- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- ATP-762-606/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03237-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties, kuria Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį 40 eurų dydžio bauda, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2015 m. liepos 22 d. surašė A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. liepos 22 d. 23.35 val., vairuodamas automobilį „Ginaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 73.8 punkto reikalavimus, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) sankryžą, (duomenys neskelbtini), degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą A. S. apskundė apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalį 40 eurų dydžio bauda, paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis A. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti. Apelianto nuomone, apylinkės teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. A. S. teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi vien policijos pareigūnės I. S. paaiškinimais ir V. M. tarnybiniu pranešimu. Policijos pareigūnai tvirtino, kad matė, jog jis įvažiavo į (duomenys neskelbtini) sankryžą, degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui. Tokią išvadą policijos pareigūnai padarė spręsdami pagal jiems degusį šviesoforo signalą. Policijos pareigūnai nurodė, kad, kai jiems užsidegė žalias šviesoforo signalas, jo sunkvežimis buvo sankryžos viduryje. Apelianto tvirtinimu, policijos pareigūnai negalėjo matyti, koks šviesoforo signalas jam degė. Jie turėjo pateikti garso įrašą, kuris yra daromas policijos pareigūnų automobiliuose, tačiau tokio įrašo nepateikė. Apylinkės teismas nepagrįstai nepatikėjo jo parodymais, neatsižvelgė į sankryžos sudėtingumą, t. y., kad ji reguliuojama ne vieno šviesoforo, o kelių, taip pat nevertino atstumo nuo sankryžos pradžios iki pabaigos, t. y., kad važiuojant per tokią ilgą sankryžą, šviesoforo signalai pasikeičia. Apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į jo vairuojamą transporto priemonę, kad ji yra sunkiasvorė, bei į išimtis, numatytas Kelių eismo taisyklių 162 punkte: „Vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamą šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos“; Kelių eismo taisyklių 166 punkte: „Vairuotojui, kuris užsidegus geltonam šviesoforo signalui arba reguliuotojui pakėlus ranką aukštyn galėtų sustoti Taisyklių 165 punkte nurodytose vietose tik staigiai stabdydamas, leidžiama važiuoti toliau“. A. S. tvirtinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad jo parodymai nenuoseklūs, ir jais nepagrįstai nepatikėjo. Skunde jis nurodė, kad važiavo iki 70 km/h greičiu, o teismo posėdyje parodė, jog važiavo 50 km/h greičiu, nes Jūrininkų prospekte šiame kelio ruože leistinas greitis yra 70 km/h, o kai kur ribojamas iki 50 km/h. Kad buvo viršytas greitis nėra jokio ginčo. Apelianto įsitikinimu, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, padarė tik prielaidą, jog jis galbūt įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, todėl tai negali būti pagrindu pripažinti jį kaltu padarius pažeidimą ir paskirti baudą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis paliktina galioti, kadangi byla išnagrinėta visiškai įvertinus visas administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2015-07-22 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresnysis patrulis V. M. nurodė, kad 2015-07-22 23.35 val., patruliuodamas automobiliu su patrule I. S., stovėdamas prie šviesoforo ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo krovininį automobilį „Ginaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį link (duomenys neskelbtini) . Automobilio vairuotojas A. S. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui, jiems užsidegus žalios spalvos šviesoforo signalui, sunkvežimis buvo sankryžos viduryje, jam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Vairuotojas dėl padaryto pažeidimo labai gailėjosi, prašė jam atleisti ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Įsėdęs į tarnybinį automobilį, A. S. pareiškė, kad su padarytu pažeidimu nesutinka, paaiškinime parašė, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui (b. l. 11).
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. S. patvirtino 2015-07-22 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, kad važiuodama su kolega V. M. (duomenys neskelbtini), pamatė, jog transporto priemonė įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui (b. l. 26).
Paaiškinime A. S. nurodė, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui (b. l. 5).
Teismo posėdyje A. S. tvirtino, kad jam degė žalias šviesoforo signalas, jis suprato, kad spės pravažiuoti. Likus metrui iki šviesoforo, žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. Policijos pareigūnai stovėjo iš (duomenys neskelbtini) pusės, apie 30 metrų atstumu, todėl negalėjo matyti, kokios spalvos šviesoforo signalas jam degė. Priekyje važiavo kolega, tačiau per jo vairuojamą transporto priemonę jis šviesoforą matė, taip pat matė policijos pareigūnus. Kelyje buvo provėžos, todėl pamatęs blyksintį šviesoforą, jis negalėjo staigiai sustabdyti 18 tonų sveriančio automobilio (b. l. 21–22).
