Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesnysis išsilavinimas, Lietuvoje faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) 2013 m. vasario 12 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį – 50 MGL dydžio bauda;

2) 2016 m. kovo 8 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (du epizodai ) – 8 MGL dydžio bauda.

3) 2018 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje – prie lošimo namų „C“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), įėjimo, bei šių lošimo namų viduje, vestibiulyje, tyčia įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant M. Ž. ir kitiems asmenims, prie lošimo namų įėjimo sudavė nukentėjusiajam K. C. dešinės rankos kumščiu ir delnu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, bei šių lošimo namų viduje, vestibiulyje, sudavė nukentėjusiajam K. C. koja vieną kartą į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK XXXII skyriaus tvarka. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Byla gauta teisme 2019 m. kovo 19 d., kaltinamasis G. K. į Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtus teismo posėdžius 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. birželio 4 d., 2019 m. liepos 23 d., 2019 m. rugpjūčio 8 d. neatvyko, dėl ko nebuvo galimybės pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu teismas pranešė, kad susisiekė su kaltinamuoju elektroniniu paštu, pranešė apie posėdį ne vieną kartą, įspėjo jį dėl kardomosios priemonės pakeitimo į griežtesnę jam neatvykus į posėdį. Asmuo prašė posėdį atidėti iki sausio mėnesio, rašė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir kuomet grįš į Lietuvą tuomet ir sumokės viską, iš pradžių žadėjo atvykti į posėdį, tačiau vėliau pranešė, kad tikrai neatvyks. Teismas pažymi, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nors G. K. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, vis tik rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytas formaliai, iš esmės žinant ir neprieštaraujant kaltinamojo laikinam išvykimui į užsienį. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nors kaltinamasis prašė posėdį atidėti iki sausio mėnesio, rašė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir kuomet grįš į Lietuvą tuomet ir sumokės viską ir atvyks į posėdį, tačiau nėra pagrindo manyti, jog atidėjus bylos nagrinėjimą, jis atvyks į teismą. Kadangi kaltinamasis yra ne tik ne Lietuvos Respublikoje, bet ir vengia atvykti į teismą, nutarta vadovautis BPK 246 straipsnio nuostatomis ir bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.

Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. atvažiavo į „C“ (duomenys pakeisti), esantį (duomenys neskelbtini). Jis būdamas kazino stipriai ir daug išgėrė ir jam pritrūkus kelių žetonų nuėjo prie jam nepažįstamo jaunuolio ir jo paprašė paskolinti ar vieną, ar du kazino žetonus, kelių žetonų prašė, jis neprisimena, nes tuo metu buvo stipriai išgėręs, bet vieno žetono kaina yra 5 eurai. Po kiek laiko jis išėjo į lauką, prie pagrindinio įėjimo į kazino ir laukė, kol atvažiuos jo draugas. O paskui jį išsekė į lauką tas jaunuolis, kuris buvo paskolinęs žetonus, su savo draugu. Vienas jaunuolis, kurio jis nepažįsta, ant jo rankos buvo langetė, pradėjo iš jo reikalauti atiduoti 10 eurų, jis pasakė jam, kad tuoj atvažiuos jo draugas ir atiduos, ko jis nervinasi. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis sudavė vieną kartą su dešinės rankos delnu jaunuoliui, kuris reikalavo 10 eurų, ir jo draugui, ir dar savo draugui. Kodėl jis jiems trims sudavė, jis paaiškinti negali, nes jį išprovokuoti yra labai sunku, o jeigu būtų buvęs blaivas, tikrai taip nesielgtų. Po įvykio klausė jo draugas, kas jam buvo užėję, jis jam tik atsakė, kad jis pats nežino. Draugas neturi jam jokių pretenzijų dėl jam sudavimo, nes jis jį pažįsta ir žino, kad jis tikrai ne mušeika. Jis sumokės civilinį ieškinį, pateiktą Ligonių kasų, o dėl nukentėjusiojo pateikto civilinio ieškinio, tai gali pasakyti tik tiek, jeigu teismas priteis sumokėti nukentėjusiajam civilinį ieškinį, tai jis tik po to ir sumokės. Dėl įvykio gailisi (b. l. 65-66).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. C. parodė, kad kiek atsimena su pusbroliu buvo kazino, pirmasis konfliktas įvyko. kai kaltinamasis paprašė paskolinti pinigų. Davė jam 2 žetonus po 5 eurus ir išėjo su pusbroliu į lauką, nes jis norėjo parūkyti ir ten vėl sutiko kaltinamąjį, paprašė jo grąžinti pinigus, o jis susmūgiavo į kairės pusės smilkinį. Nukentėjusysis supykęs kažką jam pasakė ir tada jis dar kartą susmūgiavo, dėl kitų smūgių jau neatsimena, nes buvo pavargęs ir apsvaigęs nuo alkoholio, nuo smūgių. Mano, kad sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą. Viso to pasekmės buvo tokios, kad svaigo galva, pykino, buvo silpna keletą dienų, teko važiuoti į ligoninę, buvo šviečiama galva, prastai jautėsi, todėl negalėjo dirbti, dirba pagal individualią veiklą. Nedirbo dvi ar tris dienas. Vaistų nepirko. Žalą vertina 1000 eurų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Ž. parodė, kad buvo su K. kazino „C“ (duomenys pakeisti), žaidė ruletę, vėliau jis išėjo parūkyti, o K. ėjo iš paskos. Tada stovėjo lauke, labiau po kairę pusę, o ten buvo ir žmogus, kuriam K. buvo paskolinęs pinigų. K. su juo kažką pradėjo kalbėtis, negirdėjo ką, nes stovėjo labiau šone, ir tada K. gavo smūgį. Tiesa, apsauga buvo šalia, bet jie net nereagavo. Pradėjo skambinti policijai ir tada K. antrą kartą trenkė, tas jau stipresnis smūgis buvo. Pamena du smūgius, nematė, kad K. būtų sudavęs kaltinamajam, nes jis ir negalėjo suduoti, jis buvo po operacijos su įtvaru ant rankos. Policiją kvietė gal tris kartus, klausė ar gali panaudoti fizinę jėgą, atsakė laukti policijos, tada kaltinamasis paėmė paspirtuką ir pradėjo važiuoti, klausė policijos, ar galima jį sulaikyti, bet nebuvo leista. Tada atvažiavo policija ir jį sulaikė, visus tris nuvežė į komisariatą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad G. K. pažįsta, jie yra kaip ir draugai, bet ne itin geri. Susipažino prieš metus, kai dirbo taksistu. Jį vežė kaip keleivį ir jie kažkaip susibendravo, apsikeitė telefono numeriais. Vykdavo vienas pas kitą į svečius. Tas įvykis atsitiko vasarą. Tikslaus mėnesio negali pasakyti. Tą dieną jam paskambino G. ir paprašė, kad atvyktų į „C“ (duomenys pakeisti) kazino, kuris yra (duomenys neskelbtini). Nuvyko ir užėjęs pamatė, kad jis dar žaidžia. Matė, kad buvo neblaivus. Išsikvietė, kad jį nuvežtų į (duomenys neskelbtini). Jis (G. K.) pralošė pinigus, kuriuos buvo pasiskolinęs iš kitų jaunuolių. Buvo pažadėjęs jiems gražinti pinigus, bet išėjo taip, kad jis juos pralošė. Kai išėjo, tie jaunuoliai juos pasigavo ir paprašė G. pinigus grąžinti. Tikslios sumos nepamena, bet tikrai buvo nedidelė suma. Tuomet jie pradėjo konfliktuoti. Aiškino jiems, kad jie susikeistų numeriais arba vyktų kartu į (duomenys neskelbtini) ir bus atiduoti pinigai. Jie nesutiko, pasakė, kad jiems reikia pinigų. Prie savęs pinigų neturėjo, negalėjo už G. atiduoti. Gavosi taip, kad jie apsikeitė smūgiais. Bandė juos išskirti, bet nieko neišėjo. Sunku pasakyti, kas pirmas kam sudavė. Neprisimena, kaip nukentėjusysis atrodė, regis, kad skolinosi iš to jaunuolio, kuriam buvo kažkas su ranka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis K. C. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., (duomenys neskelbtini), buvo „C“ (duomenys pakeisti) su savo pusbroliu M. Ž., sėdėjo prie stalo, žaidė žaidimą „21“. Jiems sėdint prie stalo prie jo priėjo nepažįstamas vyras ir paprašė paskolinti jam pinigų. Jis jam davė du žetonus, kurio vieneto vertė 5 eurai. Ir toliau žaidė. Po kiek laiko išėjo su pusbroliu į lauką parūkyti ir laukti taksi, tai buvo apie 14 valanda. Išėjus į lauką pamatė vyrą, kuriam paskolino 10 eurų vertės žetonų. Jis priėjo prie jo ir paprašė grąžinti 10 eurų, ką jis jam atsakė, nepamena, bet pamena, kad nenorėjo grąžinti pinigų, ir tada įvyko konfliktas. Pradėjo ginčytis. Vyras jam ginčo metu trenkė dešinės rankos kumščiu į kairę galvos pusę. Tada priėjo prie jų jo pusbrolis, jis jam pasakė, kad nelįstų ir kviestų policiją. Kol jo pusbrolis bendravo bendruoju pagalbos telefonu, vyras jam dar kartą smogė į galvą dešinės rankos kumščiu, po jo sekė dar vienas smūgis, tik jau nepamena kur pataikė ar kaip trenkė, nes buvo šoko būsenoje. Tiksliai nepamena, kiek smūgių jam tas vyras sudavė, 3 ar 4. Kiek pamena, po pirmo smūgio išėjo apsaugos darbuotojai (stovėjo prie durų), kurių paprašė pagalbos, bet jie atsisakė jam padėti, pareikšdami, kad tai ne jų reikalas. Atsimena, kad užpuolikas po smūgių užėjo į kazino pasiėmė savo paspirtuką ir išėjęs juo nuvažiavo link pedagoginio žiedo pusės. Po kelių minučių atvyko policijos pareigūnai. Ir beveik tuo pat metu užpuolikas grįžo, priėjo prie policijos pareigūnų. Toliau su policijos pareigūnais aiškinosi įvykio aplinkybes. Visą įvykį matė aplinkiniai žmonės, kurie ėjo pro šalį. Po to kai jį, jo pusbrolį ir užpuoliką paleido iš policijos komisariato, užpuolikas sakė, kad duos į galvą ir užmuš ar kažką panašaus. Visus šiuos žodžius įrašė jo pusbrolis M. Ž.. Taip pat visa tai girdėjo M. Ž. mama. Iškart po įvykio kreipėsi į medikus, nes jam skaudėjo žandikaulį, svaigo galva, pykino. Medikai jam diagnozavo galvos sumušimus ir girtumą (b. l. 25-26).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis K. C. parodė, kad kai jam priėjus prie nepažįstamo jaunuolio, kuris iš jo buvo pasiskolinęs du žetonus, jis kažką pasakė, ką pasakė jis neprisimena, jaunuolis sudavė vieną kartą iš rankos kumščio jam į veido sritį. Tuo metu jis buvo išgėręs ir nuo smūgio patyrė šoką, nes nesitikėjo, kad jis jam suduos, todėl tuo metu nepajuto skausmo. Paskui jis pasakė šiam jaunuoliui, kad ar jis durnas mušti, tikslaus sakinio neprisimena, nes po suduoto smūgio jam sukilo pyktis ir galbūt savo pasakytu sakiniu šį jaunuolį išprovokavo, nes liudytojas tuo metu buvo po 2018 m. rugpjūčio 27 d. kairio peties operacijos, todėl šia ranka labai minimaliai naudojosi. Šis jaunuolis priėjo prie jo ir dar vieną kartą sudavė jam į veido sritį, nes jis ir toliau prašė jo, kad jis atiduotų 10 Eurų už jam paskolintus 2 žetonus. Abu smūgiai buvo stiprūs, po pirmo smūgio