- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-290-775/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atstovei E. T. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – ieškovas), ginantis viešąjį interesą, prašė priteisti (duomenys neskelbtini) administracijai iš atsakovės E. T. (toliau – atsakovė) 8 222,17 Eur be pagrindo įgyto turto, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad atsakovė, neturėdama teisinio pagrindo gauti apmokėjimą už ne (duomenys neskelbtini) teritorijos ribose patirtas transporto paslaugas – išlaidas už kurą, taksi paslaugas, suteiktas naktį ir savaitgaliais, taip pat apmokėjimus už patirtas transporto paslaugas, kurios nebuvo susiję su jos, kaip (duomenys neskelbtini), veikla, gavusi už jas apmokėjimą, be pagrindo įgijo (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – lėšas, todėl privalo jas sugrąžinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigė, kad visos nurodytos išlaidos yra susijusios su jos, kaip (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla.
3. Atsakovė teismui pateikė prašymą stabdyti bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atlieka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Atsakovė nurodė, kad minėtame ikiteisminiame tyrime jai pareikšti įtarimai suklastojus tikrus dokumentus, juos panaudojus ir pasisavinus jai svetimą turtą, t. y. jog ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini), turėdama teisę kas mėnesį gauti 300 Eur išmokas (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti – naudojamų transporto priemonių eksploatavimui – degalams įsigyti bei avansu faktiškai jas gaudama, teikė kitų asmenų, nesusijusių su jos, kaip (duomenys neskelbtini) veikla, išlaidas patvirtinančius dokumentus – kvitus ir tokiu būdu pasisavino svetimą – savivaldybei priklausantį turtą. Atsakovė pažymėjo, kad ikiteisminiame tyrime yra tiriami jos tariamai neteisėti veiksmai, kurių pagrindu, kaip ir šioje byloje teigiama, atsakovei buvo neva be teisėto pagrindo išmokėta kompensacija pagal tuos pačius kvitus, kurie yra ginčijami ir šioje byloje. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas šioje byloje taip pat remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl tarp nagrinėjamos bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, t. y. ikiteisminiame tyrime nustatyti faktai gali lemti ir / arba turėti reikšmingos įtakos nagrinėjamos civilinės bylos baigčiai.
Šalies argumentai
4. Ieškovas su atsakovės prašymu stabdyti bylą nesutiko. Ieškovo teigimu, civilinėje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Kasacinis teismas yra suformulavęs aiškią praktiką, kokios aplinkybės šios kategorijos bylose sudaro įrodinėjimo dalyką, t. y. turi būti nustatyta: 1) ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų taikymo. Prašyme sustabdyti bylą nėra nurodoma, kurių iš ką tik paminėtų aplinkybių šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas pats negali nustatyti. Akivaizdu, kad tokių aplinkybių ir nėra, todėl prašymas laikytinas nepagrįstu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 15 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus užbaigtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas įrodinėja, jog atsakovei, kaip (duomenys neskelbtini), 2019–2023 m. laikotarpiu be teisinio pagrindo buvo išmokėta 8 222,17 Eur suma, kurią sudaro išlaidos už degalus, juos įsigyjant ne Vilniaus mieste; išlaidos taksi paslaugoms po 22 val., savaitgaliais ir švenčių dienomis; išlaidos už degalus, įsigytus karantino metu; išlaidos už degalus, įsigytus kelis kartus per dieną; išlaidos už degalus, apmokėtus kitų asmenų banko kortelėmis. Atsakovė įrodinėja, kad visos nurodytos išlaidos yra susijusios su jos kaip (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla. Šiuo atveju taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje valdyboje atsakovės atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas), 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Atsakovei pareikšti įtarimai suklastojus tikrus dokumentus, juos panaudojus ir pasisavinus jai svetimą turtą, t. y. jog ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini), turėdama teisę kas mėnesį gauti 300 Eur išmokas (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti – naudojamų transporto priemonių eksploatavimui – degalams įsigyti bei avansu faktiškai jas gaudama, teikė kitų asmenų, nesusijusių su jos, kaip (duomenys neskelbtini) veikla, išlaidas patvirtinančius dokumentus – kvitus ir tokiu būdu pasisavino svetimą – (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.
7. Teismas, įvertinęs ieškinio pagrindą ir dalyką, aplinkybes, kurias įrodinėja šalys, padarė išvadą, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo metu surinkta medžiaga gali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimui. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios šioje byloje sudaro ieškinio pagrindą. Be to, ikiteisminis tyrimas vyksta ir dėl dokumentų, kuriais remiamasi šioje civilinėje byloje, klastojimo, taigi ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės ir dėl nagrinėjamos civilinės bylos rašytinių įrodymų patikimumo.
