Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi patvirtintu prokuroro 2022 m. kovo 8 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą už nusikalstamą vieką, numatytą BK 186 straipsnio 2 dalyje, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą,

J. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus - 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat teistas: 1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) galutine su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tęsti darbą arba jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos paskirtas papildomas įpareigojimas– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmę atlikęs 2021 m. vasario 16 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. ir J. R., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą, o būtent:

jie laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 13 d. 18.00 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 00.40 val., veikdami bendrininkų grupėje, būnant pas R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. R. stebint, G. A. mėgino atidaryti seifą, tačiau nepavykus, pro seifo durelių plyšį rankomis ištraukė 200 Eur ir paprašė J. R. pabaigti atidaryti seifą, po ko, pastarajam atsuktuvu išlaužus seifo dureles ir atidarius seifą bei paėmus iš ten 700 Eur bei du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 417 Eur, G. A. paėmė iš J. R. šiuos pinigus, iš kurių jam davė 100 Eur, bei paprašė J. R. priduoti auksinius papuošalus į lombardą ir, pastarajam įvykdžius prašymą, paėmė iš jo už papuošalus gautus pinigus. Tokiu būdu G. A. ir J. R., veikdami kartu, įsibrovę į saugyklą, pagrobė R. B. priklausantį 1 317 Eur vertės turtą.

Iš 2022 m. liepos 7 d. liudytojos V. I. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pirmoje apklausoje nelabai tiksliai pasakė, kaip buvo atidarytas seifas, nors organizatorė buvo G. A.. Būnant bute ji pirma bandė laužti su atsuktuvu, bet ji neišlaužė, ar ji iškrapštė pinigų, nematė, nes visada nestebėjo. Prisimena, kad G. A. išėjo parūkyti į laiptinę, o tada J. R. gavo žinutę iš G. A., kurioje buvo parašyta ,,ar gali dabaigti išlaužti seifą“. J. R. išlaužė seifo dureles, kuriame buvo kažkiek kupiūrų po 100 Eur, kiek tiksliai nežino, nes jai niekas nesakė ir dar seife buvo du vestuviniai žiedai. Grįžus G. A. į butą, J. R. padavė pinigus G. A. ir tada J. R. pasiskolino 100 Eur. Vėliau G. A. jai padavė pinigus, tačiau kiek jų buvo, nežino, kad juos ji pasaugotų ir juos atidavė, kai ji tik prašydavo. Žino, kad buvo kupiūros po 100 Eur, tačiau bendros sumos ji neskaičiavo ir nežinojo, nes pinigai buvo G. A.. Žiedus turėjo G. A., kuriuos padavė J. R.. Kitą dieną susitikus, G. A. paprašė priduoti du vestuvinius žiedus į lombardą „Žardės“ rajone, už kuriuos gavo J. R. 130 Eur ir pinigus padavė G. A.. Ji neturėjo jokių žiedų ir jai jų niekas nedavė pasaugoti. Jai davė tik G. A. pasaugoti pinigus paimtus iš seifo. Nori pasakyti, kad nekilo klausimų niekam, kad seifas ne G. A., nes ji (G. A.) jau kelias dienas sakė, kad reikia pinigų pasiimti, nes jos (G. A.) ten pinigai, todėl atėjus į butą ji (G. A.) seifą pasiėmė. Apie tai, ar G. A. turi raktus nuo seifo, niekas neklausė (1 t., 84-87 b. l.).

Teismui pagarsinus 2022 m. gegužės 23 d. akistatos tarp G. A. ir V. I. protokolą (1 t., 131-134 b. l.), V. I. nurodė, kad teisme duoti parodymai yra teisingi. Iš seifo paimtus pinigus jai padavė J. R. ir ji įsidėjo juos į piniginę. J. R. 100 Eur G. A. paliepimu padavė ji, tuo metu dar negyveno su J. R.. G. A. paskui reikalavo, kad J. R. grąžintų skolą, sakė, kad jei jis negrąžins pinigų, ji parašys pareiškimą, kad jis vienas išlaužė seifą. J. R. skolos neatidavė ir G. A. parašė pareiškimą, kad J. R. vienas pats seifą išplėšė.