jam šiek tiek apsvaigo galva, o po antro suduoto smūgio jam galva apsvaigo labiau ir po to nelabai ką prisimena apie šį įvykį. Kiek prisimena, buvo suduoti 3 ar 4 smūgiai, 2 pirmus tiksliai prisimena, kitų smūgių nelabai. Kai jis su nepažįstamu jaunuoliu aiškinosi dėl paskolintų 2 žetonų, tai su juo buvęs M. Ž. kažkuriuo metu iškvietė policijos pareigūnus. Jį sumušęs jaunuolis pasišalino ir kai atvyko policijos pareigūnai, jis priėjo prie pareigūnų, ką jis pasakojo policijos pareigūnams, jis nežino. Nuo suduotų smūgių jam į veido sritį nebuvo atsiradusios jokios mėlynės, tik po kurio laiko pradėjo svaigti galva, skaudėti žandikaulį, dėl to jis blogai pasijutęs ir būdamas Vilniaus m. 1 PK patalpose iškvietė greitąją med. pagalbą, kuri jį dėl galvos svaigimo nuvežė į Lazdynų ligoninę. Apžiūrėjęs gydytojas išrašė nuskausminamųjų vaistų, pavadinimo nežino, ir po apžiūros išleido į namus. Jis nori, kad šis jaunuolis atsakytų už savo veiksmus, kad jam sudavė. Jis patyrė moralinę žalą, nes teko vykti į policijos komisariatą, kur teko patirti didžiulį stresą ir spaudimą, buvo labai nemalonu, paskui teko vykti į gydymo įstaigą, kur teko laukti ilgai eilėse, taip pat reikėjo atlikti daug tyrimų, o vienas iš jų galvos švitinimo procedūra, o iš ligoninės teko grįžti su taksi, kuriai reikėjo sumokėti, o dar prasidėjo galvos skausmai nuo smūgių į galvą (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. Ž. parodė, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, bet tai buvo šeštadienio pietūs, tikslaus laiko nurodyti negali, nes neprisimena. Kartu su pusbroliu K. C. buvo kazino, esančiame (duomenys neskelbtini), adreso nežino, nes buvo tik keletą kartų. Kai jis kartu su K. buvo kazino, prie K. priėjo jiems nepažįstamas vyriškis ir paprašė paskolinti du žetonus, kurių bendra vertė 10 eurų, kiekvienas yra po 5 eurus. K. davė jam du žetonus. Po kiek laiko jis išėjo su K. į lauką, nes ruošėsi eiti namo, tačiau K. pamatė vyriški, kuris iš jo buvo pasiskolinęs 10 eurų vertės du žetonus. K. priėjo prie nepažįstamo vyriškio ir paprašė, kad atiduotų 10 eurų. Tada tarp jų įvyko pokalbis, o jis šalia jų rūkė. Viso pokalbio negirdėjo, tik suprato pokalbio esmę, kuri buvo dėl 10 eurų. Pokalbio metu nepažįstamas vyriškis vieną kartą sudavė K. į veidą. K. nenugriuvo. Tada jis prie jų priėjo ir nepažįstamo vyriškio paklausė, ką jis daro, o K. pasakė, kad kviestų policiją. Jis nuėjo šiek tiek toliau, kad paskambinti į 112, ir jam atsisukus į juos, jis pamatė antrą smūgį K. į veidą. K. nenugriuvo nuo smūgių. Toliau jis kvietė pagalbą, o tarp jų toliau vyko pokalbis, ar daugiau kartų buvo suduota K., jis nurodyti negali, nes daugiau smūgių nematė. Po kiek laiko nepažįstamas vyriškis su elektriniu paspirtuku nuvažiavo, o tuo metu jis klausė 112 pagalbos, ar gali šį vyriškį sulaikyti, kai 112 pagalba pasakė, kad lauktų policijos ir tik stebėtų, kur jis važiuoja. Kai atvyko policija, po kiek laiko atvažiavo ir tas nepažįstamas vyriškis, kuris sudavė K. į veidą. Tada policija visus susisodino į tarnybinį automobilį ir atvežė į 1 policijos komisariatą. Po policijos komisariato K. nuvyko į Lazdynų ligoninę. Jis neprisimena, nes neįsidėmėjo, ar buvo pas K. ant veido mėlynės ar paraudimai, bet K. skundėsi galvos skausmu, svaigimu. Tiek jis, tiek K. buvo šiek tiek išgėrę alkoholinių gėrimų, o ar nepažįstamas vyriškis buvo išgėręs, negali pasakyti (b. l. 54-57).

