Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-823-918/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-17
Bylos Nr.
2-823-918/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14930-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Petrevičienė
Atsakovas
G. P.
Trečiasis asmuo
VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Civilinė byla Nr. 2-823-918/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14930-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.11.5; 3.2.6.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė,sekretoriaujant Gedailei Urbaitei,dalyvaujant ieškovės atstovui Genadijui Kelinui,atsakovo G. P. atstovui advokato padėjėjui K. A.,trečiojo asmens VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstovui advokatui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, išvadą duodančios institucijos Valstybinė kainų ir energetikos komisija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą ir ieškiniu (I t. 3-5 b. l.) prašė priteisti iš atsakovo 6702,25 EUR (23141,52 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tiekė šilumos energiją į pastatą (duomenys neskelbtini), atsakovui šiame pastate priklauso 155,16 kv. m patalpos. Už patiektą šilumą atsakovas turėjo atsiskaityti pagal teikiamas sąskaitas. Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad atsakovui priklausančios patalpos yra šildomos iš centralizuotų sistemų. Atsakovas 2009-04-24 atsiuntė ieškovui raštą, kuriame prašė ieškovą nesiųsti sąskaitų, kadangi patalpos nėra šildomos. Atsakovas žodžiu informavo ieškovę, patalpų šildymą atjungė VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras. Atsakovas ieškovei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsijungimo nuo centralizuotų šildymo sistemų teisėtumą. Prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė 2009-02-01 - 2014-08-01 laikotarpiu.

Rašytiniuose paaiškinimuose (II t. 132 b. l.) ieškovė nurodė, kad pastate (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo sistemos pertvarkymą 2012-2013 m. vykdė VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras, naujai pertvarkytos šilumos tiekimo sistemos techninė dokumentacija ieškovei nėra pateikta. Ieškovė tiekia šilumą iš vieno šaltinio pastatams (duomenys neskelbtini). Nuo 2009 m. sausio iki 2011 m. buvo taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. Nuo 2011 m. gruodžio mėnesio taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kadangi (duomenys neskelbtini) kreipėsi su prašymu skaičiuoti mokesčius už šildymą pagal įvadinį namo apskaitos prietaisą. Bendro naudojimo patalpų šildymo koeficientas yra 0,2.

Rašytiniuose paaiškinimuose (IV t. 18 b. l.) ieškovė nurodė, kad šilumos kiekis, pateiktas pastatui (duomenys neskelbtini), matuojamas įrengtu šilumos apskaitos prietaisu.. šiluma vartotojams skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, šilumos apskaitos prietaiso parodymai pateikti byloje.. 2011-2012 ir 2012-2013 m. šildymo sezonais buvo tiekiama, vartotojams VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centrui ir V. B. buvo pateiktos sąskaitos, kurios buvo visiškai apmokėtos. Iki 2009 m. sąskaitos už name suvartotą šilumą buvo pateikiamos VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centrui, kuris sąskaitas apmokėdavo. Buvusiam savininkui UAB „Akmė“ sąskaitos nebuvo išrašomos, kadangi visą šilumos kiekį apmokėjo VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas Genadijus Kelinas palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovas nėra pateikęs duomenų apie tai, kad atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo teisėtas. Mokesčiai už šildymą paskaičiuoti proporcingai patalpų plotui. Ieškovė reikalavimą grindžia tuo, kad viešame registre buvo įrašas apie tai, kad atsakovui priklausančių patalpų šildymo būdas yra iš centralizuotų sistemų. Į bylą nepateikta duomenų, kad trečiasis asmuo pabaigė pastato šildymo sistemų rekonstrukcijos darbus. Ieškovė neturi duomenų apie atsakovui įrengto skaitiklio pajungimą. Ieškovė turi galimybę paskaičiuoti, kiek atsakovas turėtų mokėti už bendrų patalpų šildymą, tačiau tam reikia atlikti skaičiavimus, neaišku, per kiek laiko ieškovo darbuotojai galėtų tą padaryti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu (I t. 34 b. l.) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė į atsakovui privatinės nuosavybės teise priklausančias patalpas centralizuotos šilumos energijos netiekė. Mokesčių paskaičiavimo pažyma neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų, yra suklastota ir niekinė, atsakovas pagal šią pažymą neturi jokios prievolės. Atsakovas nuo 2002 metų turi autonominę šildymo sistemą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog šalis sieja kokie nors santykiai. Byla yra be pagrindo, todėl turi būti nutraukta. Dėl ieškovės nepagrįstų teiginių atsakovas patiria nuostolius. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose (I t. 66 b. l.) nurodo, kad jam priklausantis butas nuo 2002 m. turi autonominę šildymo sistemą ir iki 2014 m. sauso 12 d. nėra gavęs jokios šilumos iš šiluminio mazgo, ieškovui turi būti žinoma, kad šilumos skaitiklis, kurio Nr. 55929430, rodo 0,0 kWh. Atsakovo tvirtinimu V. A. rašytiniai paaiškinimai neatitinka tikrovės, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams – 2002 m. liepos 10 d. ieškovės aktui, patvirtinančiam, kad atsakovui priklausančiose patalpose nebuvo centralizuoto šiluos tiekimo. Atsakovas pateikė skaitiklio Nr. 55929430 nuotraukas (I t. 68-70 b. l.), kuriuose užfiksuoti 0,0 kWh rodmenys (atsakovo tvirtinimu, nuotraukos darytos 2015-01-12).

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Atsakovo atstovas advokatas D.Mecelica teismo posėdžių metu nurodė, kad 2002 m. aktas patvirtina, kad atsakovo patalpose šildymo sistemos nebuvo, pačios ieškovės darbuotojai siūlė rengti projektą ir prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas K. A. rašytiniuose paaiškinimuose (IV t. 4-6 b. l., IV t. 34-37 b. l. ) nurodė, kad kadastrinėse bylose nėra pateikta aiškių duomenų apie pirminį atsakovui priklausančių palėpės patalpų šildymo būdą, kadastrinių matavimų byloje duomenys prieštaringi (nurodomas tiek centralizuotas, tiek šildymas elektra. Faktiškai atsakovui priklausančios patalpos šildomos vietiniu elektriniu šildymu, šios patalpos niekada nebuvo šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų. Ieškovė pateikė tik gretimo pastato 1A1p 1985-09-23 šildymo tinklo, salkos pertvarkos schemą, ši schema visiškai nesusijusi su atsakovui priklausančiomis patalpomis, kurios yra pastate 2C3p. ieškovės pateikta 1985-09-23 šildymo tinklo I aukšto bei rūsio pertvarkos schema, II aukšto pertvarkos schema, 1985-09-23 šildymo tinklo aksonometrinė pertvarkos schema nesusijusi su atsakovui priklausančiomis patalpomis, nes tuo metu buvo tik bendros palėpės patalpos (atsakovui priklausančias patalpas 1-14-1-20 1990-1994 m. įrengė UAB „Akmė“). Šildymo tinklo aksonometrinėje schemoje matyti, kad centralizuoti tinklai, demontavus katilus bei palėpėje esantį išsiplėtimo indą, apima tik 1-3 aukštų centralizuotus tinklus, schemoje nurodyta, jog jokie šildymo prietaisai palėpėje nėra įrengiami ir nėra demontuojami. Taigi reiškia, kad šildymas iš centralizuotų tinklų į palėpės patalpas niekada nebuvo tiekiamas, patalpos niekada nebuvo prijungtos prie centralizuotų pastato šildymo tinklų, todėl atsakovas negalėjo jų ir atjungti. Prijungtoje apžiūrai byloje Nr. 2-6098/2000 nėra duomenų, kurie paaiškintų aplinkybes apie palėpės patalpų šildymo būdą ir/ar šildymo tinklų įrengimo ar rekonstrukcijos darbus ir apimtį. UAB „Akmė“ vykdė tik palėpės patalpų konstrukcijų pertvarkos darbus ir šios pertvarkos metu nebuvo įrengti ar panaikinti jokie patalpų šildymo inžineriniai tinklai, nes buvo planuojama jas šildyti elektriniais šildymo prietaisais. Pastato palėpėje (faktiškai ketvirtame aukšte) (mansarda II pagal pastato kadastro duomenų žymėjimą) kurią sudaro 92,18 kv. m iš atsakovui priklausančių 155,16 kv. m patalpų dalies niekada nebuvo jokių inžinerinių tinklų. Pastato mansardoje 4 aukšte (mansarda I pagal pastato kadastro duomenų žymėjimą) patalpoje 1-17 (plotas 3,46 kv. m), patalpoje 1-16, kurios plotas 9,32 kv. m, bei patalpoje 1-15, kurios plotas 16,08 kv. m pagal pirminį projektą buvo įrengti vietinio centrinio šildymo radiatoriai, todėl pagal pastato pirminį projektą buvo šildomos trys patalpos 4 pastato aukšte, iš viso 28,86 kv. m iš vietinės katilinės. Šios mansardos pastogėje (antstatas pagal kadastro duomenų žymėjimą), kurį sudaro 15,07 kv. m, taip pat niekada nebuvo jokių inžinerinių tinklų. Dalis pastato vietinio centralizuoto šildymo elementų, nors to nenumatė pertvarkos projektas, buvo demontuoti atjungiant nereikalingus šildymo elementus siekiant išvengti šildymo sistemos sutrikimų žiemos sąlygomis dėl nešildomų gretimų patalpų (t.y. mansardoje, kurią iš visų pusių supa nešildomos patalpos). Trečiasis asmuo mokėjo už bendro naudojimo patalpų šildymą ieškovei, todėl reikalavimas antrą kartą apmokėti už tų pačių patalpų šildymą negali būti reiškiamas. Trečiasis asmuo nemokėjo už patalpų šildymą atsakovo interesais, jokia šiluma atsakovui nebuvo tiekiama nei iš mokyklos, nei iš miesto centralizuotų šildymo tinklų į atsakovo patalpas ketvirtame pastato aukšte. Trečiajam asmeniui yra žinoma, kad jokių šildymo tinklų pastato 4 aukšte nėra, iki rekonstrukcijos už viso pastato šildymą trečiasis asmuo mokėjo ieškovei tiesiogiai, išrašydama sąskaitą kitai pastato bendraturtei V. B.. Atsakovui išrašyti sąskaitų nebuvo jokio pagrindo. Pastato šildymo sistemos rekonstrukcija panaikinant vietinę katilinę ir pastato šildymo tinkle prijungimą prie miesto centralizuotų šildymo tinklų vyko 1985 metais, tuo metu buvo panaikinti vietinio šildymo sistemos elementai garaže bei mansardoje), todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti ieškovei už nesuteiktas šilumos tiekimo paslaugas.. būtent ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kad atsakovui suteikė šilumos tiekimo paslaugą ir/ar kad atsakovas neteisėtai pats atsijungė savo patalpas nuo centralizuotų šilumos tinklų. Ieškovės sudaryta komisija 2002-07-10 aktu konstatavo, jog jokių šildymo prietaisų ir stovų atsakovo patalpose nėra bei patarė atsakovui parengti projektą dėl prisijungimo prie miesto šildymo tinklų. Vykdant ankstesnio patalpų savininko UAB „Akmė“ užsakymu palėpės ir mansardos rekonstrukcijos projektų parengimą, 1993 metais šio patalpos buvo detaliai apžiūrėtos dalyvaujant tiek užsakovo, tiek mokyklos atstovams ir jokių šildymo tinklų bei jų elementų šiose patalpose nebuvo, patalpas buvo planuojama šildyti elektros prietaisais, todėl buvo parengti patalpų ir stogo rekonstrukcijos projektai, šildymo nuo saulės elementų projektas. UAB „Akmė“ pertvarkydama palėpės patalpas jokių šildymo tinklų nei keitė, nei naikino, taip neįrenginėjo.

Išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrius išvadoje (I t. 102 b. l.) nurodė, kad nei panaudos teise pastatu besinaudojanti VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, nei G. P. nėra kreipęsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyrų dėl patalpų šildymo būdo keitimo, o Energetikos skyrius išsamesnės informacijos apie patalpas neturi.

Išvadą duodanti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje (I t. 104-108 b. l.) nurodė, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, buto ar kitų patalpų savininkas turi laikytis teisės aktų nustatytos patalpų atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų ar patalpų savininkams. Savininkas, kuris savo patalas nuo centrinės šildymo sistemos atjungė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, išlieka šilumos sistemų vartotoju. Tuo atveju, jei patalpos atjungtos teisėtai, atsakovas turi pareigą apmokėti tik šilumos kiekio dalį bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Pagal ieškovo pateiktą informaciją ieškovas tiekia šilumą 155,16 kv. m negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Buto ar kitų patalpų savininkas , kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas atjungia nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų pažeisdamas teisės aktų reikalavimus išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos vartotoju. Papildomoje išvadoje (III t. 93-95 b. l.) nurodoma, kad ieškovas nepateikė duomenų apie pastatą, jame ir jo butuose bei kitose patalpose įrengtas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas bei duomenų apie pastate bei visuose butuose ar kitose patalpose įrengtus šilumos ir kašto vandens apskaitos prietaisus , todėl nėra galimybės įvertinti, ar šiluma buvo skirstoma vadovaujantis tinkamais šilumos paskirstymo metodais. Iš ieškovo elgesio matyti, kad ieškovui yra žinomi duomenys apie pastatą, jame ir jo butuose, kitose patalpose įrengtus apskaitos prietaisus. Nors pagal ieškovo nurodytą metodą šilumos paskirstymas atkliktas matematiškai teisingai , tačiau pirmiausia išspręsti patalpų šildymo sistemų atjungimo teisėtumo klausimą, tik tada bus aišku, ar ieškovė parinko tinkamos šilumos paskirstymo metodus. Neaišku, dėl kokų priežasčių ieškovė, paskirstydama šilumos kiekius nebesivadovavo Šilumos paskirstymo metodu Nr. 5. Ieškovė iki 2012 m. vykdė šilumos paskirstymą pagal du metodus, o tai reiškia, kad įvertino šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemą, įrengtus apskaitos prietaisus . pagal ieškovo pateiktą informaciją matyti, kad ieškovas vertino vietoje iš patalpų įrengtus šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis. Šilumos paskirstymas visais atvejais atliekamas vadovaujantis įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, t.y. paskirstomas visas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu apskaitytas šilumos kiekis, nepriklausomai nuo to, koks šilumos paskirstymo metodas taikomas pastate. . šilumos vartotojai šilumos paskirstymo metodą gali pasirinkti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, t.y. daugumos sprendimu.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išvadoje (I t. 114-117 b. l.) nurodoma, kad nėra aišku, kada atsakovas atliko atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbus, todėl nėra galimybės nustatyti, ar atsijungimas atitiko teisės aktų reikalavimus. 2002 m. galiojo Statybos techninis reglamentas 1.07.01:1999, kuris nustatė leidimų statyti, rekonstruoti, remontuoti ir griauti statinius išdavimo tvarką. Šiame teisės akte nenurodyta, kad šildymo prietaisų atjungimui ypatingos kategorijos pastate (mokykloje) neprivalomas statybos leidimas, norint gauti leidimą reikėjo pateikti prašymą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Pagal 2009 m. galiojusį teisinį reglamentavimą šildymo sistemos atjungimo nuo statinio centrinio šildymo sistemos darbai priskiriami kapitaliniam remontui. Statybos įstatyme numatyta, kad statybos leidimas nereikalingas nesudėtingo statinio statybos atveju ir atliekant paprastąjį remontą. Remiantis Statybos techninio reglamento STR1.01.08:2002 12 punktu, statinio paprastajam remontui priskiriami tokie darbai kaip statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 5.3 p. numatyta, kad įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas, privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal energijos (energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė tiekia abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos energijos kiekį, o abonentas už faktiškai sunaudotą šios energijos kiekį turi sumokėti jos kainą, nustatytą įstatymu, šalių susitarime nustatyta tvarka pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartyje ar teisės aktuose nenustatyta ko kita (CK 6.383 str. 1 d., 6.385 str. 4 d., 6.388 str.). Pagal CK 4.82straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK4.83str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją. Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindai įtvirtinti Šilumos ūkio įstatymo12 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pažymėtina, kad ši nuostata galioja iš esmės nepakitusi nuo šio įstatymo įsigaliojimo datos, t. y. 2003-07-01. Šilumos ūkio įstatymo originalios redakcijos 21 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam pačiam priklausančios patalpos. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo 2008-01-01 iki 2014-12-02, atsiskaitymą už bendrojo naudojimo patalpas reglamentavo Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, nustatęs, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, ir ši nuostata nesikeitė nuo 2003 m. iki 2014 m. gruodžio mėn. Tik nuo 2014-12-02 Šilumos ūkio įstatymas buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Vadinasi, nuo 2003 m. liepos mėn. butų ir (ar) kitų patalpų savininkai, nepaisant pasirinkto jiems asmeniškai priklausančių patalpų šildymo būdo, turėjo pareigą atsiskaityti už šilumos dalį, tenkančią daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti. Tokia pareiga mokėti už bendrojo naudojimo patalpos teikiamą šilumos energiją tenka ir atsakovui.

Daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, proporcingai savo daliai, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti. Ši pareiga tenka ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Taigi teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas turto, esančio daugiabučiame name, savininkui tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti net ir tuo atveju, kai jų nuosavybės teise valdomos patalpos yra atjungtos nuo centralizuoto šildymo (ar nebuvo prijungtos). Atsakovas tiek ginčo laikotarpiu, tiek ir vėliau turėjo pareigą apmokėti už pastato bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumos energijos dalį. Vartotojas privalo kompensuoti jam tenkančią šilumos energijos dalį, apskaičiuotą pagal viso namo apskaitos prietaisų rodmenis, atėmus konkrečiam vartotojui (burto savininkui) skirtą energijos dalį, tiek už bendrojo naudojimo patalpoms išspinduliuojamą per namo konstrukcijas ir vamzdynus šilumą, tiek ir už karšto vandens cirkuliacijos palaikymui tenkančią energiją tol, kol jis yra daugiabučio namo bendraturtis. Tokia pareiga jam teko pagal galiojusį teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką.

Žemesnės instancijos teismas

Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas) kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko–buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Tokį energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo būdą nustato ir įstatymas (CK6.384 str. 1 d.).

VĮ Registrų centro išrašas (I t. 118-120 b. l.) patvirtina, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti trys pastatai: pastatas garažas (pažymėjimas plane 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)), pastatas gyvenamas namas (pažymėjimas plane 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)), ir pastatas mokykla (pažymėjimas plane 2C3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Šiame registro pažymėjime visų trijų pastatų šildymo būdas nurodytas kaip centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, išduotame 2014-07-31, nurodoma, kad negyvenamosios patalpos (pažymėtos indeksais nuo 1-14 iki 1-20), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2C3p) savininkai nurodomi G. P. ir P. P. (I t. 8-9 b. l). Šiame išraše nurodyta, kad patalpos šildomos centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. 2015-10-29 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma, kad negyvenamųjų patalpų nuo 1-14 iki 1-20, esančių pastate 2C3p, šildymo būdas yra vietinis centrinis šildymas (III t. 98-99 b. l.). 1999-05-25 pagrindinio pastato, jo dalių ir kadastro duomenų kortelėje dėl patalpų, pažymėtų indeksais nuo 1-14 iki 1-20 nurodyta, kad šiose patalpose šildymo būdas yra „centrinis, elektra“ (II t. 130-131 b. l.).

VĮ Registrų centro pažymėjimas (I t. 71-72 b. l.) patvirtina, kad trečiasis asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras panaudos teise naudojasi 636,81 kv. m ploto negyvenamosiomis patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis (duomenys neskelbtini).

2002-06-28 atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas išduoti pažymą, kad patalpose nėra šildymo, prašyme nurodoma, kad patalpos niekada nebuvo šildomos centralizuotai (pagal projektą ir natūroje), atsakovas vykdo remontą ir siekia padaryti dujinį įvadą. Byloje pateiktame 2002-07-10 Akcinės bendrovės „Kauno energija“ filialo „Kauno energijos“ paslaugos surašytame akte (I t. 35 b. l.) nurodoma, kad ieškovės sudaryta komisija apžiūrėjo atsakovui priklausančias patalpas, užimamose patalpose patikrinimo metu šildymo prietaisų bei centrinio šildymo stovų nėra (atvirai nesimato), patalpose numatoma rekonstrukcija, patalpų savininkui siūloma patalpas apšildyti centralizuotu šilumos tiekimu, suderinus projektą su AB „Kauno energija“. 2008-11-26 raštu Nr. SD-1.12-108 (IV t. 26 b. l.) VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų rengimo centras (šiuo metu VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras) ieškovę informavo, kad pastatai (duomenys neskelbtini) yra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pastato (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 300,2 kv. m, iš kurio 157,5 kv. m užima administracinės patalpos, 142,7 kv. m yra užimamas gyventojų plotas. Pastato (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 855,45 kv. m, iš jų 636,81 kv. m yra administracinės patalpos, o 218,61 kv. m yra užimamas gyventojų plotas. 2009-04-21 raštu atsakovas nurodė, kad į jam priklausančias patalpas nėra tiekiama šiluma, todėl prašė jam nebesiųsti sąskaitų (I t. 10 b. l., II t. 5 b. l.). Ieškovė 2009-05-19 rašte (I t. 11 b. l.) nurodė, kad 2008-11-26 buvo gautas Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro pranešimas apie pastato plotą, administracinių patalpų bei gyventojų užimamų patalpų plotą, mokesčiai skaičiuojami remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, o duomenų apie atsakovui priklausančių patalpų atjungimą nuo bendros pastato šildymo sistemos nėra. Šiame rašte ieškovė prašė atsakovo pateikti turimus dokumentus, patvirtinančius atsijungimo nuo šildymo sistemos teisėtumą.

2010-07-29 atsakovas kaip bendraturtis sutiko, kad būtų rekonstruojami pastatai (duomenys neskelbtini), t.y., kad būtų įgyvendinti projekte numatyti sprendimai, susiję, be kita ko ir su šildymo – vėdinimo sistemomis (II t. 6 b. l.). 2012-07-12 UAB „Ekspertika“ techninio projekto bendrosios ekspertizės išvadoje (II t. 7-11 b. l.) nurodyta, kad kitiems savininkams priklausančios patalpos ar butai į projektą neįtrauktos. Trečiasis asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pateikė Techninio projekto aiškinamąjį raštą (I t. 58-59 b. l.), kur nurodoma, kad šilumos punkto dalis parengta pagal AB „Kauno energija“ projektavimo sąlygas Nr. 4/2084, išduotas 2010-09-13, šilumos punkte numatyta įrengti įvadinį šilumos skaitiklį, karšto vandens ruošimui – karšto vandens ruošimo mazgą su dviejų pakopų plokšteliniu šilumokaičiu, reguliavimo vožtuvu ir recirkuliaciniu siurbliu, panaudojant netiesioginio veikimo reguliavimo vožtuvą, šildymui – šildymo mazgą pagal nepriklausomą schemą su reguliavimo automatika ir elektroniniu cirkuliacijos siurbliu. Šiame aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastate numatyta atskira šildymo sistemos atšaka su kontroline apskaita keturiems butas, tarp jų – ir patalpoms, priklausančioms atsakovui. Trečiojo asmens darbuotojo V. A. rašytiniuose paaiškinimuose (įvardinti kaip „Liudijimas“) (I t.60 b. l.) nurodyta, kad 2011 m. vasario mėnesį VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centras pradėjo šildymo sistemos rekonstrukciją, apytikriai 1-2 metai iki rekonstrukcijos pradžios G. P. atjungė savo šilumos atšaką nuo šilumos punkto; šildymo sistemos (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos metu buvo numatyta ir įrengta atskiros šildymo sistemos atšakos su atskirais skaitikliais kiekvienam pastate esančiam butui, tačiau G. P. prie jam numatytos atšakos ir skaitiklio nėra prisijungęs.

2009-01-27 šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4720300035, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens, 2.3 punkte numatyta, kad grupės pastatų suvartotas šilumos kiekis šildymui ir karštam vandeniui ruošti, nustatytas pagal pastato (duomenys neskelbtini) įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) pastatams pagal visuose pastatuose esančių šilumos vartotojų pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, o kiekvienas pastato šilumos vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal pastate esančių šilumos vartotojų pasirinktą Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą nustačius, kokia visų šilumos vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka buitiniams šilumos vartotojui; iki šilumos vartotojų sprendimo priėmimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo suvartotas šilumos keikis paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 1999 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 85 patvirtintą Centralizuotos šilumos kainų taikymo, nustatant mokėjimus už patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą daugiabučio namo butams, tvarką (IV t. 28-31 b. l.).

Architekto Z. B. 2016-08-12 pažymoje Nr. 01-016088-12 (IV t. 38 b. l.) patvirtinama, kad 1993 m., rengiant projektą dėl palėpės bei mansardos ir stogo rekonstrukcijos bei pertvarkymo, palėpės ir mansardos būklė apžiūrėta, šildymo tinklų ir jų elementų (radiatorių nebuvo, palėpės ir mansardos patalpos buvo apleistos ir tuščios, buvo tik atvesti vandentiekio bei kanalizacijos ir elektros apšvietimo tinklai, visos palėpės ir mansardos patalpos buvo planuojamos šildyti elektros prietaisais. Į bylą pateikti UAB „Akmė“ atliktos palėpės pertvarkos projektiniai pasiūlymai, darbo projektas su planais ir schemomis (IV t. 50-66 b. l.) patvirtina, kad UAB „Akmė“ neplanavo pertvarkyti centrinio šildymo tinklų, atvirkščiai pateikti planai patvirtina, kad centrinio šildymo elementų patalpose nebuvo.

UAB „Kauno komprojektas“ 2016-07-27 konsultacinėje išvadoje Nr. 0-1-93 (IV t. 69 b. l.) patvirtinama, kad pastato inžineriniai tinklai buvo ištirti 1985 metais, ruošiant panaikinti jame esančią katilinę ir esamą šildymo sistemą prijungti prie centralizuotų miesto šildymo tinklų. Trijose salkos patalpose buvo įrengti šildymo elementai radiatoriai, o nenaudomoje pastogėje (palėpėje) nei vamzdynų, nei šildymo elementų nebuvo. Projekte numatyta palikti esamą šildymo sistemą, panaikinant išsiplėtimo indą palėpėje, kuris centralizuotai šildymo sistemai nereikalingas. Naikinant išsiplėtimo indą, galėjo būti panaikinti ir šildymo prietaisai salkoje, siekiant išvengti sistemos veikimo sutrikimų žiemos sąlygomis, nes gretimos patalpos nešildomos, analogiškai buvo panaikinti šildymo prietaisai pirmojo aukšto garažuose. 1985 m. buvo nustatyta, kad palėpės patalpos nešildomos, nėra tam tikslui reikalingų inžinerinių tinklų.. naikinant vietines katilines, prie centralizuotų šildymo tinklų buvo jungiamos tik esamos šildymo sistemos, jų nepertvarkant, tik atjungiant nereikalingus elementus. UAB „Kauno komprojektas“ konsultacinėje pažymoje nurodytus duomenys patvirtina į bylą pateikti 1985 metais rengti brėžiniai aksonometrinės schemos (IV t. 72-77 b. l.).

2015-08-11 UAB „Struktūra“ rašte Nr. 1-114 (II t. 13 b. l.) nurodoma, kad UAB „Struktūra“ pagal 2010-10-11 rangos sutartį Nr. E.P.-43 su VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras vykdė užsakovo pastatų rekonstravimo darbus. Atliekant rekonstravimo darbus (duomenys neskelbtini), senos šildymo sistemos 2011/2012 ir 2012/2013 šildymo sezonų metu buvo atjungtos nuo miesto centralizuotos šildymo sistemos, magistraliniai vamzdynai pastato viduje demontuoti, todėl centralizuoto šilumos tiekimo šiam objektui negalėjo būti. Analogiškas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas UAB „Struktūra“ darbuotojas S. B. D..

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S.B. D. patvirtino, kad UAB „Struktūra“ su atsakovu ryšių neturėjo, viešojo pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad nerekonstruojamos tretiesiems asmenims priklausančios patalpos. UAB „Struktūra“ rekonstravo (duomenys neskelbtini) pastate kolegijos patalpas. 2011-203 m. žiemą buvo atjungtas šildymas, nupjautas magistralinis vamzdynas. Buvo šildoma elektros šaltiniais. Iki rekonstrukcijos šiluma iki atsakovo patalpų ateidavo iš rūsio. Tie rekonstrukcijos metu, tiek po jos atsakovo patalpos techniškai negali šildomos iš centrinio šildymo sistemų, nebuvo nei numatyta, nei įrengta jokių atšakų į atsakovo patalpas. Rekonstrukcijos projektas buvo derinamas su ieškove, UAB „Kauno energija“ pastabų dėl to, kad į atsakovo patalpas nebus tiekiama šiluma, neturėjo.

Įvertinus visą bylos medžiagą, konstatuotina, kad pastatui (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumos energiją iš centralizuotų sistemų, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovui priklausančiose patalpose, esančiose pastato palėpėje, kada nors būtų buvę šildymo įrenginiai, prijungti prie centralizuotų šildymo sistemų. Nors ieškinyje nurodyta, kad atsakovas neteisėtai atsijungė nuo centralizuotų šildymo sistemų, tačiau tokie teiginiai yra visiškai neįrodyti. Ieškovė ieškinį iš esmės grindžia tik VĮ Registrų centro pažymėjime nurodytais duomenimis, kurie nesudėtingai buvo pakeisti bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad atsakovas, teikdamas prašymą Registrų centrui, jokių naujų duomenų nepateikė – atvirkščiai, viešame registre duomenys pakeisti remiantis duomenimis, buvusiais pastato kadastro ir registro byloje bei atsakovui priklausančių patalpų kadastro ir registro byloje, kurios teismo prijungtos apžiūrai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad viešame registre buvo nurodyti aiškūs ir tikslūs duomenys apie atsakovui priklausančių patalpų šildymo tipą, kurie remiantis LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu turėtų būti laikomi teisingais. Ieškovo atstovas teismo posėdžių metu tvirtino, kad ieškinys grindžiamas iš esmės tik VĮ Registrų centro pažymėjimu apie nurodytą šildymo būdą, tačiau, kaip jau minėta, registre buvusius duomenis paneigia visi kiti į bylą surinkti įrodymai.

Atsakovui nuo 2009-02-01 pradėtas skaičiuoti mokestis tiek už atsakovui priklausančių patalpų, tiek už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovui priklausančios patalpos faktiškai nebuvo šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, skirstydama šilumos kiekį tik iki 2011 m. gruodžio mėn. taikė šilumos kiekio paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, o nuo 2012 m. sausio mėn. taikė tik šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Bylos nagrinėjimo metu ne kartą buvo keliamas klausimas dėl atsakovui tenkančios pareigos apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, tačiau ieškovo atstovas detalių paskaičiavimų neteikė. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad bendro naudojimų patalpų šildymui panaudoto šilumos kiekį apskaičiuoti įmanoma, tačiau tam reikia specialių ieškovės darbuotojų žinių. Ieškovas neteikė paskaičiavimų, kokį šilumos kiekį sudaro bendro naudojimo patalpų šildymas. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad teismui konstatavus, jog atsakovui priklausančios patalpos nebuvo šildomos ir tai, kad atsakovas nebuvo netesėtai atsijungęs nuo centrinio šildymo iš centralizuotų sistemų, turėtų būti sprendžiamas klausimas ir dėl ieškovės skaičiavimais atsakovui priskirto šilumos kiekio perskaičiavimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės teismas, vien remdamasis į bylą pateiktais duomenimis, pats negali parinkti šilumos paskirstymo metodo, perskirstyti šilumos kiekį ir apskaičiuoti atsakovui tenkančio šilumos bendro naudojimo patalpų šildymui kiekio.

Mokesčių paskaičiavimo pažymoje (I t. 12-13 b. l.) nurodyta, kad už 2009-01-01-2014-07-01 laikotarpį susidarė 23141,25 Lt (6702,25 EUR) įsiskolinimas. Nei šioje pažymoje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė nedetalizavo, kuri prašomos priteisti sumos dalis yra už atsakovui priklausančių patalpų šildymą o kuri – už bendro naudojimo patalpų šildymą. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras 2016-07-29 pažymoje Nr. SD-448-(1.12)-103 (IV t. 45 b. l.) nurodė, trečiasis asmuo G. P. interesais mokėjimų ieškovei nevykdė, už bendro naudojimo patalpų šildymą mokėjo KMPMC., KMPMC neteikė sąskaitų už šilumos tiekimo paslaugą iš centralizuotų tinklų, nes neteikė atsakovui šildymo paslaugos, nemokėjo už šildymą ieškovei atsakovo interesais. Ieškovė pateikė sąskaitų, adresuotų atsakovui kopijas (III t. 3-61 b. l.), taip pat pastatų (duomenys neskelbtini) šilumos paskirstymo suvestines (II t. 17-19 b.l., III t. 62-70 b. l.), šilumos ir šilumnešio sunaudojimo ataskaitas (II t. 20-37 b. l.), trečiasis asmuo VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras pateikė trečiajam asmeniui pateiktų sąskaitų kopijas (II t. 49-124 b. l.). Išanalizavus pateiktas šilumos paskirstymo suvestines, šilumos ir šilumnešio sunaudojimo ataskaitų duomenis ir išrašytas sąskaitas, matyti kad trečiajam asmeniui nebuvo pateikiamos sąskaitos už visą pastate sunaudotą šilumos energiją. Atvirkščiai, iš šių duomenų matyti, kad ieškovė paskirstė tiektą šilumą tarp visų vartotojų ir trečiajam asmeniui pateikė sąskaitas tik už jam tenkančios patalpų dalies šildymą.

Dėl nurodytų motyvų, atsakovui įrodžius, jog jam priklausančio patalpos nėra šildomos iš centralizuotų šildymo sistemų ir ieškovui nepateikus duomenų apie atsakovui tenkančią mokesčių už bendrų patalpų šildymą dalį, ieškinys atmestinas.

Atsakovas šioje byloje patyrė 3000 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas 2102,64 EUR (I t. 88-90 b. l.). Trečiasis asmuo veikė atsakovo pusėje, todėl, ieškinį atmetus, trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 32,52 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atmetus ieškinį, visos šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 EUR (trys tūkstančiai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“, į.k. 235014830, trečiojo asmens VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro, į. k. 1196145, naudai 2102,64 EUR (du tūkstančiai šimtas du eurai šešiasdešimt keturi centai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės AB „Kauno energija“ į valstybės biudžetą 32,52 EUR (trisdešimt du eurai penkiasdešimt du centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Išaiškinti ieškovei, kad į valstybės biudžetą priteista su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą

Teisėja Aistė Petrevičienė