Iš 2022 m. gegužės 23 d. akistatos tarp G. A. ir V. I. protokolo matyti, kad G. A. atsisakė atsakinėti į klausimus, o V. I. nurodė, jog 2022 m. kovo 13 d. bute (duomenys neskelbtini), buvo išplėštas seifas. Užėjo į butą penkiese, ji, G. A., G., J. R. ir Audrius. G. A., nors tuo metu ji (G. A.) buvo prisistačius anksčiau, jog yra vaikinas vardu G., pasakė, kad reikia išplėšti seifą, nes ten jos (G. A.) pinigai. Bute tiek G. A., tiek J. R. laužė seifo duris su atsuktuvu. G. A. nuėjo su G. parūkyti iš buto ir tada J. R. seifo duris išlaužė. Matė, kad buvo pinigų ir du vestuviniai žiedai. Kiek buvo pinigų, nepasakys, nes nežino. G. A. grįžus į butą, G. A. pasiėmė pinigus, pas ką liko žiedai, nežino, bet kitą dieną, kai buvo susitikę, ji, J. R. ir G. A., tai J. R. pridavė du žiedus į lombardą „Žardės“ rajone G. A. prašymu. Gavo J. R. kažkur 170 ar 200 Eur už žiedus ir juos visus padavė G. A., taip pat davė ir lapelį, kad užstatyti žiedai. Jokių pinigų nedavė, kad J. R. pridavė žiedus. J. R. prašė paskolinti, bet negirdėjo kokios sumos prašė. Žino, kad G. A. davė 100 Eur ir tiek (1 t., 131-134 b. l.).

Iš nukentėjusiojo R. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 14 d. duotų parodymų matyti, kad 2022 m. kovo 14 d., apie 00.40 val., grįžo namo į (duomenys neskelbtini), butą, atsirakino duris ir, užėjęs į butą (butas vieno kambario), pamatė, kad butas yra suverstas, matosi girtavimo požymiai, visame kambaryje mėtosi alkoholio buteliai, įvairūs daiktai. Iškart pamatė, kad iš spintelėje esančio seifo yra išplėštos seifo durelės ir iš seifo paimti jo pinigai - 900 Eur, visos kupiūros buvo po 100 Eur, taip pat seife buvo du auksiniai vestuviniai žiedai, kurių bendra vertė 422 Eur, kurie taip pat paimti. Sugadinto seifo vertė 25,59 Eur, iškart dėl įvykio paskambino policijai. Bandė skambinti savo sugyventinei G. A., bet ji telefono nepakėlė, mano kad ji buvo bute su draugais ir vartojo alkoholį ir kad ji paėmė jo pinigus ir žiedus. Tvarkingus namus paliko 2022 m. kovo 13 d. 08.00 val., namuose jo sugyventinės G. A. nebuvo, ji jau savaitę negrįžta į namus. Sugyventinė G. A. turi jo buto raktus, nes gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 8 mėnesius. Taip pat nori paminėti, kad maždaug prieš mėnesį, sugyventinė G. A. iš jo striukės buvo paėmusi jo nupirktus žiedus ir nunešusi į lombardą, kai apie tai sužinojo, kartu su sugyventine ėjo į lombardą atsiimti žiedų, todėl mano, kad šiandien taip pat ji paėmė jo pinigus ir žiedus. Su kuo jo sugyventinė buvo kartu bute, nežino, nepažįsta jos draugų, kur buvo sugyventinė visą savaitę, taip pat nežino. Jam padaryta turtinė žala apie 1 347,59 Eur. Prie pareiškimo prideda dvi nuotraukas, kuriuose yra pirktų žiedų ir pirkto seifo mokėjimo kvitai (1 t., 1-12 b. l.).

