- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-148-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05517-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Galina Blaževič, Gintautas Koriaginas (pran.)
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- A. V.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Arvydo Žibo (pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-9036-285/2013 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl palūkanų už pavėluotą prievolės įvykdymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią ieškovui R. V. asmeninėn nuosavybėn atiteko 4 100 Lt vertės kilnojamasis ir 390 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. V. – 10 500 Lt vertės kilnojamasis turtas ir 191 000 Lt kompensacija pinigais, kurią R. V. įsipareigojo pervesti į atsakovės sąskaitą AB SEB banke. Gavus iš ieškovo 191 000 Lt kompensaciją, A. V. įsipareigojo išsikelti su visa manta iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo pinigų gavimo dienos. Piniginę kompensaciją ieškovas išmokėjo A. V. 2013 m. balandžio 3 d.
Šalies argumentai
A. V. 2013 m. balandžio 8 d. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo R. V. 7 980,14 Lt metinių palūkanų, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminį mokestį bei kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip teigia ieškovė, nors teismo sprendime nebuvo nurodyta konkreti data, iki kada atsakovas turėjo sumokėti 191 000 Lt dydžio kompensacija, ieškovės nuomone, kompensaciją atsakovas privalėjo sumokėti 2012 m. birželio 1 d., t. y. įsiteisėjus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimui. Teigė, kad dėl uždelsto atsiskaityti laiko ji patyrė materialinius nuostolius, kadangi laikydama pinigines lėšas banke būtų gavusi palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nustatytas prievolės įvykdymo (kompensacijos išmokėjimo) terminas. Atsakovo teigimu, pagal šalių susitarimą šį įsipareigojimą jis turėjo įvykdyti tuomet, kai parduos ginčo nekilnojamąjį turtą arba gaus paskolą iš banko. Parduoti turtą per vieną mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nebuvo jokių galimybių, kadangi turtas jam dar nepriklausė asmeninės nuosavybės teise, nors ir buvo padalintas. 2013 m. kovo 22 d. sužinojęs, kad antstolis areštavo jo sąskaitą banke, atsakovas pasiskolino pinigus iš kitų asmenų ir pervedė juos ieškovei.
II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei A. V. iš atsakovo R. V. 7 980,14 Lt metinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 239 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti bei 27,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas konstatavo, kad nors šalys santuokos nutraukimo sutartyje neaptarė termino, per kurį atsakovas privalėjo sumokėti piniginę kompensaciją, tačiau, vadovaujantis protingumo principu, savo prievolę atsakovas turėjo įgyvendinti per protingą terminą (CK 6.38 straipsnis). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado iš įstatymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki jam kreipiantis į teismą. Palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės. Remdamasis byloje surinktais duomenimis, teismas konstatavo, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovei teismo sprendimu priteistos sumos, pažeidė ieškovės teises ir neteisėtai naudojosi ieškovės pinigais, todėl jam kyla įstatyme numatyta pareiga sumokėti palūkanas už pradelstą laiką pagal CK 6.38 straipsnio, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6.256 ir 6.260 straipsnių nuostatas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. rugsėjo 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas netinkamai aiškino Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių dėl turto padalijimo sąlygas ir turėjo vadovautis ne pažodiniu vienos sutarties sąlygos, o teismų praktikoje suformuluotomis bendromis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Apeliantas teigia, jog jis niekada nesitarė su ieškove, kad 191 000 Lt kompensaciją jai išmokės per vieną mėnesį. Tokio termino nustatymas būtų neprotingas, kadangi: 1) nustatyti terminą, per kurį bus perleistas tretiesiems asmenims santuokoje įgytas turtas, yra neįmanoma; 2) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo realiai nebuvo jokių galimybių parduoti ginčo turtą, kadangi jis nepriklausė atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą atsakovo įsipareigojimo, neapibrėžto laike, įvykdymą, ieškovės išsikraustymas iš santuokoje įgyto turto buvo susietas su pinigų pervedimu į jos asmeninę sąskaitą, kadangi nepervedus pinigų ieškovei, atsakovas neturėjo galimybės turtu disponuoti, o ieškovė turėjo teisę gyventi ginčo patalpose.
2. Vertindamas ir aiškindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, teismas nenustatė tikrųjų sandoryje dalyvaujančių šalių ketinimų (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), nederino šio sutarties aiškinimo principo su sutarties teksto lingvistine analize, nesivadovavo kitomis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutartyje nesant nustatyto termino kompensacijai sumokėti, teismas privalėjo taikyti CK 6.53 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo 25 d. atsakovas negavo iš ieškovės jokių pretenzijų ar raginimų sumokėti kompensaciją, pareiga sumokėti kompensaciją jam atsirado po 7 dienų nuo antstolio pranešimo apie skolą įteikimo.
