Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 30 d. (laikotarpio pradžią patikslino atsikirtime į atsakovo atsiliepimą) iki teismo sprendimo priėmimo dienos arba iki tada, jeigu pažeidimai būtų pašalinti (b. l. 3, 21). Pažymėtina, jog ginčo ribos apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu, kuriame pareiškėjas, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo turi nurodyti, dėl kokių galimai neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuo jo patirta neturtinė žala pasireiškė, t. y. nurodyti jam kilusią, o ne galimai kilsiančią ateityje neturtinę žalą. Pareiškėjas skundą, kuriame įvardijo jo patirtus išgyvenimus ir galimai neteisėtus atsakovo veiksmus teismui pateikė (išsiuntė paštu) 2021 m. vasario 4 d., todėl šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 4 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su tuo, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušo patalpose nėra jokių pertvarų tarp dušų, todėl pareiškėjas maudydamasis yra matomas kitų asmenų, pažeidžiamas pareiškėjo privatumas.

Atsakovas pripažino, kad dušo patalpose pertvaros nebuvo įrengtos. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Į bylą pateikė dušo patalpų nuotraukas (b. l. 15–19), patvirtinančias, jog pertvaros dušo patalpose nėra įrengtos.

Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 16 ir 18 punktai reglamentuoja oro temperatūrą dušinėse, taip pat privalomą karšto vandens į jas tiekimą. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turėtų būti pertvaros, tarp jų nėra. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja, todėl teismas pritaria atsakovo argumentui, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje ar persirengimo patalpoje įrengti pertvaras. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, kad nors sienelių dušo patalpose neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018). Nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau pripažintina, kad dėl pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvimo, pareiškėjo privatumas duše buvo pažeidžiamas visą ginčui aktualų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2021 m. vasario 4 d., o tai galėjo sukelti pareiškėjas perteklinius nepatogumus naudojantis dušu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis būryje esančiu dušu (Higienos normos HN 134:2015 44 punktas) ir ginčo dėl šios galimybės byloje nėra, vertintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 10 dienų (kartų). Toks teisės į privatumą naudojantis dušu vertinimas atitinka LVAT administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020 (2020 m. rugsėjo 2 d. nutartis), o taip pat LVAT administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019 (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis) suformuotą praktiką.

Pareiškėjas taip pat skunde teigė, jog dušo patalpos neremontuotos, nuo lubų krenta tinkas.

Dėl pareiškėjo argumentų, jog dušo patalpos neremontuotos ir nuo lubų krenta tinkas, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad dušo patalpos yra reguliariai valomos, dušo patalpos yra tvarkingos, pelėsio nesimato, tinkas nebyra (b. l. 9). Šiuos atsakovo atstovo argumentus patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 15–19). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes pareiškėjo argumentai dėl neremontuotų dušo patalpų ir krentančio nuo lubų tinko atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, skunde nurodė, kad dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo jautė emocinę depresiją, neigiamą poveikį, patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinę skriaudą, pažeminimą, buvo pažeista pareiškėjo teisė į orumą. Atsakovas į bylą pateikė Pravieniškių PN Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 13), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti pertvarų dušuose neįrengimas, ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1449-261/2020, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019, 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-178-629/2021) daro išvadą, kad dėl privatumo dušuose neužtikrinimo pareiškėjas galėjo patirti perteklinių neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su netinkamomis kalinimo sąlygomis.