- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- 1-2742-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36439-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Kaltinamasis
- T. B.
- Advokatai
- Aleksandras Morozovas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) gydytoja, gyv., (duomenys neskelbtini), neteista kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13:55 val., Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 4, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji T. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykis buvo prie jos namų. Jos automobilis stovėjo rezervuotoje vietoje. Pirmadienį į rezervuotą vietą turėjo atvažiuoti automobilis, todėl reikėjo savo automobilį perstatyti į kitą vietą. Šovė į galvą, kad reikia perstatyti dabar, nors galėjo tai padaryti vakare. Važiuodama atbuline eiga, kliudė kitą automobilį. Nukentėjusioji iškvietė policiją. Buvo šokas. Alkoholį vartojo gimtadienio šventėje. Vakarėlis užsitęsė. Grįžo apie 4 val. buvo išgėrusi. Apie 11 val. išgėrė sauso balto vyno daugiau negu pusę butelio. Nuėjo į parduotuvę pirkti maisto. Pamatė automobilį ir nutarė perstatyti. Jautėsi normaliai. Automobilis priklauso jai. Jį pirko iš firmos per skelbimą sausio ar kovo mėn., metų pradžioje. Mokėjo 7000 eurų pavedimu. Automobilis parvežtas iš Amerikos. Buvo daužtas, sutvarkė ir pardavė. Buvo išsiskyrusi. Vaikus išlaikė pati. Šiuo metu sūnui 14 metų. Automobilis reikalingas nuvažiuoti iš vieno darbo į kitą. Po vyro mirties liko daug jo skolų. Vieną kreditą ėmėme būstui. Bankas kreditus sujungė į vieną. Tuo metu dukrai buvo 14 metų. Ji jau galėjo pasirašyti. Kaltinamoji tapo laiduotoja ir šiuo metu moka kreditus. Mokės iki 2034 metų. Dar buvo keletas vartojimo paskolų. Ji moka visą apie 64 500 eurų kreditą. Dukra šiuo metu neturi galimybės mokėti. Liko mokėti apie 35 tūkst. eurų. Automobiliui pirkti taip pat ėmė paskolą. Automobilis reikalingas važiuoti iš vieno darbo į kitą. Kreditą ėmė, kiek davė, dar reikėjo buto remontui. Tokį nusižengimą padarė pirmą kartą. Tai nebuvo eilinis dalykas, kad sėstų už vairo neblaivi. Tai buvo momentinis dalykas. Su R. S. yra pažįstamos seniai. Bendravo šeimomis. Dažnai susiskambina, susitinkame. Ji gyvena Baltupiuose. Dėl alkoholio vartojimo neturi problemų. Išklausė kursus. Jos specializacija neurologė. Darbe mato psichologinių sutrikimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Slaugos ligoninėje mato alkoholio vartojimo pasekmes. Su R. S. pažįstamos apie 20 metų. Susipažino per bendrus draugus. Jos šeimą pažįsta apie 20 metų. R. veikli, viskuo domisi, komunikabili, nuoširdi, stengiasi ir niekada neatsisako padėti. Dažnai susiskambina, susitinkame dažniausiai savaitgalį. Jos pajamas sudaro maždaug 1600 ir daugiau eurų darbo užmokestis, priklauso nuo pavadavimų skaičiaus. Labai gailisi dėl įvykio. Nežinau, ar turi teisę prašyti nuolaidų. Jaučiuosi labai kalta. Tai daugiau nesikartos, labai jaudinasi.
