Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo G. N. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d., nubaustas 1400 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. pagal ATPK 124 str. 6 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2012-11-16, 14.51 val., Oslo g., Vilniuje., vairuodamas automobilį SKODA SUPERB valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį ir važiavo 123 km/h greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus. G. N. apeliaciniu skundu prašo vadovaujantis ATPK 30¹ str. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą pakeisti ir taikyti administracinę atsakomybę, nesusijusią su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu; išdėstyti paskirtos piniginės baudos mokėjimą dalimis 1 metų laikotarpiui. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kurioms esant apeliantas padarė šį administracinį teisės pažeidimą. Anot apelianto, leistiną greitį jis viršijo dėl to, jog jam važiuojant antra kelio eismo juosta, automobilis, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, buvo įmontuota filmavimo įranga, važiavo paskui jį labai nedideliu atstumu, todėl, manydamas, jog jis nori apeliantą aplenkti ir įvertinęs tai, jog pirmoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis, apeliantas norėjo apvažiuoti kliūtį, persirikiuoti į pirmąją kelio eismo juostą ir taip leisti pravažiuoti už jo važiuojančiam automobiliui. Savo kaltės apeliantas neneigia ir nevengia administracinės atsakomybės, tačiau mano, kad teismas, skirdamas baudą už pažeidimą, privalėjo atsižvelgti ir įvertinti į šias aplinkybes, jog KET apeliantas pažeidė ne iš chuliganiškų paskatų, nesiekdamas sukelti pavojaus sau ir aplinkiniams, bet priešingai, siekdamas atlaisvinti eismo juostą, kur, kaip manė apeliantas, jo vairuojamą automobilį norėjo lenkti kitas, paskui apeliantą važiavęs automobilis, ir priimti nutarimą, kuriuo jam būtų skirta minimali bauda.

Pasak apelianto, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir skirdamas ne minimalią, o net aukštesnę nei vidutinę sankcijoje numatytą baudą, neatsižvelgdamas, jog sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, vertino ne visas lengvinančias aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas, nesukėlė jokių pasekmių, apeliantas turi nemažą vairavimo stažą ir už tokio pobūdžio KET pažeidimus galiojančių administracinių nuobaudų neturi, o tai įrodo, jog šis pažeidimas atsitiktinio pobūdžio, anot apelianto, jo veikoje nėra tyčios. Todėl teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, privalėjo įvertinti visas įvykio aplinkybes ir, atsižvelgęs į apelianto asmenybę, taikyti tinkamą, t. y. minimalią nuobaudą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą visiškai nevertino, kad tarnybinį automobilį apeliantas vairavo vykdydamas tarnybines pareigas, kadangi (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju ir įvykio metu iš Vilniaus oro uosto vežė užsienio svečius, atvykusius oficialaus vizito. Minėtoje darbovietėje vairuotojo pareigose dirba nuo 2002 m. rugsėjo 30 d., drausminė atsakomybė per šį laikotarpį jam nebuvo taikyta, apeliantas darbdavio yra vertinamas kaip tinkamai atliekantis savo tiesiogines pareigas darbuotojas. Apeliantas pažymi, kad pagrindinės jo funkcijos yra susijusios su automobilio vairavimu, todėl jam taikyta administracinė nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) tiesiogiai įtakoja apelianto darbą, t. y. tiesioginių darbinių pareigų atlikimą. Neturėdamas teisės vairuoti, apeliantas negali dirbti du mėnesius, o tai sąlygoja apelianto pajamų netekimą ir šeimos pajamų sumažėjimą. Apelianto šeimoje auga trys nepilnamečiai mokyklinio amžiaus vaikai, žmonos pajamos yra apie 1500 Lt, todėl jo gaunamos pajamos yra svarbus jo šeimos pajamų šaltinis.

Apeliantas teigia, kad šioje byloje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis pripažino administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimas buvo padarytas vykdant tarnybines pareigas tarnybiniu automobiliu, automobilis, kuriame buvo įmontuota filmavimo įranga, manevravo su tikslu, kad apeliantas pasitrauktų į pirmąją eismo juostą, dėl to apeliantas ir viršijo greitį, pažeidimas padarytas netyčia, atsitiktinio pobūdžio, ne sisteminis, kadangi apeliantas galiojančių administracinių nuobaudų už tokio pobūdžio KET pažeidimus neturi, jau daugiau nei 10 metų dirba vairuotoju, teisės vairuoti atėmimas tiesiogiai įtakos darbo, kad ir trumpalaikį, praradimą, kadangi pagrindinės apelianto funkcijos yra susijusios su automobilio vairavimu, gaunamos pajamos yra labai svarbus jo šeimos pragyvenimo ir trijų nepilnamečių vaikų išlaikymo šaltinis, kurių netekimas akivaizdžiai sąlygotų šeimos sąlygų pablogėjimą, kas ypač svarbu žiemos periodu, kai ženkliai padidėja išlaidos šeimos būsto išlaikymui.

Apeliantas nurodo, kad administracinės nuobaudos paskyrimo tikslas yra drausminti pažeidėjus, siekiant juos auklėti taip, kad jie laikytųsi įstatymų. Apeliantui paskirta bauda už padarytą pažeidimą, kurio apeliantas neginčija ir dėl kurio labai gailisi, ne tik drausmina apeliantą, kadangi jis žino, kad privalės sumokėti 1400 Lt, kuriuos galėtų skirti šeimai būtinoms prekėms įsigyti, bet ir visiškai apriboja apelianto galimybę tam tikrą laiką (2 mėn.) dirbti, taigi atima ir galimybę užsidirbti pinigų, kuriuos galėtų skirti piniginės baudos sumokėjimui. Todėl apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti jam skiriant minimalią baudą už padarytą pažeidimą bei neskiriant teisės vairuoti atėmimo (ATPK 30¹ str.).