3. Palūkanų priteisimas už ieškovės nurodomą laikotarpį, kai ji gyveno ginčo name su sugyventiniu, yra aiškiai neteisingas ir pažeidžiantis atsakovo teises, kadangi ieškovė praturtėtų du kartus – gautų pinigus už namo dalį, kuriame per šį laikotarpį ji gyveno, ir palūkanas už tai, kuo pati naudojosi. Be to, nekilnojamasis turtas, esantis Šlamučių g. 43, Neveronyse, Kauno r., buvo parduotas tik už 360 000 Lt, t. y. 30 000 Lt mažesne kaina, nei buvo įvertintas sutartyje. Sumokėjęs ieškovei 191 000 Lt kompensaciją, atsakovas tokiu būdu patyrė 30 000 Lt dydžio nuostolius.
4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje įtvirtinta įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė ginčijamai aplinkybei apie neva šalių sutartą kompensacijos išmokėjimo terminą nepateikė jokių įrodymų, išskyrus nepagrįstą ir niekuo nepatvirtintą savo teiginį.
5. Teismas netinkamai taikė CK 6.37, 6.38 ir 6.210 straipsnių, reglamentuojančių palūkanų priteisimą, nuostatas. Kaip išaiškinta kasacinio teismo, tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė, 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas, 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Nesant santuokos nutraukimo sutartyje nustatyto termino prievolei įvykdyti, nenustatytas ir neapibrėžtas laiko atžvilgiu terminas negalėjo būti praleistas. Tokiu būdu nesant vienos iš trijų būtinų sąlygų palūkanoms priteisti, pirmosios instancijos teismas palūkanas iš atsakovo priteisė nepagrįstai ir neteisėtai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinė skundą ieškovė A. V. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo ir piniginės kompensacijos išmokėjimo iniciatoriumi buvo atsakovas, o ieškovė su jo pasiūlymu sutiko. Ginčo sutartyje konkretus kompensacijos išmokėjimo terminas nebuvo nustatytas dėl to, kad R. V. tvirtino, jog su ieškove iš karto atsiskaitys gavęs iš banko paskolą. Be to, ieškovei buvo žinoma, kad atsakovas, vykdydamas individualią veiklą, turėjo santaupų. Atsakovas, prisiimdamas piniginę prievolę, turėjo įvertinti savo finansines galimybes ir iš galinčias kilti teisines pasekmes. Atsakovas sumokėjo ieškovei kompensaciją per 30 dienų nuo dienos, kai ieškovė kreipėsi į antstolę ir ši areštavo atsakovo turtą. Tai patvirtina aplinkybę, jog atsakovas turėjo visas galimybes su ieškove atsiskaityti anksčiau, tačiau to nedarė tyčia, nepagrįstai naudodamasis ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis 11 mėnesių.
2. Atsakovo argumentai, jog jis turėjo įsipareigojo išmokėti kompensaciją bet kada, kada jam atsiras reali galimybė tai padaryti, neatitinka sutarties šalių tikrųjų ketinimų, nes tokia sutarties nuostata prieštarautų ieškovės teisėtiems interesams.
3. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pinigų išmokėjimas buvo susietas su ieškovės neatlygintiniu gyvenimu name, kadangi ieškovė gyveno atsakovo name tik todėl, kad neturėjo kito būsto.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė pažeidė atsakovo teises ir be teisėto pagrindo praturtėjo du kartus. Ieškovės nuomone, atsakovas, būdamas protingu ir apdairiu asmeniu, turėjo suprasti, kad parduodant turtą beveik po metų nuo sprendimo priėmimo dienos, jis pats prisiima riziką dėl galimų šio turto kainų pokyčių.
5. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl termino sumokėti pinigus nepraleido. Ieškovės nuomone, atsakovo pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado iš įstatymo (CK 6.210 straipsnis). Savo įsipareigojimus ieškovė įvykdė tinkamai ir išsikraustė iš gyvenamojo namo per 30 dienų nuo kompensacijos išmokėjimo. Iš atsakovo pateiktos namo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad jis namą pardavė 2013 balandžio 22 d., t. y. tik po to, kai gavo ieškovės ieškinį dėl palūkanų priteisimo, kas rado atsakovo piktnaudžiavimą teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje kilo ginčas dėl terminu neapibrėžtos prievolės įvykdymo teisinių pasekmių.
Byloje nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią, padalijus šalių turtą, R. V. asmeninėn nuosavybėn atiteko 4 100 Lt vertės kilnojamasis ir 390 000 Lt vertės nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei A. V. – 10 500 Lt vertės kilnojamasis turtas ir 191 000 Lt kompensacija pinigais, kurią R. V. įsipareigojo sumokėti į atsakovės sąskaitą AB SEB banke. Gavus iš ieškovo 191 000 Lt kompensaciją, A. V. įsipareigojo išsikelti iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) su visa manta per vieną mėnesį nuo pinigų gavimo dienos (b. l. 7-9). Ieškovės prašymu, Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 11 d. išdavė jai vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui (b. l. 10). Šalių paaiškinimais, apie priverstinį kompensacijos išieškojimą atsakovas sužinojo 2013 m. kovo mėn. pradžioje, piniginę kompensaciją ieškovei išmokėjo 2013 m. balandžio 3 d. (b. l .13).
