Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eugenija Šatkuvienė, sekretoriaujant Jolitai Slavinskienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovui, M. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. savo vadovaujamoje įmonėje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti konsultantu nuo 2015-07-07 iki 2015-11-07 dienos piliečiui Š. S., gim. (duomenys neskelbtini). Taip G. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. l d. 1 p., 99 str. 95 str. 93 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. G. teik paaiškinime tiek teisme savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino ir paaiškino, kad Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, ir jokių pinigų niekada jam nemokėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomavosi patalpas, esančias Priekulėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 vasario mėn., buvo įsiskolinusi daugiau kaip šešių mėnesių nuomą, tuo metu dirbusiam darbuotojui, rinkodaros vadovui R. G. buvo duota užduotis, išsireikalauti, kad būtų sumokėtas įsiskolinimas ir laiku mokamas nuomos mokestis. Kovo mėnesį, R. G. į kabinetą atvyko kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. M.. J. M. pristatė jiems LJAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių M. D., kuris atvyko kartu į UAB „(duomenys neskelbtini) " į kabinetą. J. M. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidūrusi su finansiniais nesklandumais, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ investuotoja ir yra su UAB „(duomenys neskelbtini) " partneriai, tai UAB „(duomenys neskelbtini) " padengs UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus, ir toliau mokės nuomą, kol J. M. vadovaujama įmonė susitvarkys finansinius srautus. UAB „(duomenys neskelbtini) " kažkur gegužės mėnesį, per kelis kartus pervedė ir dalinai padengė buvusį UAB „(duomenys neskelbtini) " įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini) o už sekančius mėnesius, pagal sutartį buvo reikalaujama, kad JAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtų nuomos mokestį. Maždaug birželio pabaigoje, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kabinetą atvyko vyriškis, kuris prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris atstovaus šiai įmonei ir tai buvo Š. S.. Ji buvo jo informuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bendradarbiaujančios įmonės, kurias sieja finansiniai susitarimai, o Š. S. dirba abiejose įmonėse, ir atstovaus joms abiems kartu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama Š. S. pranešė liepos pabaigoje, kad jie stabdo ar nutraukia bendradarbiavimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir, kad daugiau už juos nebemokės. Taip tarpininkaujant Š. S. buvo pasirašytas Tarpusavio skolų užskaitymo susitarimas, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo didelių finansinių sunkumų, paraleliai intensyviai buvo ieškoma Priekulėje esančio pastato, arba, net visos įmonės, pirkėjai. Tačiau labai intensyviai besidomint UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. M. intensyviausiai, derybas vedė dėl įmonės pardavimo su juo. Tuo labiau, kad labai aktyviai dalyvavo Š. S.. Apie tai, kad buvo siunčiami pasiūlymai dėl skolų ir finansinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bukins, informuoja ir pats Š. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ t.y. įmonė Kėdainiuose, kuri yra pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėja, tai nuomojanti pastatą, iš kurio yra gaunamos pagrindinės UAB „(duomenys neskelbtini) " pajamos, buvo pranešta, kad verslas numatomas parduoti. Ir kai bus pasirašytas ketinimų protokolas su naujais savininkais, juos iformins. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. M. be jos žinios, bendradarbiaujant su Š. S., buvo nuvykę į Kėdainius į UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „Medicinos bankas“ Vilniuje. Taip jis susitarė naujom sąlygom, ir 2015 lapkričio 20 d. buvo parduota UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 2015 gruodžio l d. J. M. atleido ją iš direktorės pareigų, o nuo 2015 gruodžio 3 d., iš vis iš darbo. Akcijos buvo parduotos už ženkliai mažesnę sumą, negu buvo planuota už 5 000 Eur. Yra pateikti tik Š. S. parašyti ir siųsti kažkokie neva dokumentai. Kadangi ji nebedirba įmonėje, ji negali pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siųstų arba gautų laiškų susirašinėjimo. Kai 2015-08-11 buvo darbo inspekcijos patikrinimas dėl per didelės temperatūros turgavietėje, jie kaip tik vedė pokalbį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju Jonu, kuris, būtent, ir yra nurodyto amžiaus, pavardės tikrai nepamena dėl galimybės sumažinti temperatūrą panaudojant turimą įrangą. UAB „B. A.“ jo darbo laikotarpiu buvo atsakinga už pastate techninės būklės priežiūrą. Kadangi ji dirbo tokį darbą, kada į kabinetą ateidavo labai daug žmonių, įmonių ir darbuotojų, būtent papildomas stalas ir sofa buvo pastatytas tam, kad būtų patogiau kalbėtis, vesti derybas. Jei reikėdavo rašyti ar pasirašyti interesantams dokumentus būdavo labai patogu. VDI atstovas nepateikė nei vieno parodymo, išskyrus, tie siųsti laiškai, kuriuos pateikė Š. S. kuriais remdamasis galėtų daryti išvadą apie tai, nelegalaus darbo tyrimo akte, 9 punkte, kad Š. S. dirbo jos vadovaujamoje įmonėje. Jei VDI atstovas būtų leidęs susipažinti su pateikta medžiaga, dar jų kabinete būtų pateikus paaiškinimus. Tačiau to padaryti jai neleido. VDI darbuotojams buvo pateiktas prašymas patikrinti ar Š. S. nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašymas nebuvo įvykdytas. Atsakymo negavo. Kadangi ji, labai gerai žino, kokios laukia pasekmės už darbuotojo neįdarbinimą, niekada neleisdavo pradėti dirbti nei vienam darbuotojui neįdarbintam. Todėl nežino, kodėl Š. S. nesikreipė anksčiau arba iš karto į VDI dėl nelegalaus įdarbinimo. VDI apie, neva, nelegaliai įdarbintą Š. S., jai paskambino ir pranešė tik 2016 m. sausio pačioje pradžioje. Jos žiniomis, Š. S. yra ir šiuo metu įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Remdamasi tuo, mano, kad VDI neturi jokio pagrindo kaltinti jos nelegaliai įdarbintu darbuotoju. O Š. S. niekada neturėjo teisės prisistatynėti kaip įmonės atstovas. Š. S. niekada teismo procesinių dokumentų neruošė. Elektroniniu paštu buvo rašyti laiškai, kai jie gerdavo kavą kabinete. Jis sakydavo: „aš tau parašysiu, aš tau pasakysiu“. Iki teismo nė vienas iš tų laiškų nėra nuėjęs. 2015 metų civilinė byla spalio 26 atitinka tos bylos nagrinėjimą teisme. Negali paaiškinti kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas pateko teisme. Su „(duomenys neskelbtini)“ jie susirašinėjo labai senai. Laiškai buvo siųsti iš Š. S., jie bendravo betarpiškai.