Apklausta kaip įtariamoji T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-08-24 vakare buvo užmiestyje, kur šventė draugo gimtadienį, todėl išgėrė daug alkoholio. 2019-08-25 ryte grįžo namo į Vilnių, (duomenys neskelbtini). Dėl išgerto alkoholio kiekio blogai jautėsi, todėl namuose išgėrė vyno. Apie pietus jautėsi neišsiblaiviusi, tačiau labai pergyveno, jog jos automobilis paliktas stovėti rezervuotoje stovėjimo vietoje ir iki darbo dienos pradžios jį reikia iš ten patraukti, pastatyti į kitą stovėjimo vietą. Pamačiusi, jog gatvėje atsirado laisva stovėjimo vieta, ji nuspendė perstatyti automobilį į kitą vietą. Suprato, jog yra neblaivi, tačiau tikėjosi, kad niekam nieko bloga nepadarys. Išėjo į gatvę, sėdo į savo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau vairuodama ir važiuodama atbuline eiga, buvo neatidi ir savo automobiliu kliudė greta stovėjusio automobilio kampą. Kitame automobilyje buvusi moteris iškvietė jai policiją, atvykę policijos pareigūnai patikrino ją alkoholio matuokliu ir nustatė didesnį nei 2 promilių girtumą. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, niekada gyvenime nėra vairavusi neblaivi (b. l. 40).
Apklausta teismo posėdyje kaip laiduotoja R. S. paaiškino, kad ji sutinka būti laiduotoja. T. yra geriausia draugė. Susipažino per bendrus draugus. Ji gerbia T.. Ji labai drąsi ir tvirta. T. atvyko iš kitos šalies, savarankiškai išmoko lietuvių kalbą, dirba gydytoja. Mokslus baigė savo krašte. Įvairiais gyvenimo klausimais T. tariasi su R. S.. Ji nepalūžo po vyro mirties, kurios aplinkybės sudėtingos - (duomenys neskelbtini). Tuo metu reikėjo ir vaikams paaiškinti, kas atsitiko. Kai R. S. sužinojo apie tai, ištiko šokas. Panašus atvejis kaip šioje byloje T. atsitiko vienam bendram draugui. T. piktinosi tuo. Sakė, kad reikia turėti proto. Kai sužinojo, kad tai atsitiko T., buvo šokas. Bandė ją barti už tai, bet pamatė, kaip ji labai atgailavo ir pergyveno. Auga sūnus, kuri reikia auklėti. Tai nuostabus vaikas. Apie visa tai kalbės T.. T. B. svarbi jos nuomonė. Susiskambina su ja beveik kasdien. Susitinka 1-2 kartus per savaitę. R. S. yra sukūrusi knygų klubą. T. daug dirba, todėl jos netraukė į šį klubą, dabar kvies dalyvauti jame, turės dar vieną pareigą. Prisiminė, kaip jos dviese važiavo į užsienį, į Berlyną, Vieną. T. 1200 kilometrų į Vieną puikiausiai nuvairavo viena. Štai kokia ji tvirta.
Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamoji, jo gynėjas, prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami kiti liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019-08-25 13:57 val. registruotas privataus fizinio asmens pranešimas telefonu BPC, kuriame nurodoma, jog Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 4, susidūrė automobiliai SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja įtaria, kad Volvo vairuotoja galimai neblaivi (b. l, 5).
Iš patrulės I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-08-25 apie 14 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 4, susidūrė automobilis „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pranešėja įtariam, kad Volvo automobilio vairuotoja neblaivi. Atvykus į vietą pranešėja I. T. paaiškino, kad apie 13:50 val. įsėdus į automobilį Škoda į jos stovintį automobilį atbuline eiga įvažiavo kitas automobilis Volvo. Apgadintas pranešėjos automobilio galinis bamperis. Bandė kalbėtis su Volvo vairuotoja, pildyti deklaraciją, tačiau ji atsisakė, jai kilo įtarimas, jog vairuotoja neblaivi. Automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo T. B., kuris apie eismo įvykį nieko nepaaiškino, tik patvirtino, kad vartojo alkoholį. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Patikrinus girtumą pirmą kartą nustatytas 2,05 promilių girtumas, antrą kartą – 2,08 promilių girtumas (b. l. 6).
Iš eismo įvykio schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykio matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinis dešinės pusės sparnas, galinis bamperis, bei transporto priemonė Skoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - galinis bamperis (b. l. 7-8).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. B. alkotesteriu Alkotest 7510, Nr. ARYK 0071, patikros sertifikato Nr. 0975968, pirmą kartą buvo patikrinta 2019-08-25 14:19 val., nustatyta 2,08 promilės girtumas. Antrą kartą patikrinta 14:40 val., nustatyta 2,08 promilių girtumas (b. l. 11-16).
