildomai spaustų išmetimo sparnuotę ir gadintų turbokompresorių. Mano, kad šiuo atveju su ieškovu įvyko nesusikalbėjimas, todėl siūlė jam į jo automobilį įdėti naudotą katalizatorių arba sugrąžinti jo vertę pinigais, bet ieškovas nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, kurios laikyti kaip ieškovo patirtus nuostolius nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovės kaltė dėl automobilio sugadinimo nėra įrodyta, todėl ieškinį prašė atmesti.

Iš šioje civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ginčas tarp šalių kilo dėl katalizatoriaus pašalinimo, atsakovui atlikus ieškovo užsakymą paslaugą – automobilio remontą. Bylos nustatytų aplinkybių analizė leidžia daryti išvadą, kad atsakovo atsakomybės prigimtis yra sutartinė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su 2,5 TDI varikliu, turbokompresoriaus remonto. Atsakovė, suteikusi ieškovo užsakytą paslaugą, 2012-09-10 Dienos lape surašė atliktų darbų kiekį ir kainas už jas (b. l. 8). Ieškovas už remontą tinkamai atsiskaitė ir dėl to ginčo tarp šalių nėra bei ieškovas atsakovei dėl remonto jokių pretenzijų neišsakė. Ieškovui apie pašalintą katalizatorių tapo žinoma tik apsilankius kitoje bendrovėje. Kaip matyti, atsakovės išduotame Dienos lape neužfiksuotas katalizatoriaus pašalinimas ar informacija apie būtinybę jį pakeisti. Atsakovė, vadovaudamasi Turbokompresoriaus montavimo ir eksploatacijos instrukcija, siekiant naujojo mechanizmo ieškovo automobilyje ilgalaikio darbo, pašalino, jų manymu, netinkamą eksploatacijai katalizatorių, pakeitė oro ir tepalų filtrus bei pačius tepalus. Visi darbai, apart katalizatoriaus, yra išvardinti Dienos lape. Darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovė turėjo veikti kaip profesionalė ir įspėti užsakovą (ieškovą), jei jo duodamų nurodymų laikymasis grėstų atliekamo darbo kokybei, o neįspėjęs jis privalo atsakyti už atsiradusius daikto trūkumus (Civilinio kodekso 6.677, 6.678 straipsniai). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad įspėjo ieškovą dėl katalizatoriaus pašalinimo ir priešingu atveju - dėl to galimų neigiamų pasekmių jo automobiliui. Pažymėtina, kad atsakovė pripažino, jog atsakovui nepranešė apie būtinumą pašalinti minėtą detalę, todėl paaiškėjus tokiam faktui, siūlė padėtį ištaisyti, t. y. atsakovas turėjo galimybę pats įdėti naudotą katalizatorių savo apskaičiuotomis kainomis. Tačiau ieškovas atsisakė šiuos pasiūlymus svarstyti. Teismas taip pat siūlė šalims bendradarbiauti bei spręsti ginčą taikiai, tačiau jos tokios galimybės neišnaudojo (Civilinio kodekso 1.5, 6.38, 6.680 straipsniai). Byloje esanti Klaipėdos Audi centro vadovybės atstovo kokybei – eksperto atsakymas į paklausimą: koks yra automobilyje Audi A6 su 2,5 TDI varikliu gamykloje sumontuoto katalizatoriaus tarnavimo laikas ir ar tepalo patekimas į išmetimo sistemą gali turėti įtakos katalizatoriaus veikimui ir gedimui, patvirtina atsakovo atstovų teiginius, kad nuolat į išmetimo sistemą patenkantys tepalai ar alyva užkemša katalizatoriaus kanalus, dėl ko jis yra nepataisomai sugadinamas ir nebeatlieka savo funkcijos (b. l. 43-44). Tačiau ši aplinkybė nepaneigia ieškovo prielaidos, kad atsakovė iš jo automobilio pašalino funkcionuojantį katalizatorių, nes vizualiai ieškovui nebuvo suteikta galimybė jį apžiūrėti, pateikti meistrui savo nuomonę – sutikimą jį pašalinti, ar padaryti techninę ekspertizę. Taigi, šios faktinės bylos aplinkybės ir byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai teismui labiau leidžia daryti išvadą, kad šalys sudarė žodinę automobilio remonto sutartį ir vieni su kitais nepakankamai bendradarbiavo, dėl ko, atsiradus ginčui ir jo pasekmes turi prisiimti lygiomis dalimis (Civilinio kodekso 6.334, 6.680 straipsniai).