Pažymi, kad jo šeimos pajamos sudaro apie 2500-3000 Lt per mėnesį, šeimoje auga trys nepilnamečiai mokyklinio amžiaus vaikai, jo šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, apeliantui neretai tenka finansiškai padėti jo senyvo amžiaus ligotiems tėvams, todėl paskirtos baudos sumokėjimas iš karto sukels neigiamas pasekmes jo šeimai ir vaikams, visiškai suvaržys normalų šeimos gyvenimą. Atsižvelgiant į tai apeliantas prašo išdėstyti paskirtos piniginės baudos mokėjimą dalimis 1 metų laikotarpiui.

Apeliantas taip pat nurodo, kad ATPK 330 str. apibrėžia nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminus. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo, apelianto nuomone, turi būti atsižvelgta ir į tai, jog nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos 2012 m. gruodžio 12 d. apeliantas neturi galimybės vairuoti transporto priemones, kadangi iki šio skundo priėmimo dienos (2013-01-02), jam laikinosios teisės vairuoti transporto priemones nebuvo pratęstos (policijos pareigūnų nuomone, tai galima padaryti tik pateikus įrodymus, jog minėtas teismo nutarimas yra apskųstas), taigi jau ir dabar beveik mėnesį teisės vairuoti transporto priemones apeliantas neturi, todėl teismui nusprendus netenkinti apelianto prašymo, šis laikas turėtų būti įskaitytas į skundžiamu teismo nutarimu nustatytą 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, į G. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę – G. N. turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskyrė ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatytos baudos maksimumui artimą baudą (1400 Lt) ir vidurkiui lygų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (2 mėnesiams).

Apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti jam skiriant minimalią baudą už padarytą pažeidimą bei neskiriant teisės vairuoti atėmimo (ATPK 30¹ str.). Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti G. N. paskirtą nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Skiriant nuobaudą jau įvertinta G. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, teisės vairuoti atėmimas tiesiogiai įtakos darbo, kad ir trumpalaikį, praradimą, apeliantas yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, apelianto šeimoje auga trys nepilnamečiai mokyklinio amžiaus vaikai, žmonos pajamos yra apie 1500 Lt, todėl apelianto gaunamos pajamos yra svarbus jo šeimos pajamų šaltinis ir kt.) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine, nes daugelis žmonių naudoja teisę vairuoti transporto priemones panašiems tikslams.

Anot apelianto, leistiną greitį jis viršijo dėl to, jog jam važiuojant antra kelio eismo juosta, automobilis važiavo paskui jį labai nedideliu atstumu, todėl, manydamas, jog jis nori apeliantą aplenkti ir įvertinęs tai, jog pirmoje eismo juostoje važiavo kitas automobilis, apeliantas norėjo apvažiuoti kliūtį, persirikiuoti į pirmąją kelio eismo juostą ir taip leisti pravažiuoti už jo važiuojančiam automobiliui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė visiškai nepateisina padaryto pažeidimo, t. y. greičio viršijimo, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo objektyvi galimybė pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administracinės teisės pažeidimu, pavyzdžiui sulėtinti greitį, bei atsilaisvinus pirmajai eismo juostai, persirikiuoti ir pan.

Pažymėtina, kad G. N. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. viršijo leistiną greitį 53 kilometrais per valandą, tuo neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams, pažeidimas padarytas mieste, kur vyksta intensyvus judėjimas. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomas jo darbinės veiklos pobūdis, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis, turėdamas nemažą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pastebėtina, kad iš Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenų (b. l. 6), matyti, kad G. N. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad G. N. atitinkamų išvadų nepadarė, pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę švelninanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Pažeidėjo padarytas pažeidimas ir be jo pripažinimo pilnai įrodytas kitais objektyviais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. G. N. paskirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus bei yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui.

Apeliaciniame skunde prašoma paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui, kas mėnesį mokant baudą dalimis. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., atsižvelgiant į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. G. N. dėl baudos išdėstymo, vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d., turi teisę kreiptis į organą (pareigūną), priėmusį nutarimą paskirti nuobaudą, t. y. šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris ir turi spręsti baudos išdėstymo klausimą. Apylinkės teismas šio klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako šiuo klausimu.

Apeliantas taip pat nurodo, kad nuo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos 2012 m. gruodžio 12 d. apeliantas neturi galimybės vairuoti transporto priemones, kadangi iki šio skundo priėmimo dienos (2013-01-02), jam laikinosios teisės vairuoti transporto priemones nebuvo pratęstos (apelianto teigimu, policijos pareigūnų nuomone, tai galima padaryti tik pateikus įrodymus, jog minėtas teismo nutarimas yra apskųstas), taigi jau ir dabar beveik mėnesį teisės vairuoti transporto priemones apeliantas neturi, todėl teismui nusprendus netenkinti apelianto prašymo, šis laikas turėtų būti įskaitytas į skundžiamu teismo nutarimu nustatytą 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju nesprendžiamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) vykdymo klausimas. ATPK 271 str. numatyta administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių apskundimo tvarka, pagal kurią apeliantas galėjo ginčyti policijos pareigūnų veiksmus. Pažymėtina, kad apeliantas laikinąjį vairuotojo pažymėjimą galėjo prasitęsti policijos įstaigai pateikęs pažymą iš apeliacinės instancijos teismo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra apskųstas ir byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Apelianto nurodytą klausimą iš esmės spręs nutarimą vykdantys policijos pareigūnai - ATPK 325 str. 1 d.

Įvertinus minėtas aplinkybes, G. N. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam teisės pažeidimui, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir G. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.