Iš nukentėjusiojo R. B. BPK 276 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 14 d. duotų parodymų matyti, kad su G. A. gyvena 8 mėnesius ir yra jos kaip ir globėjas, visus dokumentus turi Klaipėdos socialinė darbuotoja. G. A. niekur nedirba, nesimoko. Jis dirba indu plovėju bare ir ją išlaiko, veda kartu bendrą ūkį. G. A. neturi jokių pajamų, jis jai duoda maistui, cigaretėms, kartais ji išgeria alkoholio, o ar vartoja narkotines medžiagas, nežino, nėra matęs ir užtikęs. Jis dirbantis ir taupo pinigus, todėl susitaupęs 900 Eur įsigijo seifą 2022 m kovo 10 d. ir jį pastatė spintoje, kuri užsidaro durimis. Kai nusipirko seifą ir jį padėjo namie, G. A. nebuvo ir jai apie tai nepranešė. Į seifą padėjo 9 kupiūras po 100 Eur ir du vestuvinius žiedus, vienas žiedas 2,28 g, kurio vertė 200 Eur, antras žiedas 2,47 g, kurio vertė 217 Eur. Jie abu geltono aukso, paprasti. Šiuos žiedus pirko jų vestuvėms, kurios turi įvykti 2022 m. gegužės 11 d. Jis su savimi turėjo tik vieną raktą nuo seifo. Nuo buto namų raktus turi abu. Paskutinį kartą G. A. bute matė 2022 m. kovo 12 d., apie 12.00 val., prieš einant į darbą. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Grįžo namo 2022 m. kovo 13 d. 08.00 val., G. A. nebuvo namie. Kur ji buvo, jam nepranešė, bandė susisiekti, tačiau ji į jo skambučius ir SMS žinutes neatrašė. Kadangi ji suaugusi moteris, todėl nekreipė dėmesio. Pasižiūrėjo, viskas buvo tvarkoje bute, seifas buvo vietoje ir visi daiktai vietoje. Vėl išėjo į darbą ir grįžo 2022 m. kovo 14 d., apie 00.40 val., atrakino duris, aptiko, jog bute buvo girtaujama, atrodė butas kaip kokia landynė, visi jo daiktai išmėtyti. Taip pat aptiko, jog seifo durys išlaužtos ir jame nebebuvo jo 900 Eur bei dviejų vestuvinių žiedų. G. A. galimai buvo su savo pažįstamais bute ir jį apvogė. Jis parašė, kad grįžtų ir grąžintų jo pinigus ir daiktus, o ji atrašė tik žodį ,,špyga“. Žino iš jos artimųjų, kad ji anksčiau buvo nepilnamečių kolonijoje ir kad jos pažįstamų ratas ne pats geriausias. Su kokiais draugais ji bendrauja, nežino, nėra matęs, nes ji atsiveda juos, kai jis dirba. Padaryta 1 317 Eur žala. Anksčiau prieš mėnesį G. A. jų du vestuvinius žiedus buvo pridavusi I. Simonaitytės gatvės lombarde už 100 Eur. Apie tai ji pati pasisakė, tada jis žiedus išpirko už 120 Eur. Kam jai buvo reikalingi pinigai nepasisakė, todėl įtaria, kad nesant įsilaužimo žymių jį apvogė jo sužadėtinė G. A.. Tai bus jai pamoka, kad vogti negalima nei iš savų, nei iš svetimų (1 t., 38-41 b. l.).