Apklaustas teisme liudytojas Š. S. parodė, kad jis buvo antras po G. G. pagal svarbą. Jis ten nuo 2015 m. liepos 7 d. pradėjo dirbti nelegaliai. Buvo sutarta, kad jo darbas bus susijęs su skolininkais, kreditoriais, įmonės optimizavimu. Atsirado daug darbų. Dėl įmonės optimizavimo buvo padarytas tik planas. Užsiiminėjo konkrečiais skolininkais, teismais, neturėjo atskiro pašto, ruošdavo raštus asmeniniame pašte, siųsdavo direktorei. Pirma gavo avansą 500 Eur, buvo sutartas atlyginimas 1000 Eur į mėnesį, tačiau negavo už rugsėjį ir spalį. Tarėsi, kad jei įmonė pajudės jis bus apiformintas. Įmonės būklė buvo lanbai prasta. Spalio mėnesį vieną dokumentą pasirašė R., einanti laikinai pareigas. Darbo pabaiga lapkričio pradžia, 5-7 d. Jo darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), 3 aukšte direktorės kabinete. Nežino ar oficialiai registruotas adresas, bet visa korespondencija ėjo šituo adresu. Kadangi darbas buvo susijęs su įmonės optimizavimu, buvo įsteigtos dar dvi įmonės. Viena įmonė buvo patalpose, tos įmonės vadovu buvo jos sūnus. Šitame kabinete nebuvo kitos įmonės. Nebuvo, kad elektroninius laiškus siųstų kitai įmonei iš savo elektroninio pašto. Tai buvo daromas susirašinėjimas jo asmeniniame pašte. Jis siųsdavo į direktorės paštą. Tai buvo skiriama įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis nebuvo sudaryta. Jam du kartus buvo mokėtas atlyginimas, liepos 7 d. 500 Eur. Pati direktorė mokėjo. Jis žinojo, kad buvo atliekamas patikrinimas 2015 m. vasarą. Pasiskundė žuvininkai – prekiautojai, nes patalpose buvo labai karšta. Atsimena, kas atėjo konkrečiai, nes jie susirado „B. A.“ atstovą, kuris eksploatavo patalpas. Su jais buvo kalbama kaip atsijungti nuo šiluminių tinklų. Tik matė, kad buvo atvykę inspektoriai. Ji negalvojo ateiti, S. K. jį atvedė. Jis dirbo ir dabar dirba „(duomenys neskelbtini)“. Išsilavinimas – „(duomenys neskelbtini)“. 1000 Eur nedeklaravo, nes tai buvo nelegalūs pinigai. Kiekvieną dieną atvažiuodavo 9:30 val. į darbą, į kabinetą ir dirbdavo iki pusės penkių. Per pietų pertrauką eidavo į kavinę, kuri būdavo turgaus patalpose, mokėdavo direktorė. Kartais pats mokėdavo. Pateikė du vekselius asmenų, kurie buvo skoloje. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisminiai dalykai, „Edervita“. Daug prekybininkų, ne visus atsimena. Tose patalpose, kur buvo kabinetas, buvo dar viena įmonė. Jis neatstovavo kaip juristas, buvo kaip patarėjas – konsultantas.