Policijos registruojamų įvykių duomenimis, gautas pranešimas, kad prie „C“ (duomenys pakeisti) 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 14.06 val. pranešėjas nurodo, kad nepažįstamas vyras nori sumušti jo pažįstamą (b. l. 10-12).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima teritorija (duomenys neskelbtini), “C“ (duomenys pakeisti) įėjimas ir teritorija prie jo. Patekimas į “C“ (duomenys pakeisti) yra iš (duomenys neskelbtini). Priešais įėjimą yra mokama stovėjimo aikštelė, toliau (duomenys neskelbtini). Dešinėje prekybos centras „U“ (duomenys pakeisti). Tame pačiame pastate yra viešbutis „R“ (duomenys pakeisti). Patekimas į patalpas yra per stiklines automatines duris. Ant sienos prie įėjimo yra vaizdo stebėjimo kamera. Prie įėjimo stovi šiukšliadėžė (b. l. 16-19).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta apžiūros atlikimo eiga: atidarius laikmeną matomi du dokumentai „smugis lauke.avi“ ir „spyris viduje.avi.“. Spaudžiama ant dokumento „spyris viduje.avi“. Atidaromas vaizdo įrašas, kuris yra 5 min. 13 sek. trukmės. Lango viršuje ties viduriu, šviesiais simboliais parašyta “2018.09.08 14:02:12 (EEST)“ ir lango dešinėje apatinėje pusėje šviesiomis raidėmis parašyta „Laukas Video Edge VLN“. Vaizdo įraše 14.02.19 val. matomi du vyrai vaikštinėjantys automobilių stovėjimo aikštelėje, kitas vyras matomas stovintis prie šviesios spalvos paspirtuko, prie jo matomas ketvirtas asmuo, matomos tik kojos. 14:02:34 val. asmuo, kurio matomos tik kojos, trenkia su dešine ranka prie jo stovėjusiam vyrui į kairę galvos pusę, kuris vilki tamsias kelnes, tamsų viršutinį rūbą. 14.02.50 val. vyras, kuriam buvo trenkta, matomas einantis atbulomis, apsisukantis ir einantis į pastatą, jam iš paskos eina vyras šviesiais trumpų rankovių marškinėliais, tamsiomis kelnėmis, kuris užsimojo trenkti, bet jį sustabdo kitas vyras. 14.03.12 val. vyras, kuris trenkė, yra atstumiamas kito vyro nuo asmens, kuriam buvo smūgiuota.14.04.30 val. vyras šviesiais trumpų rankovių marškinėliais trenkia dešine ranka vyrui, kuris prieš tai skyrė, į veidą. Po smūgio vyras, kuriam buvo trenkta, susiima veidą. 14.04.31 val. dešine ranka smūgiuoja į kito asmens pusę, kurio vaizdo įraše tuo metu matosi tik kojos. 14.04.33 vyras tamsiais rūbais, ilgomis rankovėmis moja ranka į vyro su baltais marškinėliais pusę. Apie 14.04.20-14.04.40 val. stovėjimo aikštele eina dvi moterys, kurios pasisukusios į įvykio vietą. 14.05.34 val. vyras šviesiais marškinėliais įeina į vidų ir nebematomas vaizdo įraše. 14.06.14 val. vyras šviesias marškinėliais išeina. 14.07.14 vaizdo įrašas baigiasi. Spaudžiama ant dokumento „smugis lauke.avi“. Atidaromas vaizdo įrašas, kuris yra 4 min. 3 sek. trukmės. Lango viršuje ties viduriu šviesiais simboliais parašyta „2018.09.08 14:02:15 (EEST)“ ir lango dešinėje apatinėje pusėje šviesiomis raidėmis parašyta „Iejimas VideoEdgeVLN“. 14.05.34 val. Matomas prie įėjimo atbulomis įeinantis vyras su kelnėmis ir ilgomis rankovėmis viršutiniu rūbu, jam iš paskos kitas asmuo tuoj pat, prie įėjimo priėjo vyras raudonais marškinėliais, tamsiomis kelnėmis. 14.06.01 val. vyrui iš nugaros, kuris yra tamsiais rūbais, ilgomis rankovėmis ir kelnėmis, į dešinį šoną su dešine koja spiria kitas paskui jį įėjęs vyras, kuris yra su tamsiomis kelnėmis ir šviesiais trumpų rankovių marškinėliais. 14.06.05 vyrą, kuris spyrė, nustumia kitas vyras, kuris tuo pat metu laikė telefoną prie kairės pusės galvos, asmuo raudonais marškinėliais, tamsiomis kelnėmis spyrusį asmenį prilaiko, stabdo. 14.06.10 spyręs vyras išvedamas iš patalpos. Vyras, kuriam buvo spirta, toliau stovi viduje, prie priėmimo stalo. 14.06.37 val. vyras, kuriam buvo spirta, išeina pro duris. 14.07.14 vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 21).

K. C. alkotesteriu 2018 m. rugpjūčio 9 d. 14.45 val. nustatytas 1,72 promilės girtumas (b. l. 22).

Liudytojui M. Ž. 2018 m. rugpjūčio 9 d. 14.50 val. alkotesteriu nustatytas 2,10 promilės girtumas (b. l. 50).

Kaltinamajam G. K. 2018 m. rugpjūčio 9 d. 14.43 val. nustatytas 1,59 promilės girtumas (b. l. 58).

K. C. medicininių dokumentų apžiūros protokole nurodyta, kad K. C. objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta, fizinio skausmo sukėlimo galimybė kontaktuojant su žalojančiais daiktais neatmetama (b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, kaltinamojo G. K. veiksmų kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje atsakomybė numatyta tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje įžūliu elgesiu, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, laikomas agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-76/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Nors ikiteisminio tyrimo metu G. K. kaltu prisipažino iš dalies, nusikaltimo padarymo faktą ir kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas laiko įrodymais. Nukentėjusysis K. C. davė nuoseklius parodymus, kad kaltinamasis sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvą, visa tai vyko viešoje vietoje – prie lošimo namų „C“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), įėjimo; šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas M. Ž., nurodydamas, kad du smūgius matė, kad nukentėjusysis nei vieno smūgio kaltinamajam nesudavė. G. K. kaltę neabejotinai patvirtina vaizdo įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kaip nukentėjusiajam stovint lauke (kaltinamojo matyti tik kojos, pats stovi prie paspirtuko), kaltinamasis nukentėjusiajam suduoda smūgį į veido kairę pusę, po to kaltinamasis vejasi nukentėjusįjį link kazino durų, atsiduria vaizdo kameros matomumo zonoje, liudytojai skiria besiginčijančius, kurį laiką vyksta ramus bendravimas, po to kaltinamasis suduoda po smūgį delnu (antausius) savo draugui ir nukentėjusiajam; iš įrašo viduje aiškiai matyti, kaip nukentėjusiajam pasitraukus į kazino vidų, kaltinamasis jį pasiveja ir spiria į galvos sritį, tada kaltinamąjį iš kazino išstumia apsaugos darbuotojas. Viskas vyksta dienos metu, viešoje vietoje, visą šį laiką tiek kazino viduje, tiek prie jo lauke vaikšto pašaliniai žmonės, stebi konfliktuojančius, kazino darbuotojas varo kaltinamąjį lauk, taigi teismui nekyla abejonių, kad G. K. įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tačiau, įvertinus tai, kad tiek G. K., tiek K. C. ir M. Ž. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio, kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė tikslių aplinkybių nepamenantys, taip pat nurodė skirtingą suduotų smūgių skaičių, o liudytojas nurodė visų smūgių nematęs, darytina išvada, kad yra pagrindas patikslinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes vadovaujantis vaizdo įrašais, nurodant, kad G. K. 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje – prie lošimo namų „C“ (duomenys pakeisti), esančių (duomenys neskelbtini), įėjimo, bei šių lošimo namų viduje, vestibiulyje, tyčia įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant M. Ž. ir kitiems asmenims, prie lošimo namų įėjimo sudavė nukentėjusiajam K. C. dešinės rankos kumščiu ir delnu ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, bei šių lošimo namų viduje, vestibiulyje, sudavė nukentėjusiajam K. C. koja vieną kartą į galvos sritį, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismas pažymi, kad šių faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia G. C. veiksmų kvalifikacijos pagal BK 284 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, jog vyras šviesiais trumpų rankovių marškinėliais (G. K.) vyrui tamsiais rūbais (K. C.) iš nugaros spiria į dešinį šoną, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad G. K. iš už nugaros nukentėjusiajam spiria į galvą, tiesiog tai, kad spirta per dešinį šoną ir nukentėjusysis susigūžia, – akivaizdu, sumažina smūgio stiprumą, nukentėjusysis nenukrenta, nesusiima už galvos ir jokiais kitais veiksmais neparodo, kad smūgis buvo stiprus.

