Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,

dalyvaujant pareiškėjai M. K., jos atstovams advokatui Ričardui Varno ir advokato padėjėjai R. A.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo E. K. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2021 m. birželio 17 d. posėdžio sprendimo Nr. SEK-2021-1 dalį (toliau – ir Sprendimas), kuria nutarta panaikinti kelio užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav.

Pareiškėja nesutikdama su Administracijos Sprendimu ir prašydama jį panaikinti nurodo, kad klausimas atsakovo komisijos posėdžio darbotvarkėje buvo suformuluotas netinkamai ir tai negalėjo neturėti įtakos nepagrįsto ir neteisėto Sprendimo priėmimui. Iš komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijai buvo pateiktas spręsti klausimas „dėl kelio užtvaro, esančio jungiamajame kelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) g. (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k. su (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)), Avižienių sen., Vilniaus r. sav.“ Faktinė aplinkybė, ar aptariamas kelias yra jungiamasis ar ne, akivaizdžiai buvo svarbi sprendžiant dėl jame įrengto užtvaro likimo. Aptariamas keliukas, dėl kurio buvo priimtas Sprendimas, neatitinka Kelių eismo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateikto jungiamojo kelio apibrėžimo. Todėl atsakovės komisijos nariai, priimdami Sprendimą, galėjo būti suklaidinti posėdžio darbotvarkėje neteisingai nurodžius, kad sprendžiamas klausimas dėl užtvaro jungiamajame kelyje.

Taip pat skunde nurodoma, jog sprendimas yra nemotyvuotas, iš Sprendimo turinio ir kartu su juo pateikto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rašto nėra aiškūs kelio užtvaro ir kelio ženklo Nr. 611 „Aklakelis“ panaikinimo motyvai. Sprendimo priėmimo metu susiklosčiusios faktinės aplinkybės nesiskyrė nuo tų, kurios egzistavo, kai 2020 m. sausio 3 d. buvo priimtas sprendimas leisti įrengti kelio užtvarą ir kelio ženklą Nr. 611 „Aklakelis“, iki šiol neatsirado jokių naujų reikšmingų aplinkybių, teisinis reglamentavimas taip pat nepakito.

Dėl Administracijos priimamų sprendimų, susijusių su kelio užtvaru buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierę M. V., kuri įvertinusi problemos svarbą, 2021 m. birželio 3 d. savo rašte pateikė prašymą Administracijos direktorei – „išnagrinėti skundą <...>, kartu informuoti, ar bus išsaugotas kelio užtvaras, jeigu nebus,- paaiškinti dėl kokių priežasčių ir kuo remiantis kelio užtvaras bus pašalintas, kuo vadovaujantis ir kokiu tikslu kelio užtvaras buvo įrengtas“. Nepaisant tokio prašymo Sprendime paaiškinimų dėl kelio užtvaro panaikinimo atsakovė nenurodė.

Sprendimo motyvų nenurodymas neatitinka Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyto vietos savivaldos veiklos skaidrumo principo, taip pat 12 punkte numatyto reagavimo į gyventojų nuomonę principo.

Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 36 ir 38 straipsnių nuostatas, nes buvo ignoruojama vietos gyventojų nuomonė. Administracijai yra žinomas faktas, kad vietos gyventojams yra reikšmingas kelio užtvaro klausimas ir gyventojai savo iniciatyva ne kartą teikė savo nuomonę aktualiu jiems klausimu. Administracija priėmė Sprendimą prieš tai nesudariusi sąlygų vietos gyventojams tinkamai sudalyvauti sprendžiant jiems svarbų klausimą, Sprendimas buvo priimtas pagal mažumos susijusių gyventojų pageidavimą priešingai daugumos interesams. Tuo pačiu atsakovė pažeidė ir eismo saugumo užtikrinimo principą, numatytą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 3 punkte ir įpareigojantį užtikrinant saugų eismą įvertinti ir derinti asmens, visuomenės ir valstybės interesus.

Panaikinus kelio užtvarą yra atveriamas miško kelias, kuris nėra įtrauktas į atsakovės balansą bei neatitinka keliui keliamų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) priskiriamos D kategorijos gatvei (tai reiškia, kad gatvė yra pagalbinė, skirta privažiavimui prie gyvenamųjų namų ir gali pasibaigti akligatviu). Kelias tarp (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. (toliau – ir Kelias) nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą (toliau - Sąrašas), kadangi kelias neatitinka 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-61 patvirtintų Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos apraše numatytų kriterijų. 2021 m. gegužės 19 d. Administracija nurodė, kad pakartotinai atlikus vizualią kelio apžiūrą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g., buvo nustatyta, kad esama danga yra grunto pagrindo, tai neatitinka Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19, kelias duobėtas, važiuoti galima tik vienai mašinai, norint užtikrinti prasilenkimą reikėtų platinti kertant medžius. Pagal viešai prieinamą tinklalapį www.regia.lt, minėtas kelias patenka į II miškų grupės teritoriją, o tai reiškia, kad turėtų būti atliktas išmiškinimo projektas. Priimdama sprendimą atsakovė nepaisė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų, pagal kurio 11 straipsnio 7 dalies 1 punktą kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Sprendimu panaikinus kelio užtvarą tranzitiniam eismui atveriamas (duomenys neskelbtini) kelio žvyrkelis, kuris buvo įrengtas išimtinai gyventojų lėšomis, Vilniaus rajono savivaldybei visiškai prie to finansiškai neprisidėjus. Pašalinus kelio užtvarą esmingai sumažės (duomenys neskelbtini) gyventojų saugumas. Padidės aplinkos užterštumas, triukšmas, reikės daugiau pastangų žaliosios zonos išsaugojimui. Panaikinus kelio užtvarką sklypai nebebus aklakelyje, nors dalis savininkų vien dėl to pirko sklypus. Kelio užtvaro įrengimas niekaip neparalyžiavo (iš esmės net nesutrukdė) vietovėje vykstančio eismo, kadangi (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje yra kitos gatvės, kurios yra sutvarkytos ir atitinkančios teisės aktų reikalavimus, ir kuriomis užtikrinamas sklandus ir saugus susisiekimas su valstybinės reikšmės keliais. Be to, atstumas pailgėja tik 1,81 km.

Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad yra ginčas tarp (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., ir (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., gyventojų. (duomenys neskelbtini) gyventojai nori, kad kelio atkarpa tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. būtų uždaryta ir junginio paskirtis būtų pėsčiųjų takas, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė nori, kad keliu galima būtų važiuoti automobiliais.

Klausimas dėl Kelio užtvaro buvo Administracijos komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdyje buvo svarstomas, visų pirma, atsižvelgiant į Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 26 d. sprendimą (bylos Nr. AG-252/07-2021), kuriuo Administracija per 20 darbo dienų nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav., gyventojos prašymo.

Sprendimą panaikinti Kelio užtvarą lėmė ne tik (duomenys neskelbtini) g., esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., gyventojų prašymai, bet ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio (toliau – Padalinys) 2020 m. balandžio 16 d. raštas Nr. A32(1)-2521, kuriuo Padalinys reikalavo pašalinti Kelio užtvarą ir atlaisvinti miško kelią, kuriuo patenkama į VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomus miško žemės sklypus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 str. 1 d. numato, jog „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai“, o to paties įstatymo straipsnio 2 d. numatyta, kad „Savivaldybių vykdomosios institucijos miško valdytojo teikimu, o miestų miškuose – be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti fizinių asmenų lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių naudojimą“. Taigi, Administracijos komisijai nusprendus palikti Kelio užtvarą, būtų pažeistos minėto įstatymo nuostatos bei apribota fizinių asmenų teisė laisvai patekti bei lankytis valstybiniame miške.