Iš BPK 276 straipsnio tvarka paskelbtų 2022 m. balandžio 6 d. akistatos tarp nukentėjusiojo R. B. ir G. A. protokolo matyti, kad R. B. nurodė, jog grįžęs namo 2022 m. kovo 14 d., apie 00.40 val., aptiko, jog butas kaip landynė, išverstos spintos, pilna tuščių išgertų alkoholinių butelių, seifas išlaužtas, iš kurio pavogta 900 Eur, t. y. 9 kupiūros po 100 Eur ir du vestuviniai auksiniai žiedai, bute jokių žmonių nebuvo. G. A. paaiškino, kad bute buvo su draugu J. R.. Seifą sugalvojo išlaužti kartu, todėl kai ji nuėjo į tualetą, seifą išlaužė J. R. su atsuktuvu, ir, kai grįžo, jai parodė, jog buvo seife 200 Eur, t. y. 4 kupiūros po 50 Eur ir daugiau nieko seife nebuvo. Jokių 900 Eur ir auksinių žiedų nematė. Abu nusprendė išlaužti, nes nežinojo, kas tame seife. R. B. su tokiais G. A. paaiškinimais nesutiko bei patikino, kad jokių kupiūrų po 50 Eur nebuvo, tai melas. G. A. nurodė, kad pirminės apklausos metu melavo, nenorėjo nieko įvelti, tačiau dabar jau santykiai geri su R. B., todėl sako teisybę. Nori greičiau baigti šį tyrimą ir dabar sako, jog išlaužė J. R.. Bute buvo tik dviese, abu nusprendė, bet kaip laužė J. R., nematė, nes buvo tualete. Po to išėjo iš buto, lauke laukė kiti draugai. Šiuos pinigus leido kartu su J. R., prisijungė kiti draugai ir tuos pinigus išleido alkoholiui. R. B. nurodė, jog su G. A. prieš aptinkant vagystę buvo susipykę, pranešė G. A. arba draugai, arba jis. G. A. patvirtino, kad su R. B. buvo susipykę. R. B. nurodė, jog ir anksčiau yra dingę daiktai iš buto, t. y. 700 Eur ir tie patys vestuviniai auksiniai žiedai bei nešiojamas kompiuteris. Vėliau G. A. jam prisipažino, kad žiedai yra užstatyti lombarde. Tuos žiedus jis išsipirko. Pareiškimo tą kartą nerašė, nes išsiaiškino santykius. G. A. nurodė, kad taip yra buvę, vėl kartu su J. R. šiuos daiktus pavogė ir jis užstatė į lombardą ir žiedus, ir nešiojamą kompiuterį, tik, rodos, skirtinguose lombarduose. R. B. paaiškino, kad 2021 metais, neatsimena datos, jis iš G. A. pasiėmė jos kortelę, nes G. A. mama pasakė, jog ji (G. A.) gaunamus pinigus išleis pramogoms, o jis dirba, išlaiko G. A., todėl šie pinigai, kiek ji gaudavo, buvo leidžiami atsakingai, jai duodavo pinigų cigaretėms, kartu mokėdavo komunalinius, nes reikia butą išlaikyti, valgyti pirkti. Iš kur kortelę paėmė, neprisimena. G. A. patvirtino, kad R. B. paėmė jos kortelę jai matant ir žinant. Jokių pretenzijų neturėjo, kad kortelė liko pas jį (1 t., 121-124 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei bute esantis išlaužtas seifas, iš kurio buvo pagrobti pinigai ir auksiniai žiedai (1 t., 21-35 b. l.).

Iš 2022 m. kovo 21 d. elektroninio laiško matyti, kad nukentėjusysis R. B. pateikė susirašinėjimo „Facebook‘e“ žinutes su G. A.. Iš pateiktų žinučių matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ rašo R. B. bei reikalauja gražiuoju grąžinti pinigus, kurie jai priklauso už tėvą (1 t., 46-50 b. l.).

Iš UAB ,,Memelio lombardai“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2022 m. kovo 14 d. J. R. vardu lombarde, esančiame Taikos pr. 115A, Klaipėdoje, buvo priduoti du auksiniai žiedai už 130 Eur (1 t., 116-118 b. l.).

