- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-03
- Bylos Nr.
- e2-2223-722/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01899-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Ieškovas
- UAB „4finance“
- Atsakovas
- E. A.
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, vadovaudamasi CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei E. A. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „4finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės 753,62 Eur skolą, kurią sudaro 275,70 Eur negrąžinta paskolos suma ir 477,92 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei adresuoti ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu 2015-08-11 specialiame interneto tinklalapyje adresu http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai. Remiantis CPK 130 str. laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 str. nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2010-02-27 vartojimo kredito sutarties Nr. 8245203 specialiųjų sąlygų, bendrųjų paskolos sutarties sąlygų, sąskaitos išrašo, mokėjimo nurodymo dėl paskolos suteikimo atsakovei, paaiškinimo dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos kopijos patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Nustatyta, kad šalys nuotoliniu būdu per sistemą www.smscredit.lt 2010-02-27 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 8245203, pagal kurią ieškovė 30 dienų terminui atsakovei suteikė 289,62 Eur vartojimo kredito sumą. Kredito suteikimo ir pinigų pervedimo faktą patvirtina mokėjimo nurodymas. Atsakovė savo ruožtu suteiktą paskolą įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2010-03-29, tačiau tinkamai savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Atsakovė dalį paskolos grąžino, tačiau likusi negrąžinta paskolos suma – 275,70 Eur. Atsakovės prašymu paskolos grąžinimo terminas buvo pratęstas iki 2012-05-04, tačiau ir iki šio termino atsakovė paimtos paskolos negrąžino.
CK 6.38 str., 6.63 str., 6.200 str., nustato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.870 str. 1 d. numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Vadovaujantis CK 6.63 str., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Kadangi atsakovė 2010-02-27 vartojimo kredito sutarties Nr. 8245203 sąlygų tinkamai nevykdė, įrodymų apie visišką prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d., iš jos ieškovei priteistina 275,70 Eur negrąžinta paskolos suma pagal minėtą sutartį.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 477,92 Eur delspinigius. Ieškovė nurodė, kad atsakovei už kiekvieną prievolės nevykdymo dieną buvo skaičiuojami 1 proc. dydžio delspinigiai. Ieškovė paskaičiavo delspinigius, atsižvelgdama į CK 1.125 str. reikalavimus. CK 6.71 str. 1 d. įtvirtinta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovė negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas neturi leisti būtent vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-10-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Šių santykių specifika lemią tai, kad teismas turi būti aktyvus bylos nagrinėjime, kadangi šalys yra nelygiavertėje padėtyje. Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje ir taip aukštas sutartines palūkanas, tradiciškai taikomas „greitųjų“ kreditų atveju, bei didelę metinę kredito normą, įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai net ir po termino sutrumpinimo, kurį savanoriškai pritaikė ieškovė, yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 3 d. dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 str. 2 d. 5 p. preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Be to, pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės. Dėl šių priežasčių ieškovės argumentai apie sutartyje esą numatytas išimtines netesybas nepagrindžia reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio. Be to, pažymėtina, kad atsakovė dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovei įvykdė.
Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, įvertinant pradinę paskolos sumą (275,70 Eur) ir atsižvelgiant į tai, kad kreditorė nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovei priteistinų delspinigių dydis mažintinas iki 0,2 proc., t. y. iki 95,58 Eur.
CK 6.37 str. 2 d. nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi atsakovė sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jos ieškovei priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (371,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 str. ir 6.210 str.).
Ieškinį patenkinus iš dalies, remiantis CPK 93 str. 2 d., iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (~49 proc.) priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 8,33 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis.
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 1,16 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str., 286 str., 287 str., teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „4finance“, įm. k. 301881644, buveinės adresas: Kaunas, Jonavos g. 254A, a. s. Nr. LT91 7300 0101 1149 6911, „Swedbank“, AB, 275,70 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų 70 ct) negrąžintą paskolą, 95,58 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 58 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (371,28 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,33 Eur (aštuonių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 str. 2, 3 d. reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.