Iš 2019-08-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir pažiūros protokolo matyti, kad 2019-08-25 17:22-17:435 val. apžiūrėta transporto priemonė Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 4. Apžiūros metu nustatyta, kad apgadintas galinis bamperis ir dešinės pusės galinis sparnas (b. l. 17-19).
Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad transporto priemonės Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku registre nurodyta T. B. (b. l. 52).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad tokios transporto priemonės (kaip Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos kaina yra 8 810 eurų be PVM (b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. T. parodė, kad 2019-08-25 apie 13.50 val. ji atėjo prie savo automobilio Škoda Superb, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) stovėjusio priparkuoto Vilniuje, A. Juozapavičiaus gatvės važiuojamojoje dalyje ties pastatu Nr. 4. Įsėdo į automobilį, kaip tik tuo metu į jos automobilį atsitrenkė atbuline eiga važiavęs automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja bandė prisiparkuoti už jos. Išlipusi pamatė, jog apgadintas jos automobilio galinio bamperio kairysis šonas. Automobilio Volvo vairuotoja taip pat išlipo iš savo automobilio, tačiau nesutiko pildytis deklaracijos, kalbino susitarti. Bendraudama su ja, pamatė, jog šios elgesys neadekvatus, kalba nerišli, todėl įtarė, jog ji gali būti neblaivi ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Jos įsėdo į savo automobilius ir laukė atvykstant policijos, ar tuo metu vairuotoja galėjo gerti alkoholio, ji nematė. Atvykę policininkai patikrino automobilio Volvo vairuotoją alkoholio matuokliu, nustatė jos girtumą, nes ji "pripūtė" daugiau nei dvi promiles alkoholio. Dėl automobilio apgadinimo kreipėsi į draudimo bendrovę "Lietuvos draudimas", kur žala šiuo metu apskaičiuojama (b. l. 29).
Motyvuojamoji dalis
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamosios T. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir jai pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Kaltinamoji kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybe. Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų jos kaltę taip pat patvirtina liudytojos I. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tikrinimo alkotesteriu duomenys, transporto priemonės apžiūros aktas, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį ir kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamoji pripažino, kad išvakarėse, taip pat įvykio dieną vartojo alkoholį. Dieną norėjo perstatyti automobilį ir kliudė kitą transporto priemonę bei ją apgadino. Liudytoja I. T. patvirtino, kad ji norėjo išvažiuoti su savo automobiliu, įlipo ir į jos stovintį automobilį atbuline eiga važiuodamas atsitrenkė kaltinamosios vairuojamas automobilis. Du kartus patikrinus kaltinamosios T. B. girtumą alkotesterius, su 21 minutė tarpu tarp tikrinimų, nustatyta, kad jos girtumas buvo 2,05 promilės ir 2,08 promilės. Remiantis šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji T. B. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 13:55 val., Vilniuje, A. Juozapavičiaus g. 4, vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,05 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi alkotesteriu nustatyta alkoholio koncentracija viršijo 1,51 promilės, todėl kaltinamosios veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji ir jos gynėjas, taip pat R. S. prašė atleisti kaltinamąją T. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą kaltinamosios drauge R. S..
Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą numato BK 40 straipsnio, kurio 1 dalis teigia, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šios straipsnio 2 dalis numato tokias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, kurių turi būti nustatyta visuma: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai prisipažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vertinant T. B. situaciją darytina išvada, kad ji atitinka visas šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas – jos padarytas nusikaltimas yra nesunkus, T. B. nusikalto pirmą kartą, pripažino kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, yra dirbanti dvejose darbovietėse gydytoja, charakterizuojamas teigimai (b. l. 89), administracine tvarka bausta du kartus, tačiau pažeidimo padarymo metu galiojo viena nuobauda, nesusijusi su alkoholio vartojimu, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą narkologinėse įskaitose nepateikta. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Įvertintina tai, kad transporto priemonę vairavo labai nedidelį atstumą, tik norėdama perstatyti automobilį. Nors perstatydama automobilį sukėlė smulkų eismo įvykį, tačiau padaryta žala atlyginta (b. l. 98). Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamoji daugiau nenusikals.
