Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB banko „Swedbank“ ieškinį atsakovams T. G. ir V. G. (V. G.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str.).

Teismas, nustatęs prielaidas ar aplinkybes, leidžiančias konstatuoti vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimą, privalo ex officio imtis tokio asmens apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-527/2011).

Europos Sąjungos direktyva 93/13/EEB – „Su vartotojais sudarytose sutartyse esančios nesąžiningos sąlygos“ - šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalis numato: „Ta sutarties sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi, yra laikoma nesąžininga, jeigu pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą dėl jos atsiranda ryškus neatitikimas tarp iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų vartotojo nenaudai.“

Byloje nustatyta, kad 2011-06-29 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas AB bankas „Swedbank“ suteikė atsakovams 9919,48 Lt kreditą, sutartimi nustatytas kredito grąžinimo terminas iki 2016-06-17, kiekvieną mėnesį sumokant atitinkamą įmoką ieškovui; už naudojimąsi kreditu atsakovė įsipareigojo mokėti 21,90% metinių palūkanų bei už laiku nesumokėtas įmokas 0,05% delspinigių (b.l. 5-8). Atsakovams nevykdant įsipareigojimų, ieškovas 2012-03-20 pretenzijomis Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)pareikalavo atsakovus vykdyti sutartį, grąžinti kreditą bei sumokėti kitas įmokas iki 2012-04-09 bei įspėjo, kad priešingu atveju ieškovas 2012-04-10 vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą (b.l. 9-10). Atsakovai buvo supažindinti su kredito suteikimo sąlygomis, kreditą gavo, tačiau savo įsipareigojimų nevykdė (b.l. 11), todėl yra pagrindas ieškinį dėl skolos ir sutartinių palūkanų už sutarties terminą ir delspinigius už sutarties terminą tenkinti, priteisti solidariai iš atsakovų T. G. ir V. G. 12 220,56 Lt įsiskolinimo. (LR CK 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.872-6.874 str., 6.881 str., 6.918 str.).

Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai. Pirma, tam, kad sutartis galiotų, šalys turi susitarti dėl visų esminių jos sąlygų (CK 6.162 straipsnis). Antra, sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys).

Atsakovai neginčijo, kad sutartį pasirašė kartu, o kreditas buvo gautas. Sutiko, kad skola 2012-11-30 dienai buvo 12 220,56 Lt (b.l. 19). Tačiau atsakovai mano, kad skola turėtų būti priteista tik iš atsakovės, nes gautas kreditas buvo naudojamas jos asmeninėms reikmėms.Tokie atsakovų argumentai, atmestini kaip neįrodyti, neparemti jokiais įrodymais ar teisiniu reguliavimu. Kaip matyti iš pateiktos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)– ją pasirašė abu atsakovai, patvirtindami prisiimamus įsipareigojimus. Kur buvo išleistas atsakovų gautas kreditas neturi reikšmės nagrinėjant ginčą šioje byloje,nes atsakovai prisiėmė naujas pareigas ieškovo atžvilgiu patys ir tai neprieštarauja įstatymams.

Įstatyme yra nustatytas netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis). Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 straipsnis).

Pagal CK 6.256 str. 1 ir 2 dalis, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jeigu skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kreditoriui tuo padarytus nuostolius. CK 6.261 straipsnis nustato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsirado nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai, kurie tęsiasi iki skolininkas įvykdo prievolę. Skolininkui neįvykdžius prievolės, kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Kreditorius nutraukė paskolos sutartį, nes skolininkai pažeidė paskolos dalių grąžinimo terminus.

Kompensuojamąją funkciją atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos įstatymuose (įstatyminės). Vienos iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai su pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.

Teismas konstatuoja, kad palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Šiuo atveju nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas (CK 6.258 str. 2 d.,6.251 str., 6.261 str.)(AT civ. bylos Nr.3K-7-751/2003, 3K-3-830/2003).

Šiuo atveju palūkanos yra nustatytos šalių susitarimu ir jos yra paskaičiuotos tam tikram terminui, t.y. kreditorius jų apimtimi nepatiria nuostolių, nes jam priteistina skola už kreditą su sutartinėmis palūkanomis ir delspinigiais.

Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos nepriteisiamos.

Teismų praktikoje suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinta dėl netesybų teisinės prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje išdėstyta nuostata, kurią pakartojo išplėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (AT civ. byla Nr.3K-3-860/2006).

Tuo atveju, kai išieškomos palūkanos, kompensuojančios kreditoriaus patirtus nuostolius, atsiradusius dėl piniginės prievolės neįvykdymo per nustatytą terminą, esant ginčui dėl palūkanų dydžio, teismas turi nustatyti ar priteistinų palūkanų dydis nėra per didelis. Šioje byloje minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimą įstatymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Kitokių nuostolių kreditorius neįrodinėjo. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Susitarimų dėl palūkanų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Todėl teismas, nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.). CK 6.73, 6.258 straipsniai leidžia teismui sumažinti netesybas, jeigu jos yra pernelyg didelės. Šios teisės normos taikytinos ir palūkanoms, kai jos yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 22 d. nutartis, priimta AKB “Nida” v. S. L. byloje; bylos Nr. 3K-3-908/2001m., kategorija 52.2).

Ieškovas prašo priteisti šalių nustatytas palūkanas – 21,90 proc. nuo negražintų kreditų sumos,kai jau bus patenkintas reikalavimas priteisti likusią skolą su palūkanomis pagal sutartį ir dar papildomai 5 proc. įstatyminių palūkanų, kurios šiuo atveju yra ne tik minimali kompensacija už naudojimąsi pinigais dabartiniu ekonominiu laikotarpiu. Šiuo laiku bankai ima kreditus ir moka piniginių lėšų davėjams nedaugiau kaip 1 procentą metinių palūkanų. Bankas (ieškovas) gi duoda 0,20 proc. metinių palūkanų, o prašo gauti kompensaciją ir pagal sutartį ir pagal įstatymą kai beveik 22 kartus mažiau pats moka. Ieškovo nurodoma sutarties 5.1 p. sąlyga dėl palūkanų mokėjimo visą laikotarpį iki bus gražintas kreditas, kai sutartis nutraukiama ir prisiteisiama visa skola su palūkanomis, kai pirma eile mokama už palūkanas, ir tik po to už kredito skolą yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu.

Tokiu būdu ieškovas pagal ieškinį nori atgauti ne tik skolą su sutartinėmis palūkanomis (teismas patenkina šį reikalavimą), bet ir gauti dvigubą naudą - naują sutarties formalų pratęsimą, nes prašo tų pačių sutartinių palūkanų iki bus gražinta paskola už nenustatytą laikotarpį nuo 2012-11-28, ir dar papildomai 5 procentus įstatyminių palūkanų, kurios šiuo metu vienareikšmiškai yra pakankamos, kad kompensuoti ieškovui už skolininko naudojimąsi pinigais. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti sutartines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos yra nesąžiningas ir neteisingas,iškreipia teisinius principus(CK 1.5 str.),todėl toks reikalavimas netenkinamas (CK 1.5 str.). Ieškovo prašomos sutartinės palūkanos sudaro negerą teisinę praktiką geros moralės, sąžiningumo ir teisingumo aspektu, kadangi tai yra elementarus kreditoriaus lupikavimo atvejis.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovų solidariai priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 367 Lt žyminio mokesčio ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.). Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui AB bankui „Swedbank“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 12 220,56 Lt (dvylika tūkstančių du šimtus dvidešimt litų 56 ct) įsiskolinimo bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-12-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 183,50 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.