Darbo inspekcijos atstovas M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad mano jog pateikta pakankamai duomenų byloje, kad buvo susiformavę darbiniai santykiai tarp G. G. ir Š. S.. Prašo, kad būtų skiriama bauda, numatyta sankcijoje.

Apklaustas teisme liudytojas T. L. teismo posėdžio metu parodė, kad dirbo darbo inspekcijoje. 2015 metų vasarą, rugpjūčio mėnesį, jie su kolege R. D. atliko patikrinimą. Buvo gautas skundas, kad per karšta patalpose. Atvykę, pakilo į antrą aukštą, į direktorės kabinetą, kur prie stalo sėdėjo kažkoks vyriškis, tačiau jis greitai išėjo, jie kreipės į direktorę. Vyrą apibudinant, tai vyresnio amžiaus vyriškis, ne jaunuolis. Tapatybės nesiaiškino, nes jis greitai išėjo iš tų patalpų. Tvirtina byloje esančius duomenis. Ant stalo buvo kažkokių popierių. Direktorė to vyriškio jam nepristatinėjo. Kai atėjo tas žmogus, kuris turėjo supažindinti Š. S. su direktore, į darbo inspekciją, atsisakė rašyti paaiškinimą, nes pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Rašytinių parodymų nedavė, kad Š. S. dirbo nelegalų darbą. Tokios frazės: „mums direktorė pristatė asmenį kaip darbuotoją“ jis tvirtinti negali. To vyro buvimo tikslo jis nenustatinėjo, nes tai nebuvo jo tikslas.

Apklausta teisme liudytoja D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad žinoma, kad G. G. traukiama atsakomybėn dėl nelegalaus darbo dėl teisines paslaugas teikusio asmens. Tikrino, nes turėjo skundą dėl kito reikalo. Atvykus į administracines patalpas, tame pačiame kabinete sėdėjo vyriškis, dirbo. Vyriškis tarp 50-60 m. Direktorė pasakė, kad tas asmuo yra iš juridinių paslaugų nuomos, kuri teikia paslaugas tai įmonei, nes yra daug skolininkų. Kokie darbo santykiai nesiaiškino. Patikrinimo laiko negali pasakyti. Tvirtina, kas buvo nurodyta patikrinimo akte. Tai buvo apie rugpjūčio mėnesį. neprašė sutarties, nes ne toks buvo mūsų tikslas.