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Termino sąvoka pateikiama CK 1.117 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas. Byloje nėra ginčo, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nebuvo nustatytas konkretus terminas atsakovo R. V. prievolei (191 000 Lt kompensacijai sumokėti) įvykdyti, dėl ko teisiškai nepagrįstas ieškovės tvirtinimas, kad kompensacijos išmokėjimo terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2012 m. birželio 1 d. (teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Todėl kilus šalių ginčui dėl prievolės įvykdymo termino nustatymo, turi būti vadovaujamasi įstatymo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus tokios prievolės įvykdymo terminas. Tokiais atvejais prievolės įvykdymo terminas turi būti protingas ir sudaryti sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad iki vykdomojo rašto išdavimo, t. y. iki 2013 m. vasario 11 d., ieškovė būtų pareikalavusi iš atsakovo sumokėti kompensaciją, nustačiusi jam terminą prievolei įvykdyti ar kreipusis į teismą dėl tokio termino nustatymo (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Ieškovės argumentai apie šalių susitarimą dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo termino, kai šią aplinkybę ginčija atsakovas, neparemti kitais leistinais įrodymais, todėl laikytini neįrodytais (CPK 178 straipsnis).
Minėta, kad kilus šalių ginčui dėl sutarties ar konkrečios jos sąlygos galiojimo, sutarties rūšies, pobūdžio, šalių teisių ir pareigų apimties ar pan., teismas, spręsdamas ginčą, turi vadovautis ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, taip pat suformuluotomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Be to, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos, šalių elgesį po sutarties sudarymo (šio straipsnio 5 dalis). Įvertinus Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. sprendimo turinį, matyti, kad ieškovė įsipareigojo išsikelti iš atsakovui priklausančio (priteisto) gyvenamojo namo per vieną mėnesį nuo piniginės kompensacijos išmokėjimo dienos. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė šiame name gyveno nuo teismo sprendimo priėmimo iki 2013 m. gegužės 2 d. Kaip nurodoma ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, šiose gyvenamosiose patalpose ji gyveno todėl, kad neturėjo kito būsto. Taigi atsakovo prievolės laikinas vykdymo sustabdytas buvo kompensuotas ieškovei kitu gėriu – teise naudotis atsakovui priklausančiu gyvenamuoju būstu. Minėta, kad iki vykdomojo rašto išdavimo ieškovė nereikalavo iš atsakovo sumokėti jai priklausančios kompensacijos, nesiėmė kitų veiksmų pažeistai teisei apginti, taigi ieškovės elgesys po teismo sprendimo dėl abipusių šalių prievolių vykdymo leidžia daryti daugiau tikėtiną išvadą, kad tokia faktinė padėtis ieškovę iki 2013 m. vasario 11 d. tenkino (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, 191 000 Lt suma, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei, yra pakankamai didelė, todėl nesant byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir jo gebėjimą sumokėti šią sumą iš karto po 2012 m. gegužės 2 d teismo sprendimo įsiteisėjimo, terminas, per kurį buvo išmokėta kompensacija ieškovei, skaičiuojant jį nuo 2013 m. kovo mėn. pradžios (antstolio veiksmų, pradėjus vykdyti 2013 m. vasario 11 d. vykdomąjį dokumentą) iki 2013 m. balandžio 3 d. (kompensacijos išmokėjimo dienos), atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Byloje nenustačius, jog šalys susitarė dėl konkretaus prievolės įvykdymo termino ir konstatavus, kad atsakovas įvykdė prievolę per protingą laiką, nėra pagrindo sutikti su teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojamoms palūkanoms priteisti ir CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias materialinės teisės normas ir proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl ko byla buvo išnagrinėta neteisingai. Nurodytas pažeidimas sudaro pagrindą tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, panaikinti teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Priėmus byloje naują sprendimą ir ieškinį atmetus, atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovė (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1500 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir patyrė 240 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme, sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 32-34, 86). Atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstos tai patvirtinančiais dokumentais, jų dydis neviršija Lietuvos teisingumo ministro kartu su advokatų tarybos pirmininko patvirtintų Rekomendacijų (LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas nr. 1R-85) dėl tokio užmokesčio maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8,2, 8.18 punktai), todėl priteistinos pilnai (CPK 98 straipsnis). Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybė turėjo 35,94 Lt išlaidų, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1740 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 35,94 Lt (trisdešimt penkis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.