Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau ir – VĮ) „Turto bankas“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Kristina Marčienė palaikė pareiškimą jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo tėvas mirė 2010 metais, taip pat yra mirusi ir pareiškėjo sesuo - palikėjos dukra. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad notarė galėtų išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą ir jis galėtų disponuoti paveldėtu turtu.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas S. K. parodė, kad jis nėra nei pareiškėjo draugas, nei giminaitis, jis tik kiekvieną rudenį pirkdavo malkas iš pareiškėjo. Pareiškėjas jam yra sakęs, kad miškas priklauso jam, nes jis jį paveldėjo iš motinos. Pareiškėjas medieną parduodavo už simbolinę kainą, nes mišką ir taip pareiškėjas prižiūrėjo, jį tvarkė, valė nuo išlaužų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo motinai J. K. 2005 m. rugsėjo 20 d. Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugsėjo 20 d., Apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę (mišką), t. y. į 4300/17200 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio); 9700/29200 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio) ir 12300/36900 žemės sklypo dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio). Pareiškėjo motina mirė 2012 m. liepos 3 d.. Pareiškėjas yra mirusiosios J. K. sūnus, taigi, ir turto įpėdinis. Pareiškėjo sesuo M. A. (mirusiosios J. K. dukra) mirė 2009 m. liepos 3 d., o pareiškėjo tėvas J. K. mirė 2010 m. liepos 17 d.. Iš Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės 2024 m. spalio 15 d. pažymos matyti, kad J. K. paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. Iš 2024 m. spalio 15 d. Testamento registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruota ir palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

8. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

11. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad po pareiškėjo motinos, palikėjos J. K. mirties, pareiškėjas priėmė valdyti palikėjos turtą – miškų ūkio paskirties žemės sklypus, nuolat juose lankosi, juos prižiūri, atlieka miškų tvarkymo darbus, miškus užpuolus kenkėjams arba viesulams ir audroms, tvarko juos, šiuo turtu disponuoja, tretiesiems asmenims parduoda medieną. Pareiškėjo atstovės paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjos mirties tvarkė palikimą, prižiūrėjo palikėjos turtą, medieną parduodavo tretiesiems asmenims, t. y. elgėsi kaip asmuo, turintis teises į paveldėtą turtą, ir jį realiai valdė. Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis ne kartą yra pirkęs iš pareiškėjo medieną malkoms, pareiškėjas jam yra sakęs, kad miškas priklauso jam ir jis mišką paveldėjo iš mamos. Tokie aktyvūs pareiškėjo veiksmai liudija, jog pareiškėjas ne tik išreiškė suinteresuotumą paveldėto turto likimu, bet ir faktiškai prisidėjo prie jo priežiūros, šiuo turtu naudojasi ir rūpinasi juo iki šiol, o tai pripažintina esminiu faktinio palikimo priėmimo požymiu. Be to, iš kartu su pareiškimu pateikto 2025 m. liepos 15 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašo apie asmens turtą taip pat matyti, kad antstolės Linos Pužienės pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra apribota disponavimo teisė – areštuota pareiškėjo turtinė teisė į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį. Pareiškėjo pateiktas 2024 m. rugpjūčio 9 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu yra vykdomas priverstinis jo turimų skolų išieškotojams už komunalinius mokesčius, suvartotą elektros energiją, atliekų tvarkymą, išieškojimas, dėl ko yra areštuota pareiškėjo turtinė teisė į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypo 9700/29200 dalį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir antstolė, vykdydama priverstinį išieškojimą ir areštuodama pareiškėjo nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį, priklausiusią mirusiajai pareiškėjo motinai, iš esmės pripažįsta, kad šis areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui.

12. Taigi byloje nustatytos aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad pareiškėjas per įstatymo numatytą laiką, per tris mėnesius po palikėjos mirties, savo aktyviais veiksmais išreiškė valią priimti palikimą likusį po palikėjo mirties. Priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjas, kaip įpėdinis, savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas J. K. yra miręs 2010 m. liepos 17 d., o jo sesuo M. A. (mirusiosios J. K. dukra) mirė 2009 m. liepos 3 d.. Byloje duomenų, kad po palikėjos mirties likusį turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, ar pareiškėjas būtų atsisakęs palikimo, nėra. Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarės Dalios Rogovaitės pažyma patvirtina, kad J. K. paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas. 2024 m. spalio 15 d. Testamento registro išraše nurodyti faktiniai duomenys patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus J. K. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruota ir palikėjo palikimo atsisakymo faktų.

14. Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo pareiškime ir jo atstovės teismo posėdyje išdėstytus argumentus, liudytojo parodymus, daro išvadą, kad pareiškėjas palikimą po motinos mirties priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnis). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, teismas pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, t. y., kad pareiškėjas priėmė palikėjos J. K. palikimą faktiškai paveldimą turtą pradėjus valdyti. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po motinos mirties likusį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas yra nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Nagrinėjama byla yra dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje, reikalavimus patenkinus, suteikiama teisė kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Būtent notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimus, nurodys paveldimas turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo A. K. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai jį pradėjus valdyti.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.