- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2-489-117/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- K. J.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui K. J. dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo; trečiasis asmuo bankrutuojanti individuali įmonė „Miškinis“; institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui K. J., prašydama padalinti ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį butą ieškovės asmeninėn nuosavybėn, konstatuojant, kad atsakovui nepriklauso jokia piniginė kompensacija iš ieškovės.
Nurodė, kad būtinybė padalinti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsirado, nes atsakovo individuliai įmonei „Miškinis“ Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartimi iškelta bankroto byla ir pagal vykdomas procedūras išieškojimas nukreipiamas į jo asmeninį turtą bei jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dalintiną turtą sudaro santuokoje įgytas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovė mano, kad butas turėtų būti priteistas jai, nes šiame bute kartu su ieškove gyvena trys jos ir atsakovo vaikai, iš kurių vienas dar yra nepilnametis. Butas buvo įsigytas pagal 2000 m. birželio 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 70 000 Lt. Buto kainai sumokėti buvo panaudota 18 000 Lt, kurie priklausė ieškovei ir atsakovui bendrai kaip sutuoktiniams, o likusi suma buvo ieškovės asmeninė nuosavybė, t. y. 20 000 Lt, kuriuos jai padovanojo tėvai 2000 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartimi, ir 32 000 Lt, kuriuos ji pasiskolino iš tėvų, o šie pinigus gavo iš Lietuvos žemės ūkio banko pagal 2000 m. birželio 12 d. paskolos sutartį dėl 8 000 JAV dolerių paskolos. Dėl tokios finansinės paramos ieškovė susitarė su tėvais 2000 m. birželio 12 d. susitarimu, savo tarpusavio įsipareigojimus fiksavo 2014 m. sausio 17 d. susitarimu, o 2014 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartimi tėvai atleido ją nuo pareigos grąžinti ieškovei asmeniškai paskolintus 32 000 Lt buto dalies kainai sumokėti. Įvertinus, kad pagal pateiktą turto vertinimo ataskaitą dabartinė buto vertė yra 148 000 Lt, bendrai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios buto dalies (26 proc.) vertė sudaro 38 480 Lt, kuri tarp šalių dalintina lygiomis dalimis (po 19 240 Lt), jei nėra nukrypstama nuo lygių dalių principo. Šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes po IĮ „Miškinis“ bankroto bylos iškėlimo atsakovas neturėjo pajamų, todėl visos buto ir vaikų išlaikymo išlaidos teko ieškovei. Dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei asmeninėn nuosavybėn atitenka butas be jokios kompensacijos ieškovui.
Atsakovas ir trečiasis asmuo BIĮ „Miškinis“ su ieškiniu sutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nutartimi nutarė nagrinėjamą bylą sustabdyti ir siųsti Vilniaus apygardos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimo organizavimui, siūlant prokurorui pavesti paskirti dokumentų ekspertizę siekiant patvirtinti ar paneigti nusikalstamų veikų buvimą.
Teismas nustatė, kad ieškinys, įrodinėjant ginčo buto pinigų įsigijimo kilmę, be kitų dokumentų yra grindžiamas ieškovės ir jos tėvų sudarytais 2000 m. birželio 12 d. (pinigų) dovanojimo sutartimi, 2000 m. birželio 12 d. susitarimu dėl pinigų paskolinimo, 2014 m. sausio 17 d. susitarimu dėl skolos sumos patvirtinimo pagal 2000 m. birželio 12 d. susitarimą ir 2014 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartimi. Pasak teismo, išreikalavus išvardintų dokumentų originalus bei ieškovės ir jos atstovo advokato R. Č. sudarytą atstovavimo sutartį, susidarė įspūdis, kad visi jie yra paruošti ne anksčiau nei 2014 metais, kai ieškovė sudarė sutartį su advokatu. Teismas pastebėjo, kad visų dokumentų šablonai yra labai panašūs, visų dokumentų pabaigoje jose nurodytų asmenų pavardės, vardai ir parašai yra patalpinti identiškose lentelėse, kurios nebūdingos įprastai rengiamiems dokumentams, dokumentai galimai surašyti ant tokio pat, tuo pat metu pagaminto popieriaus. Todėl galima išvada, kad teismui pateikti dokumentai yra suklastoti, t. y. padarytas nusikaltimas, numatytas LR baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje – dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas. Teismas sprendė, kad neištyrus minėtų dokumentų autentiškumo, civilinės bylos nagrinėti neįmanoma, todėl ji stabdytina ir perduotina ikiteisminiam tyrimui (CPK 300 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė J. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Byloje nagrinėjamas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimas, kuris tapo aktualus dėl atsakovo IĮ „Miškinis“ bankroto – neužtekus įmonės turto, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami iš jos savininko (steigėjo) asmeninio turto ir jam priklausančios turto dalies bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis. Šis klausimas bet kuriuo atveju turi būti išspręstas, nes be jo negali būti užbaigta priverstinio vykdymo procedūra IĮ „Miškinis“ bankroto byloje. Sustabdžius nagrinėjamą bylą, turto padalijimo, tuo pačiu ir IĮ „Miškinis“ bankroto bylos pabaigos klausimai bus sprendžiami tik po ikiteisminio tyrimo pabaigos, kas įvertinus jo trukmę, konkrečiai ir dėl ekspertizių atlikimo, civilinių bylų nagrinėjimo trukmę teisme, reiškia, kad sutuoktinių turto padalijimo klausimas galėtų būti išspręstas tik po 4-5 metų. Įvertinus, kad IĮ „Miškinis“ bankroto byla tęsiasi nuo 2009 metų, manytina, kad toks civilinių ginčų nagrinėjimas teisme neatitiktų teisės aktuose deklaruojamų tikslų nagrinėti bylas per įmanomai trumpiausią laiką. Todėl jeigu teismui iškilo abejonių dėl kai kurių dokumentų autentiškumo, joms išsklaidyti turi būti taikomos kitos procesinės priemonės, nesusijusios su bylos sustabdymu, pvz., dalinis teismo sprendimas, proceso atnaujinimas arba tų abejonių sukėlusių įrodymų vertinimas pagal įrodymų vertinimo taisykles.
2. Esminis ginčo dalykas – kaip padalinti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. pirma sprendžiamas turto priskyrimo kuriam nors iš sutuoktinių klausimas, o po to – jų tarpusavio atsiskaitymo (jei jis aktualus). Pagal pateiktus proceso dalyvių atsiliepimus, ginčo dėl buto priteisimo natūra ieškovei nėra. Ieškovė nėra skolininkė bankroto byloje, o pagal teismų praktiką dėl bendrosios nuosavybės padalijimo išieškojimo atveju turtas turi būti padalintas taip, kad jį būtų galima tinkamai realizuoti, gauti didžiausią finansinę naudą kreditoriams. Taigi objektyviai vienintelis padalinimo būdas yra buto priteisimas ieškovei, o tokiam sprendimui abejones sukėlę dokumentai neturi jokios įrodomosios reikšmės.
3. Teismui abejones sukėlusiais dokumentais ieškovė įrodinėja būtinybę nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo ieškovės naudai, tačiau tai nėra vieninteliai bei esminiai įrodymai dėl šių ieškinio reikalavimų. Byloje nėra abejonių, kad ieškovės tėvai gavo tikslinę paskolą būtent minėtam butui įsigyti. Net jei sandoris būtų neįvykęs ar turėtų kokių nors trūkumų, ieškovės tėvai gali jį dar kartą patvirtinti (CK 1.79 str. 1 d.). Teismui abejonių sukėlę dokumentai (2000 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartis ir 2000 m. birželio 12 d. susitarimas dėl pinigų paskolinimo) patys savaime nesukuria teisinių pasekmių – jie tik išviešina ir formalizuoja atitinkamų asmenų valią. Rašytinės formos nesilaikymas (nebuvimas, jei teismas nepripažintų abejones sukėlusių dokumentų kaip įrodymų) neužkerta kelio šalims susitarimo faktą ir sąlygas įrodinėti kitais įrodymais (CK 1.93 str. 2, 6 d., 6.469 str.). Nagrinėjant civilinę bylą šiuos faktus ir įrodymus galima teisiškai įvertinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nors apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai tik dėl bylos sustabdymo nepagrįstumo, ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tik šioje dalyje nutartis gali būti skundžiama (CPK 165 str.), šios apeliacijos objektu laikytinas teismo nutarties dalies, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiais atvejais teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, išnagrinėja civilinę bylą iš esmės arba ją sustabdo. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 163³ str.). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Vienas iš privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų yra negalėjimas nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Tai reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad įsigyjant butą, kuris yra bendras sutuoktinių turtas, dalis kainos buvo sumokėta iš jos asmeninių lėšų, kurias jai padovanojo tėvai. Šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą, kadangi nepaisant to, jog atsakovas su ieškiniu sutinka, šio klausimo išsprendimas turės įtakos atsakovo bankrutuojančios IĮ „Miškinis“ kreditorių interesams. Ieškovė pateikė teismui 2000 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią jos tėvai padovanojo jai asmeniškai 20 000 Lt atsiskaityti už perkamą butą (b. l. 24), ir tą pačią dieną sudarytą susitarimą, pagal kurį ieškovės tėvai paskolino jai 32 000 Lt tuo pačiu tikslu, t. y. atsiskaityti už perkamą butą. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2014 m. sausio 17 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią tėvai padovanojo ieškovei ankstesniu susitarimu paskolintus 32 000 Lt, t. y. atleido ją nuo prievolės grąžinti šią pinigų sumą (b. l. 28). Teismas, suabejojęs šių dokumentų sudarymo datų tikrumu (t. y. manydamas, kad dokumentai galėjo būti surašyti atgaline data), sustabdė bylos nagrinėjimą, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas dėl šių dokumentų galimo suklastojimo.