Sprendimu Administracija norėjo tenkinti abiejų susiklosčiusio ginčo šalių interesus. Kadangi dėl užtverto kelio buvo pažeisti (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav., gyventojų interesai, t. y. buvo apribotos jų galimybės greičiau ir patogiau pasiekti visuomeninės paskirties objektus, Administracijos komisija nusprendė panaikinti Kelio užtvarą. Tačiau atsižvelgusi ir į (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav. gyventojų interesus ir Jų teisę į saugią aplinką, siekiant apriboti sunkiasvorio transporto priemonių tranzitinį eismą, kartu buvo priimtas sprendimas Kelio užtvarą pakeisti į aukščio ribotuvą pavedant Savivaldybės Kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių veidrodžių ir užtvarų įrengimo darbo grupei informuoti Riešės seniūnijos seniūną ir Avižienių seniūnijos seniūną apie tai, kad į seniūnaičių sueigų darbotvarkes būtų įtraukti klausimai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) įtraukimo į remontuojamų kelių sąrašus, numatant pagerinti minėtų gatvių važiuojamųjų dalių dangas.

Priimant ginčijamą sprendimą atsakovė turėjo atsižvelgti ne tik į (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav., gyventojų interesus, bet ir į kitų gatvių gyventojų bei Padalinio prašymus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, patvirtintame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu T3-323 (toliau - Bendrasis planas) (duomenys neskelbtini) gatvės planuojamos kaip viena pravažiuojamoji vietinės reikšmės gatvė, jungianti (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini). Natūralu, kad servitutu numatytas vidaus kelias de facto sujungiantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves 2021 m. birželio 17 d. posėdžio metu buvo vadinamas jungiamuoju keliu, nes tokią funkciją ši atkarpa ir atlieka. Priešingai, negu teigia pareiškėja, 2020 m. sausio 3 d. sprendimas leisti įrengti kelio užtvarą ir kelio ženklą Nr. 611 „Aklakelis“, buvo priimtas neteisėtai, yra niekinis ir negaliojantis dėl prieštaravimo Bendrojo plano sprendiniams, Miškų įstatymo 8 str. 1 p. ir Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-127, 47 punktui.

Administracijos Kelių ir gatvių įtraukimo į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą komisija yra priėmusi du vienas kitam prieštaraujančius sprendimus: 1) 2020 m. lapkričio 25 d. (Protokolo Nr. 2/2020), kuriuo pritarta nagrinėjamos kelio atkarpos įtraukimui į Sąrašą: 2 ) 2021 m. gegužės 5 d. (Protokolą Nr. 1/2021), kuriuo nepritarta nagrinėjamos kelio atkarpos įtraukimui į Sąrašą. Vadovaujantis 2021 m. birželio 17 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau LAGK) sprendimu Nr. 21R-458 (AG-425/05-2021) klausimo svarstymas dėl kelio atkarpos įtraukimo buvo priskirtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybai. 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą neįtraukti nagrinėjamos kelio atkarpos į Sąrašą. Atsiliepime E. R. nurodo, jog su šiuo sprendimu nesutinka ir ketina jį skųsti.

Nagrinėjamoje (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) gatves jungiančioje atkarpoje yra įregistruotas kelio servitutas, pagal kurį neapibrėžtam asmenų ratui suteikiama teisė pravažiuoti. Servitutas kaip daiktinė teisė šiai kelio atkarpai nėra nei panaikinta, nei pakeista, todėl užtvarai būtent ir pažeidžia šią servitutu numatytą teisę.

Šiuo metu (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) gatves jungianti kelio atkarpa yra ne vietinės reikšmės viešasis kelias, o vidaus kelias, nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise valdomas Valstybinės miškų urėdijos (toliau - VMU), todėl VMU vienintelė ir gali priimti sprendimus susijusius su kelio valdymu, tai pat ir dėl šio kelio užtvėrimo.

(duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai yra apskritai atkertami iš abiejų gatvės pusių: vienoje - neteisėtai įrengti užtvarai, kitoje - užsemta gatvė dėl įsisteigusių gamybinių/statybinių įmonių veiklos ir nuolatinio kelio dėvėjimo sunkiasvoriu transportu (Faktinių aplinkybių konstatavimas 2021-08-09).