R. S. kaip galima laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai (b. l. 83-85), turi teigiamą įtaką kaltinamajai T. B., kadangi su ja pažįstama apie 20 metų, jos artimai draugauja, nuolat palaiko ryšį, vertina tarpusavio santykius ir gerbia viena kitą. R. S. yra dirbanti, sutinka prisiimti atsakomybę už kaltinamąją T. B.. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad R. S. yra verta teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą R. S., nustatant 2 metų laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojos turtinę padėtį, manytina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas be užstato.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumo, jos padarymo aplinkybes, kad kaltinamajai nustatytas vidutinis girtumas (2,05 promilės iškvėptame ore), teismas daro išvadą, kad T. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas padarytas naudojantis turima specialiąja teise vairuoti transporto priemones, kaltinamajam vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirtina baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 1 metams.
Dėl konfiskavimo
Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu, prašė konfiskuoti transporto priemonę Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ji laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Šis automobilis priklauso kaltinamajai T. B..
BK 67 straipsnio 1 dalies numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės išvardintos minėtos straipsnio 2 dalyje. Taigi atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam gali būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui o UAB "Sostena", kaltinamasis ja naudojosi teisėtu pagrindu. 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra apslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir kt.
Atsižvelgiant į šias nuostatas teismas šioje byloje mano, kad T. B. baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas neturi būti taikoma ir nusikaltimo padarymo priemonė automobilis Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturi būti konfiskuojama. Šis sprendimas pirmiausia argumentuojamas tuo, jog šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime neapsunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo. Be to, vertinant T. B. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos ir/ ar veiką padariusio asmens pavojingumas visuomenei. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio nusikaltimą).
Šiuo atveju kaltinamasis T. B. yra neteista, baustas 2 kartus administracine tvarka, vienas baustumas veikos padarymo metu buvo išnykęs, galiojantis nubaudimas nėra susiję su grubiais KET pažeidimais. Kaltinamoji yra dirbanti, našlė, viena augina nepilnametį vaiką, darbe charakterizuojamas teigiamai, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamoji niekada anksčiau nėra baustas už veikas, susijusias su transporto priemonės valdymus esant neblaiviai. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje gali padaryti tokį patį ar tokios pat rūšies nusikaltimą ar administracinį nusižengimą. Vertinant veikos apdarymo aplinkybes atsižvelgtina į tai, kad asmens iškvėptame ore nustatyta 2,05 promilių, t. y vidutis girtumas, kaltinamoji transporto priemonę ketino tik perstatyti iš vienos parkavimo vietos į kitą, iš esmės važiavo labai nedidelį atstumą, teisę vairuoti transporto priemonę turėjo. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nors kaltinamoji dirbanti, gauna pakankamas pajamas, tačiau turi nepilnametį vaiką, dirba dvejose darbovietėse, transporto priemonė jai reikalinga dirbti ir išlaikyti šeimą. Kaltinamoji turi pakankami didelius ir ilgalaikius kreditinius įsiskolinimus, todėl transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, kadangi dėl didelių įsiskolinimų nebūtų galimybės įsigyti kitą transporto priemonę. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų perteklinė ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė. Baudžiamojo įstatymo numatyti tikslai šiuo atveju bus pasiekti nustačius kaltinamajai 2 metų laidavimo terminą ir paskyrus specialios teisės atėmimą bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Paskyrus dar transporto priemonės konfiskavimą, baudžiamojo poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas padaryto nusikaltimo pavojingumui ir kaltinamosios asmenybei, t. y. pernelyg griežtas ir neteisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
T. B. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
T. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, perduodant pagal laidavimą R. S., gim., (duomenys neskelbtini), 2 metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu paskirti T. B. baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (BBND)) (500 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu T. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams, jos terminą skaičiuojant nuo 2019-08-28.
T. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
T. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Laikino T. B. nuosavybės teisių į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti.
Išaiškinti T. B., jog įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistosios nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.