Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. U. ir jo gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. U. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. U., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant K. U. atsakomybei 1 metams 6 mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metus ir konfiskuotas D. U. priklausantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. vasario mėn. 10 d. apie 9 val. 35 min. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendyje konstatuota, kad D. U. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, tačiau yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimo institutą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga D. U. skirti baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir transporto priemonės konfiskavimą.

3. Apeliaciniame skunde atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. U. gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį, nekonfiskuoti D. U. vardu registruoto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį grąžinti.

3.1. Skunde nurodoma, kad teismo argumentas dėl automobilio konfiskavimo yra nemotyvuotas, neproporcingas, per griežtas ir neteisingas. D. U. vardu registruota transporto priemonė yra šeimos turtas, kuris buvo sutuoktinių D. U. ir S. U. įsigytas bendram naudojimui ir už bendras pinigines lėšas.

3.2. Skunde teigiama, kad D. U. per 18 metų vairavimo stažo nėra baustas administracine nuobauda už administracinį pažeidimą, nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Akivaizdu, jog apeliantas yra atsakingas ir drausminga vairuotojas, kuris nelinkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Tai rodo apelianto atsakingumą prieš visuomenę, įstatymų laikymąsi ir pavyzdinį elgesį, vairuojant automobilį. Taigi, vairavimas išgėrus yra atsitiktinis atvejis, todėl automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai.

3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl D. U. padarytos veikos sunkesnių padarinių nekilo, jokie asmenys sužaloti nebuvo. Padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, bet priskiriamas prie nesunkių. D. U. nėra teistas ir/ar anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, darbdavio charakterizuojamas teigiami, nebuvo baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ar kitus šiurkščius KET pažeidimus. Nagrinėjamu atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos šios aplinkybės rodo mažesnį apelianto asmenybės pavojingumą, todėl sprendimas konfiskuoti automobilį prieštarauja proporcingumo principui ir varžo asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, juo labiau, kad pirmos instancijos teismas kaltinamajam be automobilio konfiskavimo dar skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė 2 metams naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

3.4. Gynėjos teigimu, jei teismas spręstų, kad turto konfiskavimas yra būtina baudžiamojo poveikio priemonė, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, gali taikyti konfiskuotino turto vertės išieškojimą pinigais bei BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas vienoje nuosprendžio vietoje teigia, kad atsižvelgiant į apeliantą charakterizuojančias aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kitoje – laikosi kitokios pozicijos ir mano, kad tam, kad D. U. laikytųsi įstatymų, reikalingos baudžiamojo poveikio priemonės ir netgi kelios baudžiamojo poveikio priemonės.

3.5. Gynėjos vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas neabejotinai turės įtakos apelianto, jo šeimos finansinei padėčiai. Apelianto šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų. Apelianto šeima kiekvieną mėnesį moka paskolos grąžinimo įmokas. Nors D. U. ir jo sutuoktinė S. U. yra dirbantys, tačiau jų pajamos nėra didelės, todėl neabejotinai automobilio konfiskavimas turės įtakos jų finansinei padėčiai ir kito automobilio, kurį galėtų vairuoti apelianto sutuoktinė, jie įsigyti negalės.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje D. U. ir jo gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras Andrius Brasas prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. U. ir jo gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, nesutinkama tik su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – transporto priemonės konfiskavimu. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad nusikalstamą veiką D. U. padarė vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikomas nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Šis automobilis registruotas D. U. vardu, tačiau laikomas bendrąja sutuoktine nuosavybe, kadangi turtas įgytas santuokos metu (1 t., b. l. 48, 100). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė konfiskuoti automobilį ,,BMW“ kaip nusikaltimo padarymo priemonę, motyvuodamas tuo, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė galės efektyviai atgrasyti D. U. nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ateityje darymo. Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu, prašoma ją panaikinti arba taikyti dalinį konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad D. U. per 18 metų vairavimo stažo nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas teigiamai, nusikalstama veika nesukėlė sunkesnių padarinių, jokie asmenys nebuvo sužaloti.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019). Transporto priemonės konfiskavimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai yra nustatytos akivaizdžiai išskirtinės aplinkybės, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

9. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais <...> pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio, tačiau ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be to, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Yildirim prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas Het Financieele Dagblad B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

12. Nagrinėjamu atveju aptartos teismų praktikos kontekste svarbu įvertinti, kad D. U. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, D. U. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 80-84). Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad D. U. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo, priešingo teisei elgesio rezultatas. Nagrinėjamu atveju dėl padarytos nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nekilo. Svarbu įvertinti ir tai, kad D. U. kartu su sutuoktine gyvena (duomenys neskelbtini), todėl susisiekimas kaimo vietovėje be transporto priemonės yra neabejotinai apsunkintas. Taigi, automobilis yra šeimos turtas ir jo konfiskavimas nagrinėjamu atveju būtų neproporcinga, netikslinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri suvaržytų ne tik D. U., bet ir jo šeimos teises ir teisėtus interesus, sukeltų neproporcingai dideles pasekmes, nesuderinamas su šios poveikio priemonės tikslais ir principais, neatitiktų jo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, nei reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant bendro prevencinio tikslo – daryti prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslingesnis transporto priemonės vertės dalies, o ne paties automobilio konfiskavimas.

13. Gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad D. U. šeima turi didelių finansinių įsipareigojimų, sutuoktinių pajamos nėra didelės, todėl automobilio konfiskavimas turės įtakos jų finansinei padėčiai ir kito automobilio, kurį galėtų vairuoti apelianto sutuoktinė, jie negalės įsigyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. sausio 10 d. Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,L. B.“ suteikė 123 165 Eur dydžio kreditą D. U. ir S. U. nekilnojamojo turto įsigijimui, įkeičiant šį turtą. Galutinis šio kredito grąžinimo terminas – 2051 m. gruodžio 18 d. (2 t., b. l. 10-11). Šios aplinkybės ir kartu su kreditavimo sutartimi pateiktas įmokų mokėjimo grafikas, D. U. AB ,,L.“ banke esančios sąskaitos išrašas patvirtina, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens šeima turi pakankamai didelių ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, todėl įsigyti kitą automobilį būtų finansiškai sunku (2 t., b. l. 12-19). Byloje esanti VšĮ ,,Emprekis“ pažyma patvirtina, kad vidutinė automobilio vertė rinkoje yra 12 470 Eur su PVM (1 t. b. l. 47). Pažymėtina, jog konfiskuotino turto vertės klausimas turi būti vertinamas kompleksiškai su kitais bylos duomenimis, taip pat ir su aplinkybėmis, susijusiomis su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kaltininko asmenybe ir ar tokios vertės turto konfiskavimas nebūtų nepakeliama finansinė našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinus nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant dalį konfiskuotino turto – automobilio vertės, t. y. 3000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš D. U. nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje D. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. U. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti D. U. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, 6 dalimi, iš D. U. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct).

Nustatyti šešių mėnesių terminą savanoriškam sumokėjimui išieškomai 3000 eurų. Išieškomus 3000 eurų turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 6610. Patvirtinantį dokumentą apie sumokėjimą pateikti baudžiamųjų bylų raštinei.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą D. U. vardu registruotam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris VIN: (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: ,,BMW“ užvedimo raktelius ir automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus UAB „A.“, (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą, PVM sąskaitą-faktūrą, automobilio dokumentus, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, ,,G.“ automobilio draudimo polisą, esančius voke prie bylos medžiagos – grąžinti D. U..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.