Pareiškėjos argumentai dėl Vietos savivaldos įstatymo 36 ir 38 str. nuostatų pažeidimo ir neišklausytos gyventojų nuomonės yra nepagrįsti, nes abi šalys, jau daugiau kaip metai aktyviais veiksmais gina savo poziciją ir jau ne kartą kreipėsi tiek raštu tiek žodžiu į Administraciją ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybą. Negana to, visi suinteresuoti kelio atkarpos klausimu gyventojai buvo susitikę Zoom video-konferencijoje 2021 m. vasario 1 d. (susitikime taip pat dalyvavo pareiškėja M. K. ir advokatas Ričardas Varno).

Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjos 300 nurodomų parašų yra surinkti iš asmenų, kurie neturi jokio suinteresuotumo nagrinėjamu klausimu. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) g. yra suformuoti 77 sklypai. Akivaizdu, kad daugumos interesas yra pašalinti neteisėtai įrengtus kelio užtvarus.

Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, pateiktus gavus atsakovo atsiliepimą ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą įstoti į bylą.

Atsakovė Administracija 2021 m. rugsėjo 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl su ginču susijusių aplinkybių.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai palaikė skundo argumentus ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad į teismą kreipiasi ne tik savo, bet ir 300 gyventojų vardu. Įrengus užtvarą sumažėjo keturračių važinėjimas. Miškas tai vienintelė poilsio vieta. Šiuo metu užtvaras nėra išmontuotas, o ribotuvai nėra įrengti. Sprendimas nėra motyvuotas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Panaikinant ankstesnį sprendimą neatsižvelgta, kad miško keliukas nei jungiamojo, nei kelio reikalavimų neatitinka. Pagal bylos dokumentus galima spręsti, kad kelio servitutas yra kitur, o užtvaras ne miškų urėdijos sklype.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) gyventojų skundus. Ginčo atkarpa nėra įtraukta į kelių sąrašą, šiuo metu teisme nagrinėjama byla, kur sprendžiamas šis klausimas. Taryba nepritarė įtraukimui į kelių sąrašą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu pareiškėjos skundą prašė atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad tai 6 m pločio bendro naudojimo kelias, numatytas Bendrajame plane. Įtraukimas ar išbraukimas iš sąrašo yra svarbus kelio priežiūros aspektu. Keliu naudojamasi, jis pravažiuojamas visus metus. Ji keliu naudojosi nuo 2016 m.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos Sprendimo, kuriuo nutarta panaikinti kelio užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav., teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 16 d. Administracija gavo (duomenys neskelbtini) bendruomenės prašymą suteikti (duomenys neskelbtini) akligatvio statusą ir įrengti kelio užtvarą bei kelio ženklą Nr. 611 „Aklakelis“, kurį apsvarsčius 2020 m. sausio 3 d. Administracijos kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių ir užtvarų įrengimo darbo grupės (toliau – ir Darbo grupė) posėdyje, buvo nuspręsta neprieštarauti kelio užtvaro bei kelio ženklo Nr. 611 įrengimui (2021 m. sausio 3 d. posėdžio protokolas Nr. 1/2020 10 punktas).

2021 m. vasario 2 d. Administracijoje buvo gautas E. R. prašymas dėl kelio užtvarų (duomenys neskelbtini) gatvių sandūroje pašalinimo ir sprendimo, kurio pagrindu šie užtvarai buvo įrengti pakeitimo.

Atsakydama į šį prašymą 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. A33( 1)-1560 Administracija nurodė, jog šį klausimą pakartotinai numato svarstyti dalyvaujant minėtų gatvių atstovams pasibaigus karantinui.

Nesutikdama su šiuo Administracijos raštu E. R. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Išnagrinėjusi skundą Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 21R- (AG-252/07-2021) (pridedamas), jį tenkino, panaikino Administracijos 2021 m. kovo 2 d. raštą Nr. A33( 1)-1560 bei įpareigojo Administraciją per 20 darbo dienų nuo komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl E. R. 2021 m. vasario 2 d. prašymo.

2021 m. gegužės 19 d. raštu Administracija informavo pareiškėją M. K., jog atsižvelgiant į Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, artimiausio Darbo grupės posėdžio metu bus nagrinėjamas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) esančio užtvaro pašalinimo, o apie priimtą sprendimą ji bus informuota papildomai.

Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, Administracijos Saugaus eismo komisija pakartotinai svarstė E. R. 2021 m. vasario 2 d. prašymą ir ginčijamu Sprendimu bendru sutarimu nutarė panaikinti esamą kelio užtvarą, siekiant apriboti sunkiasvorių transporto priemonių tranzitinį eismą, pakeisti jį į aukščio ribotuvą pavedant užduotį Darbo grupei (parengiant naują schemą ir panaikinant pirminę), informuoti Riešės seniūnijos seniūną ir Avižienių seniūnijos seniūną, kad (duomenys neskelbtini) g. (Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), būtų svarstoma seniūnaičių sueigų darbotvarkėse įtraukiant į remontuojamų kelių sąrašą numatant minėtose gatvėse pagerinti gatvių važiuojamųjų dalių dangas (2021 m. birželio 17 d. posėdžio protokolas Nr.SEK-2021-1 1 punktas).

2021 m. birželio 23 d. raštu Nr.A33(1)-5478 pareiškėja buvo informuota apie tai, jog 2021 m. birželio 17 d. Saugaus eismo komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas „dėl kelio užtvaro, esančio jungiamajame kelyje, jungiančiame (duomenys neskelbtini) g. (Nr. (duomenys neskelbtini)), su (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.“ ir pateiktas posėdžio protokolas.

Administracijos atstovės paaiškinimais nustatyta, kad kelias tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra įtrauktas į Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Sprendimo projektas dėl Kelio įtraukimo į Sąrašą buvo svarstomas 2021 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje, tačiau sprendimo projektui nebuvo pritarta, kadangi Kelias neatitiko Vilniaus rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T3-61, nustatytų kelių įtraukimo kriterijų. Dėl šio sprendimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme vyksta ginčas administracinėje byloje Nr. eI3-1119-541/2022 (teisminio proceso Nr.3-61-3-03205-2021-8).

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos Sprendimu, pateikė skundą teismui, prašydama teismo panaikinti šio Sprendimo dalį, kuria buvo nutarta panaikinti kelio užtvarą.

Savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p.). Savivaldybė, įgyvendindama savarankiškąsias funkcijas, turi įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas vykdyti. Šios funkcijos įgyvendinamos savivaldybei Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais suteiktos kompetencijos ribose.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalimi, užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtina savivaldybės eismo saugumo programą (1 punktas), iš savivaldybės administravimo subjektų ir valstybinio administravimo subjektų savivaldybėje, nevyriausybinių organizacijų atstovų sudaro savivaldybės eismo saugumo komisiją, tvirtina jos nuostatus (2 punktas); sprendžia eismo organizavimo klausimus miestų ir kaimų gyvenamosiose vietovėse, vietinės reikšmės keliuose (3 punktas), atlieka kitas funkcijas, susijusias su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje (6 punktas).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.A27(1)-1247 „Dėl kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių ir užtvarų įrengimo darbo grupės sudėties pakeitimo ir reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Darbo grupės reglamentas nustato kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių kelio veidrodžių ir užtvarų įrengimo darbo grupės veiklos tvarką bei kelio ženklų, greitį mažinančių priemonių, sferinių kelio veidrodžių ir užtvarų (toliau – Priemonės) įrengimo tvarką Vilniaus rajone (1 punktas). Darbo grupė sprendžia Priemonių įrengimo klausimus, jų tikslingumą, kai yra siūlomas konkreti Priemonės įrengimo vieta (13 punktas). Pritarus priemonės įrengimui yra sudaroma schema, ant schemos pasirašo Darbo grupės pirmininkas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialistas (15 punktas). Reglamento 19 punktas nustato, jog fizinis arba juridinis asmuo, siekiantis įrengti Priemones Vilniaus rajono vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, Vilniaus rajono savivaldybei turi pateikti: 19.1. prašymą (laisvos formos); 19.2. pageidaujamą kelio ženklų schemą, planą ar projektą, kuriame nurodomi pageidaujama kelio ženklų numeriai, įrengimo vietos, atstumas iki objektų ir kita informacija; 19.3. asmens tapatybę patvirtinančias dokumentų kopijas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A27(1)-2348 buvo sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės saugaus eismo komisija ir patvirtinti šios komisijos nuostatai. Saugaus eismo komisijos nuostatų 14 punktas numato, jog Saugaus eismo komisija vykdo šias funkcijas: kontroliuoja Saugaus eismo programos įgyvendinimą (14.1 punktas); analizuoja eismo būklę savivaldybėje ir teikia išvadas (14.2 punktas); derina eismo organizavimo ir kelio ženklinimo schemas (14.3. punktas); sprendžia kitus su eismo saugumu susijusius klausimus (14.5. punktas); svarsto valstybinio administravimo subjektų, Savivaldybės administravimo subjektų, visuomeninių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu (14.4. punktas).