Apibendrinant konstatuotina, kad G. K. kaltė įrodyta byloje ištirtais objektyviais įrodymais, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės kaltinamajam skyrimo

G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas G. K. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, į kaltinamojo veiksmus bei jų intensyvumą darant nusikalstamą veiką, tai, kad nusikalstamos veikos metu kitam žmogui buvo sukeltas skausmas, taip pat į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. G. K. anksčiau teistas (b. l. 72-75), baustas administracine tvarka (b. l. 94-105). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, tai, kad G. K. gyvena ir dirba užsienyje, vengia atvykti į Lietuvą, elektroniniuose laiškuose nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra gera (reikia mokėti už nuomą ir draugę su vaiku), darytina išvada, kad skirti BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas švelnesnės rūšies bausmes, t. y. viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, yra netikslinga, o bausmės tikslai bus pasiekti G. K. paskyrus griežtesnę BK 284 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau jos dydį nustatant mažesnį nei BK 49 straipsnyje nustatytas bausmės vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 80,57 euro žalos atlyginimo dėl K. C. gydymo (b. l. 42-44). Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam K. C. dėl patirtų sužalojimų 2018 m. rugsėjo 8 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos paslaugos: kompiuterinė tomografija ambulatorinėmis sąlygomis ir neurochirurgo apžiūra, paslaugų kaina – 80,57 euro (b.l. 44). Kadangi asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš G. K. priteistina 80,57 euro dydžio suma turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis K. C. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu civilinis ieškovas nurodė, kad patirtą žalą vertina 1000 eurų. Paaiškino, kad dėl įvykio jam skaudėjo galvą, žandikaulį, turėjo vykti į policiją, patyrė daug neigiamų emocijų, taip pat vyko pas gydytojus, kur reikėjo laukti eilėse, buvo atlikta procedūrų, tame tarpe galvos švitinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.). Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir nepatogumų, pažeminimą, tokie veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, stebint pašaliniams asmenims, dėl mažareikšmės priežasties. Tačiau visgi teismas pažymi, jog specialistui apžiūrėjus K. C. medicininius dokumentus, konstatuota, jog objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo galimybė (b.l. 31), ligoninėje atlikus procedūras nustatyta diagnozė – židininė smegenų kontūzija (b.l. 44), duomenų apie tai, kad K. C. sveikatai nusikaltimu buvo sutrikdyta sveikata, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikata gali pablogėti ateityje. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Todėl, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos nukentėjusiojo atžvilgiu pasekmes, į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, smurtinio pobūdžio, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, spręstina, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka realiai patirtos žalos. Nors teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo elgesį laikyti rizikingu – reikalavimas grąžinti skolą nelaikytinas provokuojančiu, vis tik atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašų, smūgiai niekaip nepaveikė jo laikysenos ir išvaizdos. Taigi, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam K. C. iš kaltinamojo priteistina 300 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinis įrodymas – CD su įrašais paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 437 straipsniu,

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – areštą 35 (trisdešimt penkias) paras, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. K. 80,57 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo K. C. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo G. K. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. K., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (BVK) 51 straipsnio 3 dalimi nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nutarties įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į pataisos įstaigą – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja, prasideda nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Kiti proceso dalyviai nuosprendį gali apskųsti BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.