8. Teismas sprendė, kad vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, aplinkybės dėl kvitų už degalus neturėtų būti nustatinėjamos dviejuose procesuose tuo pačiu metu, kad nebūtų priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu. Dėl nurodytų priežasčių, teismo vertinimu, šiuo atveju atliekamame ikiteisminiame tyrime gauti duomenys ir nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
9. Todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja teisinis pagrindas sustabdyti bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, netenkinti atsakovės prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismo nutartyje nurodoma, kad civilinės bylos nagrinėjimas stabdomas iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (turto pasisavinimas), 228 straipsnio 2 dalį (piktnaudžiavimas), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas). Teismo vertinimu, gauti duomenys ir nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apelianto vertinimu, toks neapibrėžtas ir nekonkretus bylos sustabdymo terminas nėra suderinamas su civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu bei civilinio proceso tikslu.
10.2. Teisiškai nėra reikšmingas nutarties argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios šioje byloje sudaro ieškinio pagrindą, kadangi šios aplinkybės baudžiamajame ir civiliniame procesuose bus vertinamos visiškai kitais aspektais – ikiteisminiame tyrime jos bus vertinamos, siekiant nustatyti ar įtariamosios (atsakovės) veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies ir kitų nusikalstamų veikų požymiai, o šioje civilinėje byloje bus vertinama – ar yra visos sąlygos priteisti iš atsakovės be pagrindo įgytą turtą.
10.3. Nors priimdamas skundžiamą nutartį teismas vadovavosi CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, t. y. iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas, svarbu įvertinti, kad ikiteisminis tyrimas gali baigtis kaltinamojo akto surašymu ir bylos perdavimu teismui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 – 220 straipsniai). Pastaruoju atveju atsirastų pagrindas vertinti, ar yra pagrindas stabdyti šią civilinę bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, todėl atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant CPK 163 straipsnio 3 punkto taikymo taisykles, pagal kurią negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą.
10.4. Civilinėje byloje, šiuo konkrečiu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo. Kasacinis teismas yra suformulavęs aiškią praktiką kokios aplinkybės šios kategorijos bylose sudaro įrodinėjimo dalyką, t. y. turi būti nustatyta 1) ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymo. Taigi nepriklausomai nuo to kaip baigsis ikiteisminis tyrimas ar/ir galima, būsima baudžiamoji byla, šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas vis tiek turės nustatinėti visas paminėtas aplinkybes, todėl, apelianto vertinimu, joks svarbus teisinis ryšys, kliudantis nagrinėti šią civilinę bylą, jos ir ikiteisminio tyrimo nesieja.
Atsiliepimas
11. Atsakovė E. T. prašė netenkinti atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) naudai 8 222,17 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytą turtą. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovei, kaip (duomenys neskelbtini), 2019 m. – 2023 m. laikotarpiu, be teisinio pagrindo buvo kompensuota 8 222,17 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos už degalus, juos įsigyjant Širvintose, Šalčininkuose, Panevėžio ir Trakų rajone, išlaidos taksi paslaugoms, kurios suteiktos nakties metu, po 22.00 val., savaitgaliais arba švenčių dienomis; išlaidos už degalus, juos įsigyjant karantino metu (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki birželio 16 d.); išlaidos už degalus, juos įsigyjant kelis kartus per dieną; išlaidos už degalus, kurios apmokėtos kitiems asmenims priklausančiomis mokėjimo kortelėmis. Ikiteisminiame tyrime atsakovei pareikšti įtarimai suklastojus tikrus dokumentus, juos panaudojus ir pasisavinus jai patikėtą svetimą turtą, t. y. jog ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini), turėdama teisę kas mėnesį gauti 300 Eur išmokas (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti – naudojamų transporto priemonių eksploatavimui – degalams įsigyti bei avansu faktiškai jas gaudama, teikė kitų asmenų, nesusijusių su jos, kaip (duomenys neskelbtini) veikla, išlaidas patvirtinančius dokumentus – kvitus ir tokiu būdu pasisavino svetimą – savivaldybei priklausantį turtą. Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime yra nagrinėjamos analogiškos aplinkybės dėl atsakovės patirtų išlaidų, susijusių su jos, kaip (duomenys neskelbtini) veikla, kompensavimo pagrįstumo. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios šioje byloje sudaro ieškinio pagrindą.
11.2. Ikiteisminis tyrimas vyksta ir dėl dokumentų, kuriais remiamasi šioje civilinėje byloje, klastojimo, taigi ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės ir dėl šios civilinės bylos rašytinių įrodymų patikimumo. Akivaizdu, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys. Apelianto argumentai, jog ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės bus vertinamos skirtingais aspektais, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės. Atsakovės vertinimu, pritartina teismo išvadai, jog vadovaujantis ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, aplinkybės dėl kvitų už degalus neturėtų būti nustatinėjamos dviejuose procesuose tuo pačiu metu, kad nebūtų priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu.
11.3. Teismas pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, iki kol bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Nutartis yra pagrįsta, teisėta, atitinkanti procesines teisės normas ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką. Jokių pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamą teismo nutartį panaikinti, apeliantas atskirajame skunde nenurodė. Dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartis turėtų būti palikta nepakeista, o atskirasis skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai bei išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdė civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Pagal CPK 162³ straipsnyje apibrėžtą bylos sustabdymo sąvoką civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.
16. Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne bylą stabdyti.
17. Vienas iš CPK 164 straipsnyje numatytų fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys ir nustatyti faktai gali turėti teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.
18. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis, 72 straipsnis). Dėl to, teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas – reikalavimas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 8 222,17 Eur be pagrindo įgyto turto, atsiradusį dėl atsakovės galimai nesąžiningų veiksmų, neturint teisinio pagrindo gauti apmokėjimą už išlaidas degalams ir taksi paslaugas, kurios nebuvo susijusios su atsakovės, kaip (duomenys neskelbtini) veikla.
20. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos centrinėje valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dėl ikiteisminio tyrimo ir bylos sustabdymo santykį yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o BPK nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007).
22. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką, vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
23. Tačiau tam tikrais atvejais vykstantis ikiteisminis tyrimas gali būti pakankamas pagrindas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju civilinės bylos sustabdymo pagrindu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
24. Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka.
25. Bet kuriuo atveju teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka, taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) atlikimo metu surinkta medžiaga gali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimui.
27. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka aptartos kasacinio teismo praktikos. Teismas šiuo atveju motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo yra sustabdomas civilinės bylos nagrinėjimas. Juolab, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatinėjamos nepagrįsto praturtėjimo sąlygos, tuo tarpu ikiteisminiame tyrime bus sprendžiama ar įtariamosios (atsakovės) veiksmuose yra visi nusikalstamų veikų požymiai pagal jai pareikštus įtarimus dėl nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl vien aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga gali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimui nėra pakankama pripažinti, kad dėl to tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys ir dėl to būtina bylą stabdyti.
28. Teismas taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu bus vertinamos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios šioje byloje sudaro ieškinio pagrindą, be to, ikiteisminis tyrimas vyksta ir dėl dokumentų, kuriais remiamasi civilinėje byloje klastojimo, taigi ikiteisminiame tyrime tiriamos aplinkybės ir dėl nagrinėjamos civilinės bylos rašytinių įrodymų patikimumo, o aplinkybės dėl kvitų už degalus neturėtų būti nustatinėjamos dviejuose procesuose tuo pačiu metu, kad nebūtų priimti priešingi sprendimai tuo pačiu klausimu. Tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo.
29. Apeliantas ieškinyje aiškiai nurodė ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateikė teismui juos pagrindžiančius įrodymus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai yra tik vieni iš rašytinių įrodymų civiliniame procese, tačiau vadovaujantis teismų praktika jie neturi jokios prejudicinės galios, kadangi tik baudžiamojoje byloje teismas tiesiogiai tiria įrodymus ir nustatinėja prejudicinius faktus. Be to, pradėtas ikiteisminis tyrimas ne kiekvienu atveju baigiamas kaltinamojo akto surašymu ir baudžiamosios bylos perdavimu teismui, galima ir kitokia jo baigtis. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, civilinės bylos sustabdymas tik dėl dokumentų tyrimo atliekamo ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu gali būti konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos civilinės bylos nagrinėjimui, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia.
30. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo yra sustabdomas civilinės bylos nagrinėjimas, teismo argumentai, jog ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminis tyrimas vyksta ir dėl dokumentų, kuriais remiamasi šioje civilinėje byloje klastojimo, nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti priešingai, kadangi sprendžiant klausimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, su šiuo reikalavimu susijusias aplinkybes galima patikrinti civilinio proceso tvarka.
31. Nenustačius reikšmingų argumentų dėl aplinkybių, kurios galėtų būti nustatytos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, darytina išvada, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimas ir įrodymų rinkimas gali būti atliekamas civilinėje byloje pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Nagrinėjamu atveju sustabdžius bylos nagrinėjimą, būtų pažeisti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai ir jo ekonomiškumo principo reikalavimai (CPK 7 straipsnis).
32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo institutą, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės E. T. prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės E. T. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki kol bus užbaigtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.