Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2016-01-27 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, t. y. savo vadovaujamoje įmonėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nesudariusi darbo sutarties, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti konsultantu nuo 2015-07-07 iki 2015-11-07 dienos piliečiui Š. S., gim. (duomenys neskelbtini). Taip G. G. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1 punktą, 99 straipsnį, 95 straipsnį, 93 straipsnį ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nelegalaus darbo tyrimo akto nurodo, kad jame nurodyti duomenys yra paneigti liudytojų parodymais, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad protokolas ir aktas patvirtina padarytą pažeidimą. Nurodo, kad VDI nelegalaus darbo tyrimo akte nenurodyta, koks pareigūnas atliko patikrinimą ir koks UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas teikė dokumentus patikrinimui, ar jis turėjo įgaliojimus. Kadangi G. G. 2015-11-26 –2015-11-30 buvo direktorė, todėl tvirtina, kad tuo laikotarpiu nebuvo atliekamas joks nelegalaus darbo patikrinimas, nors akte nurodyta, kad patikrinimas buvo atliekamas 2015-11-26 – 2016-01-27. Kadangi nuo 2015-11-31 atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų, o nuo 2015-12-03 iš viso nebedirba bendrovėje, todėl negalėjo būti darbdavio atstovė, kaip nurodyta akte.

Nelegalaus darbo tyrimo akte taip pat nepagrįstai nurodyta, kad Š. S. pateikė papildomą raštą ir susirašinėjimo išrašus, nes jokių susirašinėjimų nebuvo. Tiesiog buvo siunčiami Š. S. laiškai, į kuriuos niekas nereagavo.

Mano, kad akte nurodytas faktas, jog VDI pareigūnai, bendrovėje 2015-08-11 atlikdami patikrinimą, matė panašaus amžiaus vyriškį, kuriam buvo apie 60–65 m., nesudarė pagrindo išvadai, kad tai buvo Š. S.. Teigia, jog teisme nebuvo patvirtinta, kad tai buvo Š. S.. Be to, teisme tie patys pareigūnai nurodė kitokį vyro amžių, kurį neva matė atliekant patikrinimą, t. y. vyriškį apie 50-60 m.

Pasak apeliantės neįrodyta, kad Š. S. buvo mokamas atlyginimas. Apskaitininkė R. R., kuri tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentaciją, patvirtino, kad jokių pinigų Š. S. nemokėjo, jokių dokumentų jam neteikė ir iš jo negavo.

Dėl M. D. duotų paaiškinimų nurodo, kad jis suklaidino VDI atstovus. JO tvirtinimas, kad galbūt Š. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes derino skolų suderinimo ir užskaitymo sutartis, yra nepagrįstas. M. D. nepaminėjo, kad UAB „D“, kurios direktorius yra jis pats, turėjo darbinių santykių su UAB „A“, kur ir dirbo Š. S.. Mano, kad M. D. sąmoningai neatvyko į teismą, kad nereikėtų duoti parodymų. Apeliantės teigimu, Š. S. dirbo M. D. vadovaujamoje įmonėje, tai buvo nurodyta ir VDI atstovams, tačiau šio fakto niekas nepatikrino.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad teismo nutartis surašyta atmestinai, sumaišyti faktai, datos ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ATPK 41³ str. 1 d. nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Asmuo už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog G. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė; kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai įtvirtinta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

Pagal DK 98 str. 1 d. 1 p. nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją.

Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Vienas iš apeliantės apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad ji negalėjo būti darbdavio atstovė, nes nuo 2015-11-31 ji atleista iš įmonės direktorės pareigų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2015-11-07, t. y. tuo laikotarpiu nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas Š. S.. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad G. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore dirbo nuo 2013-07-01 iki 2015-11-30 (t. 1, b. l. 167). Pažeidėja G. G. savo paaiškinime taip pat nurodė, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2015-12-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore (t. 1, b. l. 13). Taigi nustatyta, kad Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nelegaliai, kai bendrovės direktore buvo G. G.. Tai, kad nelegalaus darbo tyrimas pradėtas 2015-11-26 ir baigtas 2016-01-27, o aktas surašytas 2016-01-27, t. y. kai G. G. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dar nesudaro pagrindo teigti, jog ji nėra atsakinga už praėjusį laikotarpį. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ji negalėjo būti bendrovės atstovė , todėl neturi atsakyti už pažeidimą.