Iš 2022 m. gegužės 23 d. akistatos tarp kaltinamųjų J. R. ir G. A. protokolo matyti, kad G. A. nurodė, jog minėtame bute seifą išlaužė ne ji, o J. R. tuo metu, kai ji su G. buvo išėjusi iš buto. Išeidama ji parašė J. R., kad seife yra jos pinigų, porą šimtų ir, kad reikia išplėšti seifą. Kai ji grįžo į butą seifas jau buvo išlaužtas ir buvo padėti 200 Eur. Kiek seife iš viso buvo pinigų, ji nežinojo ir nežinojo, ar ten buvo vestuviniai žiedai. Kadangi jie su J. R. pykosi, todėl ji siuntinėjo visokio turinio žinutes jam. J. R. nesutiko su tokiais G. A. parodymais. Nurodė, kad bute buvo keturiese. G. pats išplėšė su atsuktuvu seifą ir pasiėmė, negali pasakyti tiksliai, kokie rodos 600 Eur, du vestuvinius auksinus žiedus. Jis seifo nelietė. Viską darė G. Vadina G. – G., nes tuo metu ji taip prisistatė. Vienu momentu nebuvo G. bute, nes buvo išėjęs iš buto su G. po seifo vagystės. Du vestuvinius auksinius žiedus, jis G. prašymu pridavė į „Žardės“ lombardą kitą dieną po seifo vagystės. G. priduoti negalėjo, nes neturėjo 18 metų. Gavo virš 100 Eu ir juos pasiėmė G. Jis jokių pinigų už priduotus žiedus negavo, jis tik pasiskolino 100 Eur ir nesutarė, kada grąžins, tik vėliau per telefoną sutarė, kad grąžins kitą mėnesį. Pinigų dar iki šiol negrąžino (1 t., 125-126 b. l.).

Iš 2022 m. rugpjūčio 12 d. akistatos tarp liudytojos V. I. ir kaltinamojo J. R. protokolo matyti, kad liudytoja V. I. parodė, jog G. A. sakė, jog seife yra jos pinigai ir reikia iš seifo paimti tuos pinigus. Kam priklausė seifas, nežinojo, suprato, kad tai buto seifas. Į butą nuėjo ji, G. A., J. R. ir G. G. A. atėjusi paėmė iš spintos seifą, bet ką darė, ji nematė, tuo metu žiūrėjo kažką savo telefone. Po to G. A. nuėjo parūkyti ir parašė žinutę J. R., kad jis dabaigtų daryti seifą ir tada J. R. su atsuktuvu išlaužė seifo dureles. Kiek seife buvo pinigų, ji nežino. Grįžusi G. A. jai padavė pinigus ir du auksinius žiedus, kad juos laikytų, nes G. A. ja pasitikėjo. Kiek pinigų jai padavė G. A., nežino, neskaičiavo. Kai G. A. norėdavo, pasiimdavo iš jos piniginės savo pinigus, nes piniginėje jos asmeninių pinigų nebuvo. Visą savaitę jie visi buvo kartu ir G. A. juos visus vaišino. G. A. prašymu sekančią dieną po seifo išlaužimo, J. R. užstatė lombarde vestuvinius žiedus ir gautus pinigus padavė G. A.. Kaltinamasis J. R. parodė, kad nesutinka su V. I. parodymais. Jis nurodė, kad būnant bute, G. A. iš pradžių pati mėgino atidaryti seifą, jai nepavyko ir ji per seifo durelių plyšį iš seifo iškrapštė kažkiek pinigų, pasiėmusi tuos pinigus G. A. išėjo. Jai išėjus, jis parašė G. A. žinutę, klausdamas, ar ji gali paskolinti jam pinigų, ji atrašė, kad gali ir paprašė dabaigti laužti seifą ir iš ten paimtus pinigus perduoti V. Tada jis išplėšė seifo dureles ir pamatė jame pinigus, kupiūras po 100 Eur, kiek jų buvo, neskaičiavo, paėmė tuos pinigus ir dar paėmė du auksinius vestuvinius žiedus ir viską perdavė V., nes taip prašė G. A.. Kai ji grįžo, jis paprašė paskolinti pinigų ir G. A. jam davė 100 Eur. Kitą dieną, kai susitiko, G. A. paprašė priduoti žiedus į lombardą, jis pridavė ir gautus pinigus atidavė G. A. (1 t., 137-139 b. l.).