Paaiškinime V. G. nurodė, kad 2015-07-22, apie 23.30 val., jis važiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu „Ginaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prospektu link (duomenys neskelbtini) . Iš paskos saugiu atstumu važiavo tai pačiai bendrovei priklausančiu automobiliu jo kolega A. S.. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie šviesoforo, kairėje kraštinėje juostoje stovėjo policijos pareigūnų automobilis. Jam važiuojant per sankryžą degė žalios spalvos šviesoforo signalas, o kai išvažiavo iš sankryžos, žalios spalvos šviesoforo signalas pradėjo mirksėti, iškart iš paskos važiavo A. S. (b. l. 10).
Teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad jis ir A. S. išvyko iš gamyklos vienu metu. Pravažiavęs (duomenys neskelbtini) sankryžą degant žalios spalvos šviesoforo signalui pamatė, jog policijos pareigūnai sustabdė A. S. vairuojamą automobilį. A. S. važiavo jam iš paskos saugiu atstumu (b. l. 21–22).
Iš visumos aptartų duomenų matyti, kad policijos pareigūnas V. M. 2015-07-22 tarnybiniame pranešime nuosekliai užfiksavo įvykio aplinkybes, kategoriškai nurodė, jog A. S. vairuojamas automobilis „Ginaf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam – geltonam šviesoforo signalui. Iš karto po to, kai A. S. sustabdė policijos pareigūnai, jis prisipažino padaręs pažeidimą, labai gailėjosi, prašė jam atleisti ir nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. S. taip pat patvirtino 2015-07-22 tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytoja teisminio nagrinėjimo metu vienareikšmiai nurodė mačiusi, jog A. S. įvažiavo į sankryžą būtent degant geltonam šviesoforo signalui, o ne spėliojo pagal jiems degusį šviesoforo signalą, todėl jį ir sustabdė bei už padarytą administracinį teisės pažeidimą surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Netikėti tokiomis policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. Paaiškinime A. S. nurodė, kad jis įvažiavo į sankryžą mirksint žaliam šviesoforo signalui. Teismo posėdyje A. S. parodė, kad likus metrui iki šviesoforo, žalias šviesoforo signalas pradėjo mirksėti. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad A. S. privažiavus šviesoforą, užsidegė būtent geltonos spalvos signalas ir jis į sankryžą įvažiavo degant geltonos spalvos šviesoforo signalui. Šiuo atveju ne policijos pareigūnai turėjo atsižvelgti į sankryžos sudėtingumą, t. y., kad ji reguliuojama ne vieno šviesoforo, o kelių, ir nesurašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, o A. S., būdamas profesionalus vairuotojas, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę, atsižvelgdamas į sankryžos sudėtingumą, privalėjo įvertinti aplinkybę, jog jau mirksint žalios spalvos šviesoforo signalui dar neprivažiavus net šviesoforo, pravažiuoti sankryžos, nepažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimo, negalės. Be to, pažymėtina, kad ir esant leistinam 70 km/h ar 50 km/h greičiui, prieš sankryžą vairuotojas privalo važiuoti tokiu greičiu, kad užsidegus draudžiamam važiuoti šviesoforo signalui, bet kuriuo momentu prie šviesoforo spėtų sustabdyti automobilį.
Akcentuotina, kad liudytoja I. S. teisme apklausta ir parodymus davė būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu A. S., kaip asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra saistomas pareigos sakyti tiesą. Ši aplinkybė taipogi suponuoja rėmimąsi liudytojos I. S. parodymais.
Tiek paaiškinime, tiek ir teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. G. parodė, kad jis pats į sankryžą įvažiavo degant žalios spalvos šviesoforui, o A. S. važiavo už jo saugiu atstumu. Ši aplinkybė taip pat nepaneigia to, kad, kol V. G., vairuodamas analogišką sunkiasvorę transporto priemonę, įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, A. S. privažiavus prie šviesoforo degė jau draudžiamas – geltonas šviesoforo signalas.
Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.