Atsižvelgiant į byloje pareikšto ieškinio dalyką bei tai, kad šios bylos išsprendimas yra susijęs su viešojo intereso užtikrinimu IĮ „Miškinis“ bankroto byloje, svarbu yra nustatyti, ar ieškovės tėvai padovanojo asmeniškai jai nurodytas pinigų sumas butui įsigyti. Tiek pagal 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK), galiojusio sudarant 2000 m. birželio 12 d. dovanojimo sutartį, tiek pagal šiuo metu galiojančio civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, dovanojimo sandoriai dėl tokių pinigų sumų, kokias nurodė ieškovė, turėjo būti sudaromi rašytine forma. 2000 m. birželio 12 d. susitarimas dėl pinigų paskolinimo, sudarytas su sąlyga, kad tėvai pinigus ieškovei paskolins, jeigu gaus paskolą iš banko, taip pat turėjo būti rašytinės formos (1964 m. CK 43 str. 2 p., 293 str.). Tačiau įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas sandorio nedaro negaliojančiu, išskyrus įstatymuose įsakmiai nurodytus atvejus (1964 m. CK 58 str., CK 1.93 str. 2 d.). Nei anksčiau galiojusiame, nei dabartiniame CK nėra numatyta, kad dovanojimo ar paskolos sutartys negalioja, jeigu nesilaikoma rašytinės formos. Minėtos teisės normos nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra ginčo tarp ieškovės ir jos tėvų dėl teismui pateiktų sandorių sudarymo ar jų įvykdymo fakto. Vien tai, kad ieškovės pateikti sutarčių dokumentai kelia abejonių dėl jų surašymo datų, savaime nepaneigia šalių valios sudaryti šias sutartis. Atskirajame skunde pagrįstai teigiama, kad abejones sukėlusių dokumentų nepripažinimas kaip įrodymų neužkerta kelio šalims susitarimo faktą ir sąlygas įrodinėti kitais įrodymais. Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė aplinkybes apie jai tėvų asmeniškai padovanotus pinigus butui įsigyti įrodinėja ir kitais rašytiniais įrodymais, dėl kurių tikrumo teismui nekilo abejonių. Byloje yra pateikta 2000 m. birželio 12 d. paskolos sutartis, pagal kurią AB Lietuvos žemės ūkio bankas įsipareigojo suteikti 8 000 JAV dolerių paskolą ieškovės tėvui (b. l. 11-16). Šios sutarties 1.4 punkte nurodyta paskolos paskirtis: „pirkti dukrai butą“. Byloje taip pat yra pateikti duomenys apie ieškovės tėvo gautas pajamas minėtų sandorių sudarymo laikotarpiu (b. l. 83-98). Be to, apeliantės teigimu, jos tėvai gali patvirtinti sandorių sudarymo ir įvykdymo faktus. Taigi nustatyti šioje byloje reikšmingas aplinkybes galima įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į šių įrodymų patikimumą, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės poziciją tęsti bylos nagrinėjimą, tiriant bei vertinant kitus byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Teismas pernelyg suabsoliutino abejones sukėlusių dokumentų ištyrimo dėl galimo jų suklastojimo svarbą šios bylos teisingam išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje iškeltos abejonės dėl dalies ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų patikimumo nekliudo teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo pagrindo sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, todėl yra pagrindas skundžiamą nutarties dalį panaikinti.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutarties dalį, kuria civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.