Iš Lietuvos kredito unijos pateiktos G. A. sąskaitos išrašo laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. bei 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 27 d. matyti, kad G. A. iš Sodros gaudavo pastovią išmoką, pradžioje po 79,14 Eur, o vėliau po 92,32 Eur (2 t., 176-178 b. l.).

Dėl nusikalstamos veikos

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan.

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bylose formuojama praktika, pagal kurią būtini bendrininkavimo objektyvieji požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-296/2013, 2K-458/2014, 2K-203-895/2017). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).

Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti keliomis formomis: a) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys visiškai realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (paprasta bendrininkavimo forma); b) visi padarant nusikalstamą veiką dalyvaujantys asmenys iš dalies realizuoja jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius arba kai kurie visiškai, o kiti tik iš dalies (paprasta bendrininkavimo forma) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2011). Be to, asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nustatytais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2012, 2K-377-697/2015, 2K-253-693/2017).

Nors kaltinamoji G. A. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino pagrobusi svetimą R. B. priklausantį turtą, tačiau nurodė, kad dalį šio turto, t. y. 200 Eur paėmė kaip jos uždirbtus ir priklausančius jai. Teismo nuomone, tokia kaltinamosios versija yra paneigta byloje surinktais įrodymais.

Pirma, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo R. B. ne kartą ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis tomis pačiomis aplinkybėmis, kad iš seifo be dviejų auksinių vestuvinių žiedų buvo pagrobti ir jam priklausantys 900 Eur, t. y. 9 kupiūros po 100 Eur. Nors kaltinamieji G. A. ir J. R. bei liudytoja V. I. nenurodė tikslios pagrobtų pinigų sumos, tačiau iš jų parodymų matyti, kad buvo pagrobtos kelios kupiūros, o liudytoja V. I. nurodė, kad ji šias kupiūras laikė savo piniginėje ir G. A. davė ne vieną kartą ir ne po vieną kupiūrą. Taigi teismui nekyla abejonių, kad iš seifo buvo pagrobta 900 Eur - 9 kupiūros po 100 Eur. Antra, iš nukentėjusiojo R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 14 d. duotų parodymų matyti, kad prieš mėnesį iš namų taip pat buvo dingę 700 Eur ir tie patys vestuviniai auksiniai žiedai (pagal pateiktą kvitą pirkti 2022 m. vasario 22 d.), kuriuos, kaip vėliau išsiaiškino, paėmė G. A., o apie šią vagystę nepranešė, nes jų santykiai pasitaisė. Tokias pat aplinkybes jis nurodė ir 2022 m. balandžio 6 d. akistatos su G. A. metu, o šios akistatos metu G. A. pripažino tai padariusi. Be to, iš nukentėjusiojo R. B. pateiktų dokumentų matyti, kad seifą jis nusipirko 2022 m. kovo 10 d., kas išdėstytų aplinkybių kontekste rodo, kad jis šį seifą įsigijo siekdamas apsaugoti savo turtą nuo pakartotinės G. A. vagystės. Trečia, pati kaltinamoji G. A. 2022 m. balandžio 6 d. akistatos su R. B. metu patvirtino, kad R. B. jos banko kortele naudojosi jai apie tai žinant ir sutinkant ir jokių pretenzijų dėl to ji jam neturi. Be to, tiek iš nukentėjusiojo R. B., tiek iš kaltinamosios G. A. parodymų matyti, kad prieš savaitę iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio jie susipyko, G. A. pas nukentėjusįjį nebegyveno ir pas jį, kol jis buvo gyvas, nebegrįžo. Ketvirta, kaltinamoji G. A. ikiteisminio tyrimo pradžioje per pirmą apklausą 2022 m. kovo 22 d. ir netgi per akistatą su nukentėjusiuoju 2022 m. balandžio 6 d. prisipažino paėmusi tik 200 Eur, t. y. 4 kupiūras po 50 Eur, kas, kaip jau aptarta anksčiau, visiškai neatitinka tikrovės. Beje, ji neatsakinėjo į klausimus per 2022 m. gegužės 23 d. akistatą su liudytoja V. I., be to, nors ikiteisminio tyrimo metu per paskutinę apklausą 2022 m. rugsėjo 1 d. prisipažino kalta dėl įtarime nurodytos vagystės, tačiau parodymų nedavė, nurodžiusi, kad juos duos teisme. Išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, patikimai rodo, kad kaltinamoji G. A., išlauždama seifą ir paimdama visus ten buvusius pinigus ir du auksinius žiedus, suvokė, kad neteisėtai užvaldo svetimą R. B. priklausantį turtą.

