Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, kurio vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 40 MGL (1 506,40 eurų) bauda, bauda išieškoma antstolio, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. buvo kaltinamas, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019-07-11 10 val. ties (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tuo vengdamas atlikti Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, kai jis 2018-03-29 pasirašytinai supažindintas su Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. Š7-2276.

A. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad už automobilio vairavimą būnant apsvaigusiu nuo alkoholio 2018-02-07 teismo baudžiamuoju įsakymu teismas jam uždraudė vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Jis 2018-03-29 probacijos tarnyboje buvo raštiškai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, jam buvo išaiškinta atsakomybė už jos pažeidimą. 2019-07-11 vairavo automobilį „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Dėl savo šio poelgio nuoširdžiai gailisi. Automobilis „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo buvusiai sugyventinei E. J., tuo metu jis su ja kartu gyveno, o sugyventinė neturėjo vairuotojo pažymėjimo, kiek žino, šiuo metu ji mokosi vairuoti (b. l. 62-63).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2019-07-11, apie 10 val., patruliuojant nustatytu maršrutu „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gatvėje pastebėjo automobilį „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį Vydūno gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir kolegai A. D. priėjus prie vairuotojo bei paprašius pateikti automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą, tačiau paaiškino, kad teisę vairuoti yra praradęs prieš kelis metus. Patikrinus vairuotojo asmens duomenis domenų bazėje informacija pasitvirtino. Vairuotojui A. T. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. A. T. automobilį vairavo blaivus. Vairuotojo pažymėjimas iš A. T. paimtas nebuvo. Automobilis nekliudė kitų transporto priemonių eismui, todėl buvo paliktas ten kur buvo sustabdytas (b. l. 18-19).

Tarnybiniame pranešime dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo užfiksuota, kad 2019-07-11 buvo sustabdytas automobilis „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. T. ir pateikė galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus asmens duomenis buvo nustatyta, jog A. T. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 10).

2019-07-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. T. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o už tai, kad 2019-07-11 10 val. ties (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, vairavo automobilį „Vauxhall“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), administracinė teisena pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukta, kadangi dėl šios veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 14-15).

Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriui rašytame 2018-03-29 A. T. pasiaiškinime užfiksuota, kad pastarasis nurodė, jog vairuotojo pažymėjimo jis neturi, nes pametė užsienyje ir apie tai informavo pareigūnus (b. l. 25).

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus pateiktame A. T. bausmės vykdymo priežiūros plane užfiksuota, kad A. T. 2018-03-29 pasirašytinai išaiškinta, kokia jam skirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė, išaiškinta pareiga vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę ir atsakomybė už vengimą vykdyti ją vykdyti (b. l. 26-29).

Šiaulių apylinkės teismo 2018-02-07 teismo baudžiamajame įsakyme užfiksuota, kad A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (įsiteisėjo 2018-02-26) (b. l. 46-49).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. VIenas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018). Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių jiems taikyti.

Šioje byloje yra nustatytas tik vienkartinis tokio pobūdžio A. T. skirto baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas - transporto priemonės vairavimas. Nors baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones buvo paskirta dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo neblaiviam, kai jo kraujyje daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, tačiau už šios veikos padarymą buvo paskirtos atitinkama bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės, todėl sieti šias aplinkybes su nustatytu vienkartiniu transporto priemonės vairavimu ir vertinti šį vienkartinį veiksmą kartu su padaryta nusikalstama veika kaip piktybišką ar sistemingą, nėra pagrindo. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės nepateisina kaltinamojo padaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimo, tačiau jo veiksmai, dėl kurių jis kaltinamas vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, nelaikytini tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jam taikyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

Kaip jau minėta, vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, o vienkartiniai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kad A. T. būtų daugiau pažeidęs jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Atitinkamai darytina išvada, kad tai buvo vienintelis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimas. Vien pažeidimo fiksavimo neužtenka pripažinti vengimu atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Atitinkamai jo veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymio – vengimo, todėl nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Kadangi nustatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, todėl procesas nutrauktinas (BPK 420 str. 1 d. 3 p., 424 str.).

Pažymėtina, jog priimamas sprendimas nutraukti baudžiamąjį procesą, neužkerta kelio spręsti klausimą dėl jo atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsniu

nutaria:

baudžiamąjį procesą A. T. pagal BK 243 straipsnį nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.