- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- 2S-1555-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35141-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- UAB „Aliuminio konstrukcijos“
- Kategorijos
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) RUAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolė A. S., išieškotoja UAB „Aliuminio konstrukcijos“ .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės A. S. veiksmų. Skunde prašo panaikinti antstolės 2017-08-24 raginimą įvykdyti sprendimą S017-13966, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/01439, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/17/01439 ir įpareigoti antstolę perduoti Vilniaus apygardos teismui UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateiktą 2017-08-01 vykdomąjį raštą Nr. eA2-480-335/2017. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškėjai yra iškelta restruktūrizavimo byla, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi yra patvirtintas pareiškėjos restruktūrizavimo planas, todėl antstolei atsirado pareiga sustabdyti vykdomąją bylą CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir perduoti teismui vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tam, kad būtų patikslintas pareiškėjo restruktūrizavimo planas ir nustatyta išieškotojo reikalavimo tenkinimo eilė.Suinteresuotas asmuo antstolė 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. S017-15824 atsisakė tenkinti pareiškėjos (skolininkės) skundą bei vykdomąją bylą su skundu persiuntė teismui. Nurodė, kad tie vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdomi, bei tie reikalavimai, kurie egzistavo iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo, tenkinami restruktūrizavimo procese. Šiuo atveju išieškotojos reikalavimas yra kilęs po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir po jos restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Teismų praktika bei esamas reglamentavimas leidžia vykdyti skolos išieškojimą iš skolininko, kuriam iškelta restruktūrizavimo byla ir jau patvirtintas restruktūrizavimo planas, kai reikalavimai atsiradę po tokio plano patvirtinimo. Todėl antstolė neturėjo pareigos sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą perduoti teismui.Išieškotoja nesutiko su skolininko skundo argumentais ir prašė skundą atmesti. Nurodė, kad antstolės vykdoma Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi išieškotojai yra priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias ji patyrė skolininkei nepagrįstai pateikus skundą dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties. Skolininko prievolė mokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsirado 2017-08-01, t.y. po skolininko kaip restruktūrizuojamos įmonės statuso įgijimo ir po restruktūrizavimo plano patvirtinimo, todėl skolininko prievolė atlyginti išieškotojo (kreditoriaus) patirtas bylinėjimosi išlaidas vertintina kaip einamoji įmoka ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Remiantis teisės normomis ir teismų praktika vykdymo procesas dėl einamųjų įmokų išieškojimo nestabdytinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė bei atsisakė skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Teismas nustatė, kad teismo nutartis, kuria pareiškėjui iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjo 2014-03-27, pareiškėjo restruktūrizavimo planas patvirtintas 2016-02-15, o teismo papildoma nutartis, kurią vykdydama antstolė priėmė ginčijamą raginimą įvykdyti sprendimą, įsiteisėjo 2017-08-01, t.y. po teismo nutarties iškelti pareiškėjo restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos.Teismas nurodė, kad remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip ,,einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą - ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 474-684/2014). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pareigos vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (sustabdyti vykdomąją bylą ir persiųsti pateiktą vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui tam), kadangi prievolė, kurios pagrindu antstolė priėmė ginčijamą raginimą įvykdyti sprendimą, tapo vykdytina po teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo ir įmonės restruktūrizavimo plano patvirtinimo dienos. Antstolė, priimdama raginimą įvykdyti sprendimą, veikė teisėtai, pagrįstai, vadovaudamasi CPK ir ĮRĮ nuostatomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalis aiškiai apibrėžia, kas yra restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos – tai visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą. Bylinėjimosi išlaidos, priteistos civilinėje byloje, negali būti laikomos kasdiene apeliantės veikla, nes ji neužsiima teisinių paslaugų teikimu, todėl nelaikytinos ir einamosiomis įmokomis. Apeliantės manymu, įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą visada, kai nustato, kad skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla, ir perduoti vykdomąjį dokumentą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ĮRĮ nuostatų, teismų praktikos analizė leidžia daryti išvadą, kad visi kreditoriniai reikalavimai, atsiradę po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti įtraukti į restruktūrizavimo planą ir tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka bei terminais. Jokie priverstiniai išieškojimai iš restruktūrizuojamos įmonės nėra galimi, ir net einamųjų įmokų įsiskolinimo išieškojimui yra būtinas įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančio teismo leidimas. Antstolė privalėjo vadovautis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, sustabdyti vykdomąją bylą, bei persiųsti vykdomąjį raštą restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo išieškotoja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo: apeliacinį procesą nutraukti; nenutraukus apeliacinio proceso, atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Atskirasis skundas paduotas praleidus terminą. Apeliantei (jos atstovui) apie ginčijamą nutartį tapo žinoma vėliausiai 2017-12-22, kuomet gavo iš antstolės dokumentus, kad vykdymo procesas tęsiamas ir lėšos nurašomos. Atskirajame skunde nesąžiningai nurodė, kad pareiškėja apie ginčijamą nutartį sužinojo 2018-01-04. Atskirąjį skundą padavė 2018-01-11, t.y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 338 straipsnio nuostatomis.Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip einamosios įmokos, turi būti vykdomos bendra tvarka ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkei jokių privilegijų. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo padavimo terminų
Suinteresuotas asmuo prašo nutraukti apeliacinį procesą tuo pagrindu, kad apeliantė praleido terminą atskirajam skundui paduoti. Suinteresuotas asmuo tvirtina, kad apeliantė apie priimtą nutartį turėjo sužinoti iš vykdomosios bylos. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad vykdomoji byla yra užbaigta antstolės 2017-12-07 patvarkymu, jai pilnai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Todėl sutiktina su suinteresuoto asmens argumentu, kad apeliantei apie tai, kad skundas dėl antstolės veiksmų yra atmestas, turėjo būti žinoma anksčiau nei apeliantės atstovei 2018-01-04 (b.l. 36) buvo įteiktas ginčijama teismo nutartis. Kita vertus, tik susipažinus su procesinio dokumento turiniu galimas procesinės teisės apskųsti procesinį dokumentą realizavimas. Su procesinio dokumento turiniu pareiškėja turėjo galimybę susipažinti 2018-01-04. Kitų duomenų byloje nėra. Pareiškėja atskirąjį skundą padavė 2018-01-11, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad atskirasis skundas paduotas nepraleidusi atskirojo skundo padavimo termino, todėl jį pagrįstai priėmė.
Dėl ginčo esmės
Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė A. S. vykdo Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateiktą vykdyti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eA2-480-335/2017 dėl 300 Eur skolos išieškojimo iš skolininko RUAB „Molesta“ išieškotojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0177/17/01439).Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3244-340/2015 iškelta UAB „Molesta“ restruktūrizavimo byla, nutartis įsiteisėjo 2014-03-27. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartimi patvirtintas RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo planas, nutartis įsiteisėjo 2016-02-15.CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Apeliantės tvirtinimu, skolininkei iškėlus restruktūrizavimo bylą, vykdomoji byla turėjo būti sustabdyta CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdomasis dokumentas persiųstas restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.Teismų praktikoje nurodyta, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, atsiranda įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti restruktūrizavimo bylą, tačiau šis draudimas apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas).ĮRĮ 8 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos restruktūrizuojama įmonė moka visas einamąsias įmokas. Pagal ĮRĮ 2 straipsnio 9 punktą restruktūrizuojamos įmonės einamosios įmokos yra visi įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias, kurie (kurios) mokami (mokamos) įmonės restruktūrizavimo metu, pradedant nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje pažymėta, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus kai gaunamas teismo leidimas – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, 26 punktas; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Taigi kai nustatoma, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusi skola atsirado atliekant restruktūrizavimo procedūras, užtikrinant įmonės ūkinę komercinę veiklą, tai tokios išlaidos pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį laikytinos einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-421/2018, 18 punktas).RUAB „Molesta“ skola UAB „Aliuminio konstrukcijos“ dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsirado jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jos atsirado RUAB „Molesta“ restruktūrizavimo metu dalyvaujant teisiniuose ginčuose, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas pripažino einamosiomis įmokomis, kurias įmonė turi mokėti restruktūrizavimo bylos metu. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolės veiksmai teisėti, jai nebuvo teisinio pagrindo sustabdyti vykdomosios bylos CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdomąjį dokumentą persiųsti restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Suinteresuotas asmuo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo priteisti iš apeliantės 150 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.Prašomos realiai patirtos atstovavimo išlaidos priteisti duomenimis, jos neviršija Rekomendacijomis už atstovavimą nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkintinas ir iš apeliantės RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai priteistina 150 Eur patirtų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.Atsižvelgiant į aptartą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės RUAB „Molesta“ suinteresuoto asmens UAB „Aliuminio konstrukcijos“ naudai 150 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo.