- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-10
- Bylos Nr.
- AS-556-112-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilniaus energija“, AB „Šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, J. I., G. R., V. J. K., D. Ž., J. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo eksperto V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, J. I., G. R., V. J. K., D. Ž., J. A.) dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 03-76 ,,Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ panaikinimo“ ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. 1-564.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš Vilniaus miesto savivaldybės 13 000 Lt už atliktą ekspertizę į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Vilniaus apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (duomenys neskelbtini); bankas AB SEB Vilniaus bankas; a/s (duomenys neskelbtini)).
Ekspertas V. S. padavė apeliacinį skundą teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė nepriimti V. S. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 str. 3 d. 2 p., 4 d.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, apeliacinį skundą su priedais grąžinti V. S.
Teismas konstatavo, kad V. S. padavė apeliacinį skundą teismui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo. Apeliacinis skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį, apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. ABTĮ 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. V. S. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi buvo paskirtas ekspertu ir jam buvo pavesta atlikti ekspertizę administracinėje byloje Nr. I-108-189/2009. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą ekspertas nėra proceso dalyvis ir įstatyme nenumatyta galimybė ekspertui paduoti apeliacinį skundą, todėl apeliacinis skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
IV.
Ekspertas V. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl eksperto apeliacinio skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai ir neteisingai interpretavo eksperto teisių ir pareigų apimtį bei nepagrįstai atsisakė priimti apeliacinį skundą, paduotą dalyje dėl sumos už atliktą ekspertizę priteisimo eksperto naudai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2009 m. sausio 13 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui, bet nenustatydamas ekspertizės kainos. Ekspertas atliko ekspertizę ir apie tai informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą kartu pranešdamas, kad atliktos ekspertizės kaina yra 48 314 Lt. Atsižvelgęs į šią aplinkybę teismas priėmė 2009 m. liepos 24 d. nutartį, kuria atnaujino bylos nagrinėjimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 24 d. nutartyje nekėlė kausimo dėl eksperto prašomo atlygio dydžio pagrįstumo ir įpareigojo jį nedelsiant pateikti atliktos ekspertizės aktą teismui ir administracinės bylos proceso šalims. Tokiu būdu teismas faktiškai sudarė prielaidas ekspertui tikėti, kad eksperto pateikta atlyginimo už ekspertizę suma akceptuota.
3. Teismas sprendimu sumažino ekspertui priteistiną atlygį daugiau kaip tris kartus - iki 16 000 Lt. Akivaizdu, kad iš esmės sumažinus už ekspertizės atlikimą eksperto prašomą sumą nukentėjo jo turtiniai lūkesčiai. Taigi sprendimu teismas pasisakė dėl eksperto teisių ir interesų. Minėtų nutarčių pagrindu tarp teismo ir eksperto susiklostė materialiniai - procesiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ekspertas įgijo teisę gauti atlyginimą už teismo pavedimu atliktą ekspertinį darbą, o teismas įgijo pareigą už tokį darbą sumokėti.
4. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis laikomi tokie asmenys, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadinasi, teismui paskyrus ekspertą atlikti ekspertizę ir įpareigojus darbo rezultatą (ekspertizės išvadą) pateikti į bylą, bylos išsprendimas dalyje dėl eksperto atlyginimo priteisimo tiesiogiai daro įtaką eksperto teisėms ir pareigoms, o ekspertas faktiškai įgyja teisę atlyginimo jam priteisimo klausimu naudotis tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteiktomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje numatyta teise apskųsti teismo sprendimą atitinkamoje dalyje. Be to, teismas sprendimą priėmė eksperto neišklausęs ir nesuteikęs jam galimybės pateikti informaciją apie ekspertizės atlikimo įkainių apskaičiavimo metodus: teismas nei 2009 m. liepos 24 d. nutartimi, nei vėliau neprašė eksperto pateikti paaiškinimus dėl ekspertizės apimties ar jo darbo įkainių.
5. Nesuteikus ekspertui teisės pasisakyti dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir ginčyti teismo sprendimą dalyje dėl atlyginimo už atliktą ekspertizę sumažinimo, iš eksperto apskritai atimama galimybė išdėstyti savo poziciją dėl tiesiogiai jo teisėms ir pareigoms darančios įtakos teismo sprendimo dalies.
6. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr. c.b. 3K-7-861/2001) išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku. Vadinasi, ekspertas neturi galimybės atskiroje byloje kelti klausimo dėl šios bylos procesinių išlaidų apmokėjimo. Tokiu būdu tiesiogiai nenagrinėjus eksperto darbo apmokėjimo pagrįstumo ir nesuteikus ekspertui galimybės paaiškinti ekspertinio darbo išlaidų apimties, bei nesuteikus galimybės peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ekspertizės išlaidų sumažinimo apeliacine tvarka, iš eksperto atimama galimybė kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo.
7. ABTĮ 142 straipsnio 2 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo sprendimas naikinamas, jeigu jame nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad teismui sprendime pasisakius dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų gali būti atnaujinamas procesas. Ekspertui nėra žinoma administracinių teismų praktika, kuri patvirtintų ar paneigtų galimybę ekspertui skųsti teismo sprendimą dalyje dėl eksperto išlaidų sumažinimo. Tačiau bendrosios kompetencijos teismas iš esmės neneigia eksperto galimybių įgyvendinti byloje dalyvaujantiems asmenims priklausančias teises, kiek jos susiję su ekspertizės išlaidų priteisimu tiesiogiai ekspertui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad ekspertas nėra priskirtas prie subjektų, kuriems yra suteikta teisė apskųsti teismo sprendimą. Specialisto ir eksperto teisės administraciniame procese yra išvardintos ABTĮ 63 straipsnyje. ABTĮ 63 straipsnyje išvardintas eksperto teisių sąrašas yra baigtinis, todėl jei šiame sąraše nėra eksperto teisės apskųsti teismo sprendimą ar nutartį, tokios teisės ekspertas įgyti negali. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl eksperto apeliacinio skundo priėmimo, nebūtų pagrindo vadovautis ir ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi. Pažymi, kad eksperto teisė pareikšti apeliacinį skundą nėra nereglamentuota, o tokia teisė ekspertui apskritai nėra suteikta, t. y. šios teisės ekspertui nesuteikimas negali būti laikomas tokios situacijos nereglamentavimu. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nebūtų pagrindo priimti eksperto apeliacinio skundo, pritaikant panašius teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą ar remiantis bendraisiais įstatymų pradmenimis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti eksperto skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad ekspertas nepagrįstai bando administracinėje teisenoje vadovautis civilinėje teisėje taikomais sutarčių sudarymo principais. Eksperto ir administracinio teismo santykiai nėra sutartiniai, todėl visiškai nepagrįsta eksperto prielaida, kad tarp teismo ir eksperto susiklostė materialiniai-procesiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ekspertas įgijo teisę gauti atlyginimą už teismo pavedimu atliktą ekspertinį darbą, o teismas įgijo pareigą už tokį darbą sumokėti. Eksperto teisės, kaip ir teismo pareigos, aiškiai apibrėžtos ABTĮ ir kitokie materialiai-procesiniai santykiai tarp jų negali susiklostyti. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas negalėjo įgyti pareigos sumokėti už eksperto atliktą darbą, kadangi išlaidos priteisiamos iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (ABTĮ 43 str. 7 d.). Nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo atlikta ne teismo, o pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva, t. y. teismas sprendė tik priteistinų išlaidų dydžio klausimą. Ekspertas nepagrįstai siekia šioje administracinėje byloje vadovautis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Administracinėse bylose sprendžiant liudytojams, ekspertams, specialistams išmokėtinų sumų klausimus, turi būti vadovaujamasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 straipsniu. Be to, ekspertas klaidingai teigia, kad Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja iš anksto derinti ekspertizės išlaidų dydį. ABTĮ nenumato galimybės, kad ekspertas galėtų skųsti sprendimą, priimtą teismui iš esmės išnagrinėjus bylą. Atlyginimo ekspertui klausimas spręstinas atsižvelgiant į ABTĮ ekspertui suteiktas teises ir pareigas, bet neturėtų būti tapatinamas su tretiesiems asmenims, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, suteiktomis teisėmis. Taip pat nepagrįstas eksperto vadovavimasis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktu bei 153 straipsnio 2 dalies 7 punktu, motyvuojant, kad minėtų straipsnių pagrindu jis turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ekspertas dalyvavo ir turėjo galimybę ginti savo interesus, todėl šiuo atveju ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas bei 153 straipsnio 2 dalies 7 punktas netaikytini. Ekspertas atskirajame skunde dėsto tik prielaidas ir subjektyvius samprotavimus, kas galėtų būti. Tokie samprotavimai nelaikyti įrodymais ABTĮ 57 straipsnio prasme. Ekspertas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių teismo įvertintus duomenis, o abstraktūs ir subjektyvūs samprotavimai negali būti laikomi pakankami įrodymų prasme (ABTĮ 57 str.).
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį nepakeistą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad ekspertas neturi teisės naudotis tretiesiems suinteresuotiems asmenims suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas sprendimą priėmė išklausęs ekspertą ir suteikęs jam galimybę pateikti informaciją dėl ekspertizės akto atlikimo įkainių. Ekspertas neturi teisės teikti prašymų dėl papildomo sprendimo priteisti eksperto išlaidas. Teismas nesudarė prielaidų ekspertui tikėti, kad eksperto pateikta atlyginimo už ekspertizės aktą suma akceptuota. Teismas iš anksto, t. y. iki ekspertizės atlikimo, neturėdamas pakankamai žinių specifiniu klausimu, negali įvertinti ir tai, kokia bus atitinkamos ekspertizės apimtis, kiek įvairių skaičiavimų reikės atlikti, kokio sudėtingumo bus šie skaičiavimai, kokio gilumo analizės ir kiek laiko šiai analizei ekspertas turės skirti. Ekspertas nepagrįstai teigia, kad teismas nesuteikė jam galimybės pateikti informaciją dėl ekspertizės akto atlikimo įkainių. Priešingai, pats teismas prašė eksperto nurodyti ir pagrįsti, kodėl jis savo paslaugas vertina būtent tokia suma, tačiau ekspertas tokių priežasčių pateikti negalėjo. Ekspertas neturi teisės teikti prašymų dėl papildomo sprendimo priteisti eksperto išlaidas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad ekspertizės išlaidų apmokėjimo, eksperto teisių, pareigų bei statuso byloje klausimai nėra susiję su vartotojų viešojo intereso gynimu. Atsižvelgiant į tai, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal kompetenciją teisės aktų nėra įgaliota pasisakyti dėl minėtų klausimų. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, minėti klausimai turėtų būti sprendžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuožiūra.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. R. ir V. J. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo eksperto V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties patenkinti.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, kad nepagrįstai iš esmės sumažinus už ekspertizės atlikimą eksperto V. S. prašomą sumą buvo pažeistos jo teisės bei teisėti interesai, turtiniai lūkesčiai. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl eksperto atlyginimo priteisimo tiesiogiai daro įtakos eksperto teisėms ir pareigoms, todėl ekspertas turi teisę atlyginimo jam priteisimo klausimu apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal ABTĮ 4 straipsnio 4 dalį administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu.
Pagal ABTĮ 130 straipsnio 1 dalį apeliacinį skundą gali paduoti visi proceso dalyviai. ABTĮ 48 straipsnio 3 dalis apibrėžia, jog administracinės bylos proceso dalyviais laikomi: proceso šalys ir jų atstovai, taip pat prokuroras, administravimo subjektai, organizacijos ir fiziniai asmenys, dalyvaujantys byloje šio įstatymo 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. Vadinasi, apeliacinį skundą gali paduoti subjektai, kurie yra administracinės bylos proceso dalyviai. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavęs asmuo (ekspertas V. S.) nėra šios administracinės bylos proceso dalyvis, kitaip tariant, jis nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti apeliacinį skundą, ratą.
Pagal ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas tuo atveju, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kadangi apeliacinis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės tokį skundą paduoti teismui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutarė nepriimti eksperto V. S. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimo panaikinimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ įtvirtina principą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nėra saistomas apeliacinio skundo argumentų ir išnagrinėja tiek apskųstosios, tiek ir neapskųstosios teismo sprendimo dalių teisėtumą, taip pat patikrina sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (ABTĮ 136 str.). Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka kitų proceso dalyvių, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įvertins, ar pirmosios instancijos teismas atitinkamu procesiniu sprendimu teisingai išsprendė bylą arba tam tikrą procesinį klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Eksperto V. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.