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės taikymas yra siejamas su tam tikrais juridiniais faktais, kurie yra vadinami civilinės atsakomybės pagrindais. Yra skiriami tokie bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas.

Svarbu paminėti, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras paslaugas, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (Civilinio kodekso 6.188, 6.716 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė nurodo, kad civilinė atsakomybė jai nekyla, nes nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir žalos, kadangi jis tinkamai vykdė susitarimą ir atremontavo ieškovo automobilį. Atsakovas po remonto už paslaugas susimokėjo ir jokių pretenzijų dėl atlikto darbo nepateikė. Teismas, vertindamas šalių elgesį, turi pagrindo manyti, kad neteisingas atsakovo argumentas, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – dėl atsakovo veikimo atsiradusios žalos, dėl kurios jam turėtų kilti civilinė atsakomybė. Neteisėtumas suprantamas, kaip įstatymo pažeidimas arba kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėtumas gali pasireikšti tiek neteisėtu veikimu, tiek neteisėtu neveikimu. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi galimybės patikrinti šalių susitarimo, nes sutartis buvo sudaryta žodžiu. Šiuo atveju atsakovo atlikti darbai yra užfiksuoti ir įvertinti pinigais tik Dienos lape (b. l. 80), kuriame, kaip minėta, katalizatoriaus pašalinimo ir suvirinimo darbai nepažymėti ir neapmokestinti. Paraiškos, atliekančios sutarties galią, automobilio remontui dėl turbinos, filtrų ir tepalų keitimo ieškovo yra pasirašytos, todėl teigti, jog jis tokių paraiškų iš atsakovės negavo, jų neturi ir nematė, nėra pagrindo (b. l. 57-58). Tačiau jose pasigendama susitarimo dėl katalizatoriaus pakeitimo ar jo pašalinimo. Atsakovė nepagrindė rašytiniais įrodymais, jog atliekant sugedusios turbinos nuėmimą bei įmontuojant naują, į tuos darbus įeina ir katalizatoriaus nuėmimas/pastatymas ar pašalinimas, todėl pastarasis atsakovės darbas (katalizatoriaus pašalinimas, nesutarus ir nepranešus automobilio savininkui) laikytinas neteisėtais atsakovės veiksmais, dėl ko reikėjo įsigyti ir keisti katalizatorių, t. y. ieškovui dėl to atsirado papildomi 1400 Lt nuostoliai (b. l. 19).

Kaip nustatyta, autoremonto darbus, pagal ieškovo užsakymą, atliko atsakovė, kuri šio fakto neginčija ir pripažįsta tą aplinkybę, kad tinkamai apie turbokompresoriaus, esant sugedusiam katalizatoriui, veikimą/neveikimą ieškovo neinformavo (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Taigi byloje esanti medžiaga patvirtina visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, darbus padariusios atsakovės kaltę ir padarytą žalą (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai, 182 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso 6.263 straipsnis).

Išsamiai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylos aplinkybes bei įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog ieškovas įrodė teisines aplinkybes, įrodinėtinas byloje dėl žalos atlyginimo (Civilinio kodekso 6.245 – 6.249 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nuostolius patyrė iš dalies ir dėl savo neapdairumo bei nerūpestingumo, atsisakymo bendradarbiauti su atsakove, laikytina, kad šalys ir susitarimo vykdymo pasekmes turi prisiimti lygiomis dalimis, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1400,00 Lt žalos atlyginimo mažintinas iki 700,00 Lt. Taip pat ir patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui 1794,00 Lt (72 Lt žyminis mokestis paduodant ieškinį ir 1722,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui 1310 Lt (100 Lt eksperto konsultacija + 1210 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti) – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 79, 88, 93 straipsniai, Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.678 straipsnis).

Kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 93, 270, 279 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 700,00 Lt (septyni šimtai Lt ir 00 ct) žalos atlyginimo ir 897,00 Lt (aštuoni šimtai devyniasdešimt septyni Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. E.;

kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. E. 655,00 Lt (šeši šimtai penkiasdešimt penki Lt ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.