Apeliantė nurodo, jog byloje nėra įrodytas nė vienas DK 98 straipsnyje numatytas požymis, kuriam esant būtų galima daryti išvadą, kad Š. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais.

Atmestini apeliantės argumentai, jog nėra nustatyta, kada realiai Š. S. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Š. S. 2016-01-27 prašyme VDI dėl nelegalaus darbo nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2015-07-07, tačiau vėliau paaiškėjo, kad apie jo darbo pradžią įstatymų nustatyta tvarka nėra pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Remdamasis tuo prašė patikrinti dėl galimo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6).

2015-12-07 paaiškinime Š. S. nurodė, jog su G. G. 2015 m. liepos 2–3 d. susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomame „(duomenys neskelbtini)“ turgelyje, kur ji ir pasiūlė tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu. Š. S. nurodyta susitikimo su G. G. data nesukelia jokių abejonių dėl darbo pradžios UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad Š. S. nurodyta data yra tik susitikimo ir susipažinimo su G. G. data, ir ji negali būti traktuojama kaip darbo pradžia. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo abejoti Š. S. pirminiame prašyme nurodytu darbo pradžios laiku.

Nepagrįsti apeliantės nurodyti argumentai, jog pateiktų susirašinėjimų išklotinės taip pat paneigia, jog Š. S. pradėjo dirbti nuo 2015-07-07. Iš byloje pateiktos Š. S. susirašinėjimo elektroniniu paštu išklotinės matyti, kad laiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėti siųsti 2015-07-16. Tai, kad Š. S. siųstų elektroninių laiškų išklotinė pateikta nuo 2015-06-03, nepaneigia, jog Š. S. pradėjo dirbti nuo 2015-07-07. Pažymėtina, kad nuo 2015-06-03 Š. S. siųsti elektoriniai laiškai nėra susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 22).

Nustatant realią Š. S. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžią, neturi jokios reikšmės iki to laiko buvę Š. S. santykiai su kitomis įmonėmis, todėl argumentas, jog Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario–kovo mėnesiais buvo pristatytas kaip UAB „A“ atstovas, niekaip nepaneigia, jog Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai pradėjo dirbti nuo 2015-07-07.

Esant nurodytiems argumentams, apeliantės pozicija, jog byloje nėra tiksliai įrodyta nuo kada Š. S. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atmestini kaip nepagrįsti.

Nesutiktina su apeliante, jog byloje nėra įrodyta, kad Š. S. atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdaviui ir darbuotojui susitarus.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Darbo inspekcijos pareigūnai, atlikdami patikrinimą pagal Š. S. prašymą, apklausė liudytojus R. R., M. D., paėmė paaiškinimus ir iš G. G., patikrino VSDFV duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus ir nustatė, kad Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įdarbintas.

Š. S. nurodė, jog jis buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu. Į jo pareigas įėjo komunikacija su patalpų savininkais, darbas su bendrovės skolininkais, valdiškomis institucijomis ir teisminių ginčų priežiūra. Iš byloje pateiktų Š. S. susirašinėjimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu matyti, kad jis ruošė raštus, susijusius su gamybinių patalpų nuoma, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisminiais procesais, mokesčiais, skolų derinimu su kitomis įmonėmis (t. 1, b. l. 26–128). Aplinkybė, kad Š. S. išsilavinimas neatitinka jo bendrovėje atliktų pareigų, dar nesuponuoja išvados, kad jis tokių pareigų atlikti negalėjo. Be to, byloje yra pateikti duomenys, kad Š. S. pasiskelbė, jog 25 metus dirbo statybos, nekilnojamojo turto srityje, todėl gali teikti konsultanto paslaugas (t. 1, b. l. 168). Aplinkybė, kad bendrovė samdydavo advokatę, kuri tvarkė teisinius reikalaus, taip pat nepaneigia fakto, kad Š. S. neatliko darbinių funkcijų, susijusių su bendrovės teisminiais ginčais. Kaip matyti iš Š. S. siųstų laiškų UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis ruošė raštus teismui, todėl tai, kad jis negalėjo atstovauti bendrovės teismuose, dar nereiškia, jog neatliko kitokių darbinių funkcijų, susijusių su bendrovės teisminiais ginčais.