Nesutikdama su Spendimu dėl kelio užtvaro panaikinimo pareiškėja nurodo, jog priimdami sprendimą Komisijos nariai galėjo būti suklaidinti posėdžio darbotvarkėje neteisingai nurodžius, kad sprendžiamas klausimas dėl užtvaro jungiamajame kelyje; sprendimas yra nemotyvuotas ir iš jo turinio nėra užtvarko ir kelio ženklo panaikinimo motyvai, sprendimas priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 36 ir 38 straipsnių nuostatas, nes buvo ignoruojama vietos gyventojų nuomonė.

Administracija nesutikdamas su pareiškėjos skundu atsiliepime nurodo, jog priimant ginčijamą sprendimą turėjo atsižvelgti ne tik į (duomenys neskelbtini), bet ir į (duomenys neskelbtini) g. gyventojų prašymus, sprendimą panaikinti Kelio užtvarą taip pat lėmė VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio 2020 m. balandžio 16 d. raštas Nr. A32(1)-2521.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje nustatyta, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., 10 straipsnio) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; kt.). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, dėl Kelio užtvaro panaikinimo jame tik nurodyta, jog esamą kelio užtvarą nutarta panaikinti bendru sutarimu ir siekiant apriboti sunkiasvorių transporto priemonių tranzitinį eismą, pakeisti jį į aukščio ribotuvą pavedant užduotį Darbo grupei. Taigi priimtame administraciniame akte nenurodytas ne tik teisinis, bet ir faktinis jo priėmimo pagrindas, t. y. nėra nurodyta dėl kokių faktinių aplinkybių buvo priimtas priešingas sprendimas, nei 2020 m. sausio 3 d. leidžiant įrengti užtvarą. Tokių motyvų nėra nurodyta ir 2021 m. birželio 23 d. rašte, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie priimtą Sprendimą (pateikiant Komisijos posėdžio protokolą).

Administracija ginčijamo Sprendimo dėl užtvaro panaikinimo priėmimo motyvus teisė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose), tačiau teismas pažymi, kad motyvai dėl priimto administracinio akto privalo būti išdėstyti priimtame akte, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.). Administracinis teismas paprastai negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1065-520/2018; kt.).

Atsiliepime Administracija nurodo, jog sprendimas priimtas esant ginčui tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. gyventojų, nes vieni nori, kad gatves jungiantis kelias būtų uždarytas, o kiti, kad juo būtų galima važiuoti, taip pat vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimą per nustatytą terminą išnagrinėti E. R. prašymą dėl Kelio užtvarko panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimas išnagrinėti prašymą per nurodytą terminą nesudaro prielaidų priimant sprendimą dėl jau įrengto Kelio užtvaro panaikinimo nenurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvų ir faktinių aplinkybių. Priešingai, ta aplinkybė, jog tarp kelių gatvių gyventojų yra kilęs ginčas dėl Kelio užtvaro įrengimo, įpareigoja atsakovą atidžiai įvertinti jų prašymuose nurodytas aplinkybes ir sprendžiant dėl Kelio užtvarko nurodyti aiškius priimamo sprendimo motyvus. Saugaus eismo komisijos kompetencijai priskirta svarstyti juridinių ir fizinių asmenų pasiūlymus, prašymus ir skundus, susijusius su saugaus eismo organizavimu, todėl nagrinėdama trečiojo suinteresuoto asmens prašymą ir spręsdama dėl Kelio užtvarko panaikinimo atsakovė turėjo motyvuotai išdėstyti, dėl kokių faktinių aplinkybių ir kokiu teisiniu pagrindu yra keičiamas jos priimtas sprendimas dėl užtvaro įrengimo.