Taip pat, teismo nuomone, byloje surinktais įrodymais paneigta ir kaltinamojo J. R. versija, neva jis svetimo turto negrobė, tik padėjo G. A., jos pačios prašymu, iš seifo paimti jai pačiai priklausančius pinigus ir žiedus.

Pats kaltinamasis J. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad seifas buvo užrakintas, rakto nuo jo G. A. neturėjo, tada G. A. seifą su atsuktuvu praplėšė ir, kiek įmanoma, ištraukė pinigų. Po to G. A. išvažiavo ir parašė jam žinutę, ar jis gali „dabaigti“. Jis pažiūrėjo, ten nebebuvo, ką plėšti, tas seifas buvo kaip žaislinis, pavertė ir viskas iškrito, rastus pinigus ir žiedus atidavė liudytojai V. I.. Teismo nuomone, jau vien iš kaltinamosios G. A. veiksmų - atsuktuvu praplėšiant seifą kitam asmeniui priklausančiame bute, kaltinamasis J. R. turėjo suvokti, kad vykdomas ne kaltinamajai G. A. priklausančio turto pagrobimas, o visos J. R. nurodytos abejonės dėl to akivaizdžiai turėjo išsisklaidyti tada, kai jis pabaigė išlaužti seifą ir jame rado ne tik pinigus, bet ir du auksinius vestuvinius žiedus. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad aptariamos vagystės metu kaltinamasis J. R. kaltinamąją G. A. pažinojo kaip vaikiną vardu G., todėl jo versija, kad G. A., kaip vaikinas, jam sakė, kad kito vaikino seife yra ir jai priklausantys vestuviniai auksiniai žiedai (kas reikštų galimą santuoką tarp vyrų), yra visiškai neįtikinama. Beje, iš 2022 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo priedo Nr. 16 matyti, kad įvykio vietoje rastas seifas buvo su visiškai išlaužtomis durelėmis, kas visiškai paneigia J. R. parodymus, kad jis tik išpurtė pinigus ir žiedus pro pralaužtas seifo dureles.

Taigi, kaltinamieji G. A. ir J. R. bendrais veiksmais – vienas po kito ardydami seifą, užvaldė nukentėjusiojo R. B. turtą. Šiuo atveju buvus kaltinamųjų bendrininkavimą parodo konkliudentiniai veiksmai, kuriais J. R. išreiškė pritarimą G. A. veiksmams, t. y. stebėdamas kaip ji ardo seifą, o vėliau ir pats, kaip vykdytojas, aktyviais veiksmais baigdamas ardyti seifą, dalyvavo realizuojant tą patį nusikalstamą ketinimą (svetimo turto užvaldymą). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai įgyvendinant objektyviuosius veikos požymius vertinami kaip bendrininkavimas ir tuo atveju, kai jie yra nors ir skirtingos apimties, tačiau vieningi, papildantys vienas kitą ir tarpusavyje susiję, o padaryta nusikalstama veika – bendras kaltininkų veiklos rezultatas. Atkreipiamas dėmesys, kad susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant buvus susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2 K-10/2012 ir kt.).

