Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2020-03-02 · Civilinė byla Nr. e2YT-803-374/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-02
Bylos Nr.
e2YT-803-374/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00037-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
V. A., D. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-803-374/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00037-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.; 3.2.6.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant pareiškėjos A. S. atstovei advokatei S. S.,suinteresuotam asmeniui V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., V. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. teismo prašo: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio J. S., a/k (duomenys neskelbtini) mirties 2010-06-22, faktiškai paveldimą turtą pradėdama valdyti.

Pareiškėja nurodo, kad jos sutuoktinis J. S. mirė 2010-06-22. Pareiškėjos sutuoktinio J. S. paskutinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po jo mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko butas su rūsiu – (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos vardu, sutuoktinio vardu jokio kito turto nebuvo registruota, todėl į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo pareiškėja nesikreipė. Bute gyvena iki šiol, moka mokesčius, naudojasi kitu bute esančiu kilnojamuoju turtu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Suinteresuotas asmuo V. A. su pareiškimu sutinka.

Liudytojai V. D., R. A. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, teigė, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties liko gyventi bute, mokėjo už butą mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėjos A. S. sutuoktinis J. S. mirė 2010-06-22. Po jo mirties niekas iš galimų paveldėtojų į notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikšmę. Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 1-3 dalių prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Valios priimti palikimą išreiškimas turi svarbiausią reikšmę sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Nustatymas, ar priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra fakto klausimas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal LAT jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., LAT 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo mėn. 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1467-527/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikėjo J. S. palikimą priėmė pradėdama turtą faktiškai valdyti kaip savo turtą: kai kuriais namų apyvokos ir jo asmeniniais daiktais. Pareiškėjos teigimu, turtas naudojamas, tvarkomas kaip pareiškėjos turtas.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, kurias patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai; asmens dokumentai, mirties liudijimas, notaro pažyma, pažyma apie nekilnojamąjį turtą, ir kt. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą bei įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pareiškimas pagrįstas ir įrodytas (CK 5.51 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 87, 270, 293-295, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. S., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio J. S., a/k (duomenys neskelbtini) paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), mirties 2010-06-22, pradėjusi turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė