Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2019 m. kovo 6 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-01615-e panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, ir atsakovas) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto D. L. sprendimą Nr. 18-IL-30-01615-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ir dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo iš R. S.“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir grąžinti jam priklausančius ginklus ir leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) nurodo, jog 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu jis pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje ir 229 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta subendrinta 60 Eur bauda, savo kaltę pripažino, paskirtą baudą sumokėjo. Įsiteisėjus minėtam teismo nutarimui, jam turėjo būti grąžinti ginklas BERETTA ir peilis. Skundžiamą sprendimą priėmęs pareigūnas, suklastodamas datas, jo padarytus pažeidimus nurodė kaip du atskirus nusižengimus. Pareiškėjas nurodo, kad teismas jį nubaudė už nusižengimus, padarytus 2018 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 15 min., o 2018 m. rugsėjo 8 d. jokio nusižengimo jis nepadarė.

Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, tačiau nenurodyti motyvai, kodėl jis negali įsigyti ir laikyti B, C kategorijų ginklų. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis ir šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 11 punktu, numatančiu, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip du kartus padarė administracinius nusižengimus. Jis būdamas neblaivus padarė tik vieną administracinį nusižengimą, todėl ši Įstatymo nuostata jam negali būti taikoma. Skundžiamas sprendimas nepagrįstai priimtas ir vadovaujantis Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nes 2018 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu jis jau yra nubaustas, niekam negali būti antrą kartą skiriama nuobauda už tą pačią veiką. Pareiškėjas nurodo, jog per 10 metų laikotarpį, kai turi leidimą ginklams, nė karto nėra su ginklu atlikęs veiksmų, keliančių pavojų kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar visuomenės saugumui, todėl nepagrįstai jo atžvilgiu nurodytas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Dėl Skundžiamo sprendimo priėmimo atsakovui yra priduoti keturi jo ginklai. Pareiškėjo teigimu, atsakovas jo atžvilgiu nepagrįstai taikė Įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes yra įsiteisėjęs minėtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu (b. l. 19-23) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas argumentuoja, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. ir Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje gauta informacija, kad R. S. 2018 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 15 min., neblaivus pasirodė viešoje vietoje, nesiorentavo aplinkoje, griuvinėjo, tokiais savo veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Už šį pažeidimą jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta 20 Eur bauda. Be to, pareiškėjas R. S. 2018 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,32 promilių girtumas), su savimi nešiojosi šaunamąjį ginklą „BERETTA BB C43915U“, dvi dėtuves, šešiolika šovinių TSC kalibras 22LR, taip pat su savimi turėjo šaltąjį nešaunamąjį duriamojo poveikio, D kategorijos ginklą - durklą. Ginklas – pistoletas „BERETTA BB C43915U“ ir 16 vnt. šovinių paimti iš pareiškėjo ir priduoti į Klaipėdos apskrities VPK ginklų saugyklą. Už šiuos pažeidimus jam surašytas administracinio pažeidimo protokolas ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimu paskirta 60 Eur bauda.

Atliekant būtinus patikrinimus, 2018 m. vasario 27 d. nustatyta, kad pareiškėjas R. S. laiku neperregistravo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurio galiojimo laikas baigėsi 2018 m. vasario 7 d. Už šį pažeidimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 228 straipsnyje, jam pareikšta žodinė pastaba.

Pripažįsta, jog Skundžiamame sprendime padaryta techninė klaida, nurodant kitą datą, kurią pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą. Skundas šioje dalyje pagrįstas ir tenkintinas.

Nesutinka dėl kitų pareiškėjo argumentų. Nurodo, jog pats pažeidimų pobūdis rodo, kad pareiškėjo elgesys neabejotinai kelia grėsmę pareiškėjo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, nes ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo gabenimas, esant neblaiviam, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims. Tokį aiškinimą patvirtina Įstatymo 18, 29, 30, 31, 41 straipsnių nuostatos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra 2018 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus vyresniojo specialisto D. L. sprendimo Nr. 18-IL-30-01615-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ir dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo iš R. S.“ teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas bei pareiškėjo prašymas grąžinti jam priklausančius ginklus ir leidimus laikyti (nešiotis) ginklus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (minėta, toliau – ir Įstatymas).

Atsakovas, priimdamas Skundžiamą sprendimą, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 31 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktais, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Pabrėžtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas nepriekaištingos reputacijos asmens apibūdinimas; šio straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius nusižengimus.

Leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Akcentuotina, kad, kai sprendžiama dėl asmens teisės nešioti ir laikyti ginklą panaikinimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, turi būti nustatytos dvi sąlygos – įstatymų, teisės aktų pažeidimas, bei tuo keliama grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-1369/2012). Įstatymas šiuo atveju nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (LVAT administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai (toliau – ir teismas) 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu konstatavo, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. apie 15:15 val., ties (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,32 prom. neblaivumas, nešiojosi su savimi vyriškoje rankinėje šaunamąjį ginklą „BERETTA BB C43915U“, dvi dėtuves, šešiolika šovinių TSC kalibras 22LR (viena dėtuvė su aštuoniais šoviniais buvo pistoleto rankenoje, kita dėtuvė su aštuoniais šoviniais buvo atskirai, toje pačioje rankinėje), taip pat su savimi turėjo šaltąjį nešaunamąjį duriamojo poveikio, D kategorijos ginklą - durklą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Pagal Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą D kategorijos ginklo savininkui ir naudotojui draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu.

Teismas konstatavo, jog R. S. pažeidus Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jo veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 227 straipsnio 1 dalyje (ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo), 229 straipsnio 1 dalyje (ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas), sudėtis ir paskyrė R. S. pagal ANK 227 straipsnio 1 dalį 60 Eur dydžio baudą, pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį 20 Eur dydžio baudą, pritaikė ANK 38 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam galutinę subendrintą nuobaudą - 60 Eur dydžio baudą. Teismas, įvertinęs nusižengimų padarymo aplinkybes (nebuvo padaryta žala, su ginklais neatlikta jokių netinkamų veiksmų) sprendė, jog R. S. atžvilgiu netaikytina ANK 227 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – ginklo, šaudmenų konfiskavimas, ir įsiteisėjus šiam nutarimui, asmeniui grąžintini: pistoletas „BERETTA BB C43915U“, dvi dėtuvės, šešiolika šovinių TSC kalibras 22LR, šaltasis nešaunamasis duriamojo poveikio, D kategorijos ginklas, durklas, kurie perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities VPK Daiktų saugojimo kambarį; ginklo pažymėjimai, leidimai laikyti (nešiotis) ginklus, neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, perduoti Klaipėdos apskrities VPK Licencijavimo skyriui.

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog 2018 m. vasario 27 d. patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas R. S. laiku neperregistravo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, kurio galiojimas baigėsi 2018 m. vasario 7 d. Už šį pažeidimą, numatytą ANK 228 straipsnyje, pareiškėjui pareikšta žodinė pastaba, šią aplinkybę pareiškėjas pripažįsta.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai. Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties įstatymo reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2017-09-14 nutartį administracinėje byloje Nr. eA709-415/2017; 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A871-525/2018 ir kt.).

Skundžiamame sprendime nurodyta, jog pareiškėjas R. S. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 15 val. 15 min. Klaipėdoje, ties (duomenys neskelbtini), R. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,32 prom. neblaivumas, nešiojosi su savimi vyriškoje rankinėje šaunamąjį ginklą „BERETTA BB C43915U“, dvi dėtuves, šešiolika šovinių 22LR kalibro, taip pat su savimi turėjo šaltąjį nešaunamąjį duriamojo poveikio, D kategorijos ginklą - durklą. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, jog priimant Skundžiamą sprendimą nepagrįstai nurodyta, kad jis padarė du administracinius nusižengimus – 2018 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 15 min. ir 2018 m. rugsėjo 8 d. 15 val. 15 min. Atsakovas atsiliepime į skundą pripažįsta, jog nurodant pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo datą padaryta apsirikimo klaida, tačiau ši klaida įstatymų nustatyta tvarka neaptarta ir neištaisyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad toks priimtas individualus administracinis aktas nelaikytinas pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais), todėl naikintinas.

Šiuo atveju, kai atsakovo Sprendimas naikinamas dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, atsakovas privalo iš naujo spręsti klausimą dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui naikinimo, todėl netenkinamas pareiškėjo skundo išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti jam ginklus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti iš dalies pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. 18-IL-30-01615-e panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. 18-IL-30-01615-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ir dėl neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo iš R. S.“.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.