Pareiškėja atsiliepime nurodo, jog ginčijamo Sprendimo priėmimą lėmė ne tik (duomenys neskelbtini) g. gyventojų prašymai, bet ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio 2020 m. balandžio 16 d. raštas Nr. A32(1)-2521, kuriuo buvo reikalaujama pašalinti Kelio užtvarą ir atlaisvinti miško kelią. Atkreiptinas dėmesys, jog Seimo kontrolierė išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens E. R. skundą ir 2021 m. rugsėjo 14 d. pažymoje Nr.4D-2021/1-364 pripažino, kad skundas yra pagrįstas. Pažymoje yra nurodyta, jog iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos informacijos ir pateiktų dokumentų nustatyta, jog Kelias tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. yra išskirtas atskiru sklypu ir nėra perduotas VĮ Valstybinei miškų urėdijai valdyti patikėjimo teise. Todėl atsakovė spręsdama dėl Kelio užtvaro turėtų įvertinti Kelio tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. suformavimą ir jo atvaizdavimą teritorinio planavimo dokumentuose (Vilniaus rajono savivaldybės bendrajame plane, taip pat specialiuose planuose ir žemėtvarkos projektuose), ir priklausomai nuo kelio kategorijos spręsti dėl saugaus eismo organizavimo Kelyje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai šio sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad atsakovė priimto Sprendimo dėl užtvaro panaikinimo nesieja su eismo organizavimo klausimų sprendimu ar kitų funkcijų, susijusių su eismo saugumo užtikrinimo savivaldybės teritorijoje, atlikimu. Iš skundžiamo Sprendimo nei pareiškėjai, nei teismui nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kokioms faktinėms aplinkybėms esant priimtas atsakovės Sprendimas. Taip pat neaišku, kaip atsakovė vertina tiek pareiškėjos 2019 m. gruodžio 16 d. prašyme, tiek 2021 m. vasario 2 d. trečiojo suinteresuoto asmens prašyme nurodytas aplinkybes ir pačios Administracijos anksčiau priimtus sprendimus dėl Kelio užtvaro įrengimo. Teismo nuomone, nustatyti skundžiamo individualaus administracinio aktų trūkumai yra esminiai. Todėl pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdžio sprendimo Nr. SEK-2021-1 dalį, kuria nutarta panaikinti kelio užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav., tenkinamas. Administracija įpareigojama iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 2 d. trečiojo suinteresuoto asmens E. R. prašymą dėl Kelio užtvaro pašalinimo ir šiuo klausimu priimti motyvuotą sprendimą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylinėjimo išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodoma, jog išlaidas sudaro (skundo teismui parengimas, rašytinių paaiškinimų parengimas, papildomų įrodymų rinkimas ir atstovavimas teismo posėdyje). Į bylą pateikti pareiškėjos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 2022 m. sausio 31 d., suteiktų paslaugų ataskaita, mokėjimo kvitas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas patenkintas, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodymų dydžių, todėl pareiškėjai iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priteisia 2057 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos M. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos 2021 m. birželio 17 d. posėdžio sprendimo Nr. SEK-2021-1 dalį, kuria nutarta panaikinti kelio užtvarą, esantį (duomenys neskelbtini), Avižienių sen., Vilniaus r. sav., ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2021 m. vasario 2 d. prašymą dėl kelio užtvaro, pateikiant išsamų ir argumentuotą sprendimą.

Iš atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188708224) pareiškėjos M. K. (gim. duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2057 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.