Tuo būdu teismas byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais laiko patikimai nustatytu, jog G. A. ir J. R. laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 13 d. 18.00 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 00.40 val., veikdami bendrininkų grupėje, būnant pas R. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. R. stebint, G. A. mėgino atidaryti seifą, tačiau nepavykus, pro seifo durelių plyšį rankomis ištraukė 200 Eur ir paprašė J. R. pabaigti atidaryti seifą, po ko, pastarajam atsuktuvu išlaužus seifo dureles ir atidarius seifą bei paėmus iš ten 700 Eur bei du auksinius vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 417 Eur, G. A. paėmė iš J. R. šiuos pinigus, iš kurių jam davė 100 Eur, bei paprašė J. R. priduoti auksinius papuošalus į lombardą ir, pastarajam įvykdžius prašymą, paėmė iš jo už papuošalus gautus pinigus. Tokiu būdu G. A. ir J. R., veikdami kartu, įsibrovę į saugyklą, pagrobė R. B. priklausantį 1 317 Eur vertės turtą. Taigi kaltinamųjų G. A. ir J. R. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų G. A. ir J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji G. A. veikdama bendrininkų grupėje, padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, anksčiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą už BK 186 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (turtinės žalos padarymas apgaule) padarymą, bausta administracine tvarka už įvairius nusižengimus, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba, nesimoko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš švelnesnių BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimas, nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant ją per bausmės laikotarpį mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, 4 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamasis J. R. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas du kartus teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, kas rodo kaltinamojo aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nedirba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant už sankcijos vidurkį mažesnį jo dydį.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, kadangi manytina, jog bausmės tikslai J. R. atžvilgiu, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jį galima taisyti neizoliuojant nuo visuomenės, įpareigojant J. R. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nukentėjusiojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 4 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė, mirusio nukentėjusiojo R. B. įstatyminė atstovė, J. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 342 Eur turtinės žalos (1 t., 74 b. l.), kuri susidarė dėl 900 Eur grynųjų pinigų bei 417 Eur vertės 2 auksinių žiedų pagrobimo bei 25 Eur vertės seifo sugadinimo, priteisimo iš kaltinamųjų. Šis civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi šioje byloje patikimai nustatyta, kad kaltinamieji G. A. ir J. R., veikdami bendrai, įsibrovė į seifą, jį visiškai sugadindami, ir pagrobė R. B. priklausantį 1 317 Eur vertės turtą. Kadangi G. A. šiuo metu yra pilnametė, civilinio ieškinio suma priteistina solidariai iš G. A. ir J. R..

Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje gauta 2023 m. kovo 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-04196, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 383,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam J. R. suma. Atsižvelgdamas į tai, kad jis yra darbingo amžiaus, teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje nuteistasis dėl sunkios turtinės padėties neturės galimybių atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumos, kurios paskaičiuotu dydžiu teismas vėlgi neturi pagrindo abejoti. Esant išdėstytam, iš nuteistojo J. R. valstybei priteistina 383,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma.

Daiktai, turintys reikšmės tyrimui - saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje - vokai su įvairiais daiktais (avalynės pėdsaku, dviem cigaretės nuorūkomis, DNR seilių pėdsako nuoplovomis, dviem rankų pėdsakais) (2022 m. gegužės 24 d. kvitas B serija BBB Nr. 041723 22/433), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos, miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4 mėnesius neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinės ieškovės J. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti civilinei ieškovei J. B. solidariai iš nuteistųjų G. A. ir J. R. 1 342 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt du eurus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti valstybei iš nuteistojo J. R. 383,33 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir 33 euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės tyrimui - saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje - vokus su įvairiais daiktais (avalynės pėdsakas, dvi cigaretės nuorūkos, DNR seilių pėdsako nuoplovos, du rankų pėdsakai) (2022 m. gegužės 24 d. kvitas B serija BBB Nr. 041723 22/433), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.