Nelegalaus darbo fakto nepaneigia ir tai, kad bendrovė negalėjo Š. S. mokėti tokio didelio atlyginimo. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Š. S. atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis, todėl argumentai dėl darbo užmokesčio dydžio, neturi jokios reikšmės. Pažymėtina, kad tinkamai neįdarbinus asmens, buhalteriniuose dokumentuose ir negalėtų matytis jam mokamas darbo užmokestis. Šiuo atveju nustačius, jog darbines funkcijas bendrovės vardu Š. S. atliko, todėl netikėti jo argumentais, kad už tai gavo darbo užmokestį, nėra pagrindo.

Faktas, kad Š. S. visus laiškus siuntė iš savo elektroninio pašto, o ne iš bendrovės, kuriuo naudojosi visi bendrovės darbuotojai, taip pat nepaneigia, kad Š. S. nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad Š. S. turėjo daug informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus reikalus, disponavo bendrovės finansiniais duomenimis, žinojo apie įmonės skolas – ruošė raštus bendrovėms, kurios skolingos UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat turėjo duomenis apie bendrovės bendradarbiavimą su kitomis įmonėmis, jų nuomos ir kitus santykius. Asmuo, kuris nedirbtų įmonėje, neturėtų galimybės susipažinti su įmonės finansine padėtimi, kontroliuoti bendrovės kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus. Paprastai finansinė bendrovės padėtis yra konfidenciali informacija, todėl kiekvienam asmeniui ji negali būti prieinama. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, jog Š. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbines funkcijas, tačiau bendrovėje nebuvo įdarbintas pagal Darbo kodekse nustatytus reikalavimus.

Apeliaciniame skunde yra nurodomi nelegalaus darbo tyrimo akto trūkumai, tokie kaip pareigūno, atlikusio tyrimą nenurodymas, asmens, pateikusio įmonės dokumentus pareigūnams, nenurodymas, neatitikimai dėl rastų dirbančių darbuotojų skaičiaus, netikslus Š. S. pateiktų elektroninių laiškų įvardijimas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie neatitikimai iš esmės nepaneigia nelegalaus darbo fakto buvimo.

Atsakant į apeliantės argumentą, jog neaišku, kokiu būdu atliekant tyrimą darbe buvo rastas Š. S., nors tokiu metu, kaip ir nurodė pats Š. S., jis bendrovėje nedirbo, nurodytina, kad šiuo atveju nelegalaus darbo tyrimas pradėtas pagal Š. S. prašymą. Atvykus į bendrovę atlikti patikrinimo, buvo nustatinėjama, ar su Š. S. jo nurodytu darbo laikotarpiu buvo sudaryta darbo sutartis ir pan. Neradus tokių duomenų ir buvo konstatuota, kad Š. S. nelegaliai, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, jo nurodytu laikotarpiu dirbo įmonės konsultantu. Nagrinėjamu atveju nelegalus darbas nebuvo nustatytas atsitiktinai VDI pareigūnams atvykus į bendrovę ir aptikus ten nelegaliai dirbantį darbuotoją, o pagal iš anksto gautą pranešimą.

Apeliantės argumentai dėl liudytojų R. D. ir T. L. užfiksuotų paaiškinimų tikrinimo metu ir teisme duotų neatitikimo, pažymėtina, kad neatitikimai dėl vyro, kurį matė bendrovėje 2015-08-11, amžiaus nėra reikšmingi, kurie, beje, nebuvo labai prieštaringi. Nustatant nelegalaus darbo faktą buvo remiamasi ne tik VDI pareigūnų duotais parodymais, bet ir Š. S. pateiktais duomenimis, kurie aiškiai patvirtina, jog jis atliko darbines funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojo M. D. paaiškinimai, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. bendravo su Š. S. kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir derino tarpusavio skolų užskaitymus yra užfiksuoti raštu. Netikėti duotais paaiškinimais, teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad jis neatvyko į teismą liudyti, nesuponuoja išvados, kad VDI davė melagingus paaiškinimus. Be to, pažymėtina, kad ne vien šiais paaiškinimas nustatytas nelegalaus darbo faktas. Kaip minėta, byloje esančių duomenų visetas patvirtina, kad Š. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko įmonės konsultanto pareigas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje suriktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad G. G., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skundžiamame nutarime yra netikslumų, tačiau jie nedaro nutarimo neteisėtu.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl šių aplinkybių apeliacinis skundas atmestinas, nutarimas paliekama galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.