- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-28
- Bylos Nr.
- 2A-693-459/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08555-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- O. S.
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-693-459/2014
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-08555-2013-0)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2014 m. balandžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. L. (V. L.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei O. S. dėl buto padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, piniginės kompensacijos už atitenkančią didesnę buto dalį priteisimo ir įpareigojimo netrukdyti atlikti buto bendro naudojimo patalpų einamuosius remonto darbus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, juo prašė padalyti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti naudojimosi minėtu butu tvarką; priteisti 13247,73 Lt kompensaciją iš atsakovės; nustatyti, kad V. L. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas, priklausantis asmeninės nuosavybės teise sudaro 23,71 m², o O. S. minėto buto bendras plotas, priklausantis asmeninės nuosavybės teise, sudaro 30,34 m²; įpareigoti O. S. netrukdyti atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų einamuosius remonto darbus. Nurodė, jog 2012-06-19 pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kitą ½ dalį buto valdo bendraturtė O. S.. Buto bendras plotas sudaro 54,05 m². Iš karto po buto įsigijimo prasidėjo nesusitarimai su bendraturte. Atsakovė savavališkai užėmė didesnį buto kambarį – ji gyvena kambaryje, kurio bendras plotas yra 17,89 m², o jis gyvena kambaryje, kurio bendras plotas tik 11,24 m². Kadangi atsakovė valdo didesniąją buto dalį, t. y. 6,63 m² daugiau už jį, tai mano, kad jam iš atsakovės priklauso piniginė kompensacija – 13247,73 Lt. Teigia, jog įgytas butas buvo labai apleistas ir reikėjo remonto. Tačiau su atsakove neįmanoma suderinti būtiniausių remonto darbų atlikimo, ji jiems priešinasi, išvaro statybininkus, kurie atvyksta apžiūrėti buto dėl remonto darbų masto. Atsakovė taip pat nesiruošia finansiškai prisidėti prie remonto darbų apmokėjimo. Todėl prašo įpareigoti atsakovę netrukdyti atlikti buto bendrojo naudojimo patalpų einamuosius remonto darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-19 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nustatė sekančią naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovas V. L. naudosis 1/1 dalimi patalpos (11,24 m²), plane pažymėtos 66-5 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,94 m²), plane pažymėtos 66-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,05 m²), plane pažymėtos 66-2 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,90 m²), plane pažymėtos 66-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,55 m²), plane pažymėtos 66-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,96 m²), plane pažymėtos 66-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,52 m²), plane pažymėtos 66-7 indeksu. Nustatė, kad atsakovė O. S. naudosis 1/1 dalimi patalpos (17,89 m²), plane pažymėtos 66-8 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,94 m²), plane pažymėtos 66-1 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (1,05 m²), plane pažymėtos 66-2 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (0,90 m²), plane pažymėtos 66-3 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,55 m²), plane pažymėtos 66-4 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (2,96 m²), plane pažymėtos 66-6 indeksu; 1/2 dalimi patalpos (8,52 m²), plane pažymėtos 66-7 indeksu. Įpareigojo atsakovę O. S. netrukdyti atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 66-1, 66-2, 66-3, 66-4, 66-6, 66-7, einamuosius remonto darbus. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. L. 156,00 Lt žyminį mokestį valstybei. Priteisė iš atsakovės O. S. 344 Lt žyminį mokestį valstybei. Nurodė, kad nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti atskirą (papildomą) vonią, tualetą arba patalpą dušui ir tualetui. Taip pat nepateikta duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamą šilumą, vandenį, elektros energiją ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusią nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iš laiptų aikštelės ar lauko arba atskirų laiptų pastato išorėje įrengimo ir pan. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog dėl minėtų trūkumų yra negalimas buto atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ieškovo prašomu būdu. Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti du atskirus butus reikia parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte. Tuo tarpu šiuo metu pagal ieškovo pateiktą projektą galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Be to, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, pagal kurią tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo variantą (projektą), bendram šalių naudojimui lieka 24,92 m² bendrojo buto ploto, taigi, tokiu atidalijimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų būti pasiektas dėl atidalijimo, nes bendroji dalinė nuosavybė tam tikru mastu nepasibaigia. Taip pat nurodė, kad ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra du izoliuoti kambariai – 11,24 m² (indeksas 66-5) ir 17,89 m² (indeksas 66-8). Pagal Registrų centro duomenis, ieškovui V. L. ir atsakovei O. S. priklauso po ½ dalį buto. Minėto buto bendras plotas – 54,05 m², o gyvenamasis plotas – 29,13 m². Tarp šalių esminis ginčas kilo ne dėl naudojimosi bendruoju plotu, o dėl naudojimosi gyvenamuoju plotu bute tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog didesniuoju kambariu (17,89 m²) naudojasi atsakovė, prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutiko, jog būtų priteistas mažesnis kambarys (11,24 m²). Pažymėjo, jog apskaičiavus ieškovui ir atsakovei priklausančias turimas buto dalis (idealiąsias), darytina išvada, jog ieškovui ir atsakovei priklauso po 14,56 m² gyvenamojo ploto. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog nesant dviejų vienodo dydžio kambarių, nėra galimybės kiekvienam bendraturčiui paskirti naudotis vienodo dydžio kambarius. Taip pat pažymėjo, jog nustatant naudojimosi turtu tvarką nėra galimybės spręsti klausimą dėl piniginės kompensacijos priteisimo, todėl minėtą ieškinio reikalavimą atmetė. Pabrėžė, jog išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas įstatymuose nustatyta tvarka butų savininkai privalo proporcingai savo daliai (CK 4.82 str. 3 d.). Naudojimosi butu tvarką pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgdamas į šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, į proporcingumo principą, įvertindamas tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesniuoju ginčo buto kambariu, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-19 sprendimo dalį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsisakymo priteisti piniginę kompensaciją ieškovui ir perduoti bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, sprendimą grindė tuo, kad nagrinėjamoje byloje ginčo butas, pagal savo erdvinę-planinę struktūrą yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai, bet nepanaudotos visos galimybės atidalyti butą natūra, derinant tai su kitos šalies teisėtais interesais, todėl piniginės kompensacijos priteisimas vienai iš šalių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sąlygų ir tai būtų vertinama kaip nuosavybės teisių pažeidimas. Apeliantas nesutinka su tokia teismo nuomone, kadangi iš savo pusės jis panaudojo visas galimybes išspręsti ginčą taikiai su atsakove ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai (2013-01-23 UAB „Baltic Energy Service“). Apelianto nuomone atsakovė ignoravo visus ieškovo pasiūlymus, o pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusią teisinę situaciją, kadangi nustatė tik naudojimosi butu tvarką, bet neišsprendė klausimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip faktiškai pripažindamas atsakovės teisę į didesnę buto dalį, nors ir ieškovas, ir atsakovė valdo butą lygiomis dalimis. Toks teismo sprendimas pažeidžia apelianto teises, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, kadangi apeliantas apmoka buto komunalinius patarnavimus bei kitus mokesčius, susijusius su buto išlaikymu, pagal jam priklausančią ½ buto nuosavybės dalį, bet realiai naudojasi mažesniu buto plotu, dėl to kas mėnesį permoka už šias paslaugas 12,3 proc. daugiau. Tuo tarpu teismas sprendime pabrėžė, kad išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas butų savininkai privalo proporcingai savo daliai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad O. S. ir V. L. priklauso po ½ dalį 2 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 66-1, yra holas, 66-2 – sandėlis, 66-3 – tualetas, 66-4 – vonia, 66-5 – 11,24 m² kambarys, 66-6 – koridorius, 66-7 – virtuvė, 66-8 - 17,89 m² kambarys, bendras buto plotas – 54,05 m² (b. l. 9).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t. y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei naudojimosi butu, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarkos nustatymo, kompensacijos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi butu tvarką, netenkino prašymo atidalyti iš bendrosios nuosavybės ir priteisti kompensaciją. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo tenkinti jo ieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. Šiuos skirtumus būtina įvertinti sprendžiant bendraturčių ginčus dėl atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Pirmenybė atidalijimui iš bendrosios nuosavybės įgyvendinant nuosavybės teises teikiama, nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šilalės rajono apylinkės prokuroras ir kt. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-354/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009), kadangi atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamam bendraturčiui pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu, nes nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis, suformuojamas atskiras turtinis vienetas ir bendroji dalinė nuosavybė transformuojasi į asmeninę nuosavybę.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas konstatavo, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą ir parinkdamas atidalijimo būdą, privalo tirti visas reikšmingas nagrinėjamai bylai faktines aplinkybes dėl atidalijimo galimybės ir motyvuotai pagrįsti, kai atidalijimas natūra neįmanomas.
Kaip minėta, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalyti atsakovės ir ieškovo dalis natūra nėra galimybių, kadangi ginčo butas yra dviejų kambarių, kurių plotas skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas spręsdamas reikalavimą dėl atsakovės atidalijimo išmokant jai kompensaciją pinigais pagrįstai nustatė, kad atidalyti šalims tenkančią nuosavybės dalį be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma, tačiau yra pagrindas nustatyti naudojimosi butu tvarką (CPK 178 str., 185 str.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.).
Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tirdamas atsakovei nuosavybės teise valdomos dalies atidalijimo iš bendrosios nuosavybės galimybes, įvertinęs aplinkybių visumą ir atsižvelgdamas į tai, kad ginčo objektas yra butas, kad norint suformuoti du atskirus butus reikia parengti buto rekonstrukcijos projektą, pagal kurį vienas butas galėtų būti rekonstruojamas į du atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, kad atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų būti nurodyti Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekte, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atidalyti natūra šalims tenkančias buto dalis nėra galimybių.
Taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal ieškovo pateiktą projektą galėtų būti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Nagrinėjamoje byloje ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra du izoliuoti kambariai – 11,24 m² (indeksas 66-5) ir 17,89 m² (indeksas 66-8). Pagal Registrų centro duomenis, ieškovui V. L. ir atsakovei O. S. priklauso po ½ dalį buto. Minėto buto bendras plotas – 54,05 m², o gyvenamasis plotas – 29,13 m². Tarp šalių esminis ginčas kilo ne dėl naudojimosi bendruoju plotu, o dėl naudojimosi gyvenamuoju plotu bute tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, jog didesniuoju kambariu (17,89 m²) naudojasi atsakovė ir prašydamas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės sutiko, jog jam būtų priteistas mažesnis kambarys (11,24 m²). Apskaičiavus ieškovui ir atsakovei priklausančias turimas buto dalis (idealiąsias), nustatyta, jog ieškovui ir atsakovei priklauso po 14,56 m² gyvenamojo ploto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant dviejų vienodo dydžio kambarių, nėra galimybės kiekvienam bendraturčiui paskirti naudotis vienodo dydžio kambarius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šalių dalis bendrojoje nuosavybėje, į proporcingumo principą, įvertino tai, kad atsakovė faktiškai naudojasi didesniuoju ginčo buto kambariu ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais pagrįstai nustatė naudojimosi ginčo butu tvarką (CPK 178 str., 185 str.).
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.