Apklaustas teisme liudytojas J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad į „Blokelių gamybą“, kur dabar jis yra vadas, jis neatvedė žmogaus, jis atsivedė, kaip savo darbuotoją t.y. jis atvedė Š. S... Su Š. S. buvo darbo sutartis, po to jis nebėjo į darbą. Š. S. darbo vieta buvo nuo sausio iki kovo mėn. Priekulė, (duomenys neskelbtini), darbovietė (duomenys neskelbtini). Nebedirbo pas juos vasario - kovo mėn., jam buvo žymimos pravaikštos. Jie su juo turi dabar teisminį ginčą. Jo tolimesnė darbinė veikla jam nėra žinoma. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. jie nupirko „(duomenys neskelbtini)“. Š. S. nėra nei pėdsako, nei jokio dokumento. Š. S. už pravaikštas buvo atleistas šių metų pradžioje ar anų metų pabaigoje.

Apklausta teisme liudytoja R. R. parodė, kad nuo 2015-01-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke ir paaiškino, jog yra mačiusi ateinantį Š. S., kuris bendraudavo su direktore G. G., tačiau ar jis atliko kokias nors darbines funkcijas nežino.

Iš 2016-01-27 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad rasta dirbančių asmenų ir/ar anksčiau nustatytų dirbusių asmenų, nesudarius darbo sutarties arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos (b. l. 4).

Iš 2015-12-28 VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad informacijos apie Š. S. valstybinio socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra. Laikotarpis, už kurį teikiama informacija – nuo 2015-07-01 iki 2015-12-28 (b. l. 7-8).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių registravimo žurnalo nustatyta, kad Š. S. nėra įtrauktas, darbo sutarties nėra, nors Š. S. nurodo, kad dirbo nuo 2015-07-07 iki 2015-11-07. (b.l. 14-15).

Iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų išrašo tarp Š. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės G. G. matyti, kad Š. S. nuo 2015-07-17 iki 2015-10-30 susirašinėjo su įmonės direktore G. G.. Š. S. ruošdavo raštus asmeniniame pašte, siųsdavo direktorei (b.l. 20-128).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą ir užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur. Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. LR Darbo kodekso (toliau DK) 98 str., nurodyta, kad nelegalus darbas yra darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant (prižiūrint), kai darbuotojas atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai ir yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Veikos pagal ATPK 41³ str., 1 d. kvalifikavimui yra būtina nustatyti, jog asmenys dirbo tam tikrą darbą, kurį atlikti joms pavedė darbdavys, o darbdavys sumokėjo ar buvo įsipareigojęs sumokėti sulygtą darbo užmokestį.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad G. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, leido dirbti Š. S. apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41(3) str. 1 d., ir G. G. kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės, iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad 2015-07-26 buvo gautas piliečio Š. S. skundas dėl galimo nelegalaus darbo UAB ‚(duomenys neskelbtini)“. 2015-11-27 patikrinus VSDFV apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo nustatyta, jog Š. S. įmonės darbuotojų sąraše nėra. Iš Š. S. paaiškinimo ir pateikto elektroninio susirašinėjimo išrašų matyti, kad buvo rengiami ir siunčiami dokumentai įmonės vadovei. (b.l. 20-128), be to R. R. 2015-12-18 paaiškinime parodė, kad nuo 2015-01-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke ir yra mačiusi ateinantį Š. S., kuris bendraudavo su direktore G. G., tačiau ar jis atliko kokias nors darbines funkcijas nežino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41(3) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009.

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadai, kad Š. S. dirbo darbą, tai yra realiai atliko darbo funkcijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nesudarius darbo sutarčių G. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str., 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41(3) str. 1 d., todėl yra baustina.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

G. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirti 868 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16054845454 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.