Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (gyvenamoji vieta nedeklaruota), nevedęs, nedirbantis, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. 2021 m. lapkričio 5 d. laikotarpiu nuo 22 val. iki 2021-11-06 2 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), prieškambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su S. Š. dėl dingusio benzininio pjūklo metu, sudavė nukentėjusiajam S. Š. rankomis, kojomis, kietu buku daiktu ir daiktu, turinčiu briaunas, daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė daug sužalojimų smūgių vietose. A. M. nukentėjusiajam S. Š. sudavė kietu buku daiktu, tai yra rankomis ar kojomis, mažiausiai 8 smūgius į galvą ir padarė sužalojimus viršutinėje lūpoje, mažiausiai 4 smūgius daiktu ar įrankiu, kurio traumuojančiame paviršiuje yra atsikišę bukos briaunos savybių paviršiai, į galvą ir padarė muštines žaizdas kaktoje ir kairėje pakaušio pusėje, mažiausiai 9 kartus spyrė koja bei smūgiavo daiktu, kurio traumuojančiame paviršiuje yra atsikišusios bukos briaunos, į nugarą ir padarė sužalojimus krūtinėje ir nugaroje su šonkaulių abipusiais lūžiais, 1 kartą spyrė į pilvą ir padarė plonosios žarnos pasaito plyšimą. S. Š. mėginant prisidengti nuo suduodamų smūgių, sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių į rankas ir padarė sužalojimus rankose. Nuo A. M. suduotų smūgių griūdamas S. Š. patyrė kairio žastikaulio skeveldrinį atvirą lūžį su kairio alkūnkaulio lūžiu bei masyvia kraujosruva aplinkiniuose audiniuose. Kairės rankos atviras žastikaulio lūžis, plonžarnės pasaito plyšimas bei daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dėl daugybinių kūno sumušimų ir žaizdų galvoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimų bei minkštųjų audinių sumušimų ir kraujosruvų minkštuosiuose audiniuose galvoje, krūtinėje, nugaroje, rankose, abipusių šonkaulių, kairio žastikaulio ir alkūnkaulio lūžių, plonžarnės pasaito plyšimo tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku ir, išsekus širdies veiklai, S. Š. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu suduodamas daugybinius smūgius ir taip padarydamas daug kūno sužalojimų, A. M. itin žiauriai nužudė S. Š..

Kaltinamasis A. M. parodė, kad vakare, kaip ir visada važiuodamas iš darbo turėjo su savimi alaus ir atėjo pas S. atsigerti alaus. Pas jį buvo kaimynė R. K., kurią iš matymo pažinojo. Jam davė pinigų, kad parvežtų degtinės, saldainių, cigarečių, šampano. Nuvažiavo, parvežė ir jie visi trys gėrė. Moteris gėrė mažiau, jis su S. daugiau. Jau vakarėjo, jis užmigo prie stalo, nes buvo labai apgirtęs ir nenorėjo eiti namo. S. miegojo kitame kambaryje, jis atsikėlęs, puolė ant jo, įsikibo į pečius, šaukė ant jo, bet nesuprato, dėl ko. Jis pastūmė jį vieną kartą, jis atsitrenkė į duris, tada atsikėlė ir vėl antrą kartą puolė ir tą kartą jis net kartu su juo virto ir atsitrenkė į virtuvines duris. Susibraižė rankas, matė, kad tų stiklų prikritę. Tuo momentu pamatė, kad jo rankos yra sukruvintos nuo tų stiklų, rado virtuvėje rankšluostį, nusivalė rankas ir galvojo, kad S. pargriuvo, nes prisitrenkė, manė, kad gal pagulės ir atsikels. Išeidamas į namus užtrenkė laukines duris, išeidamas rankšluostį numetė kieme. O apie visą įvykį sužinojo ryte nuvažiavęs prie parduotuvės. Sutiko kaimyną, jis pasakė, kad buvo užėjęs ir rado S. negyvą. Tada smarkiai išsigando ir vėl išgėrė, po to kažkiek praėjo laiko ir sulaikė policija. Jis su S. nesipyko, jokio konflikto neturėjo. Tą „Varną“ ne jis pavogė, o jo draugas. Tą vakarą jie apie pjūklą nešnekėjo, kalbėdavo kitom dienom, kai išgerdavo. Jis jam nesudavė, jis galėjo virsdamas į spinteles ar į duris susidaužti galvą. Kai išėjo, S. taip ir pasiliko prieangyje prie virtuvės. S. sužalojimai atsirado nuo virtimo, jo nemušė nei kojomis, nei rankomis. Jis net ir girtas žinojo, kad S. invalidas, tai kaip jį mušti. Dėl ko ranka jam sutraukta, tai nežinojo. Matydavo, kad sunkiai vaikšto, tai karutį patempdavo vietoj jo, kad jam lengviau būtų. Jam sunku buvo vaikščioti, tai pasiremdavo lazda, bet kai prasivaikščiodavo, tai paskui lazdos neimdavo, nes apsiprasdavo kojos. Prieš visą tą įvykį jis buvo nukritęs. Yra pats pasakojęs, kad krito ant boilerio, kad ant kedės krito skaudžiai. Yra ant laiptų žiemą kritęs. Kai tyrimo metu užsiminė, kad žmogus turėjo tiek sumušimų, tai jie to neištyrė, neišsiklausinėjo. Prieš dvi ar tris dienas iki įvykio jis buvo kritęs. Važinėdavo jis dviračiu, tik paskutiniu laiku nevažiuodavo, nes kojoms sunku buvo, tik stumdavosi dviratį.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad brolis gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name. Jis niekur nedirbo, tik gaudavo iš darbo biržos pašalpą, bet jie dalį paimdavo, neduodavo pinigų, nes išgėrinėjo. Ketvirtadienį, lapkričio 4 d., apie 17 val., jam skambino, o prieš tai lapkričio 1 d. visi buvo susitikę. Jis prieš dvi savaites gal buvo griuvęs, tai tos žaizdos neįėjo į aprašymą. Jis jai pasakojo, kad buvo kritęs, nes jo šonas buvo mėlynas, bet jau buvo išgijęs. Kai buvo atvykę, brolis jau vaikščiojo, tik sakė, kad dar skauda, bet tie sužalojimai buvo seni ir neįskaitomi į paskutinius smūgius ir lūžius. Lapkričio 4 d. sakė, kad turi atvažiuoti A. ir jau buvo atvažiavusi R. K., buvo atsivežusi du butelius po 0,7 l kartu su vairuotoju J. B.. Atvažiavo pas kaimyną D. V., prašė priimti miegoti, bet jis nepriėmė, tai ji atvažiavo į jų kiemą ir pasiliko miegoti kelias dienas. Ar jie gėrė, nežino, ar tas A. jau buvo atvykęs, bet prieš pat vakarą jos brolis paskambino D. V. ir pasakė, kad nuvažiuotų nupirkti dar alkoholio. D. V. nevažiavo, tai važiavo tas, pardavėja sakė, kad pirko du butelius „baltos“ ir dar kažką už 50 eurų. Tai vyko lapkričio 4 d. vakare. Kitą dieną vyko balius ir R. davė jam 100 eurų ir jis su kažkokiais dar dviem kaimynais ėjo į parduotuvę ir vėl pirko gėrimus. Prisigėręs vakare atėjo ir, kaip R. K. pasakojo, pradėjo duris daužyti, kad įleistų, o ji ir jos brolis jau miegojo. Jis daužė duris, buvo girtas ir brolis ėjo atrakinti. Tada jau prasidėjo tas įvykis. R. K. sakė, kad dar dingo jos pinigų, nes ji turėjo kuprinę koridoriuje, ji sakė, kad jis savavališkai paėmė. Lapkričio 5 d. vakare tas įvykis prasidėjo, buvo sudaužyti virtuvės durų stiklai, rėmai išlaužyti, visos stalo gėrybės, indai buvo ant žemės išdaužyta. Visur buvo kraujai, bet jie buvo išvalyti. Tas raudonas rankšluostis buvo paimtas iš vonios kambario ir numestas palei kelią dirvoje. Buvo sulankstytas žarsteklis, tai, matyt, su juo ir daužė ir per galvą, nes skylė buvo brolio galvoje, buvo nuplėšta ausis. Jis pats taip negalėjo susidaužyti. Nežino, kelintą jis išėjo, bet R. pasislėpė, nes bijojo, kad bus suspardyta ir šalia gulės. Jis jos nerado, nes R. pasislėpė, bet jis norėjo ir ją nužudyti, ji taip pasakojo. Naktį iš lapkričio 5 d. į lapkričio 6 d. ji pabėgo iš namų ir atbėgo pas kaimyną, papasakojo viską. Kai išaušo, tas kaimynas nuėjo ir paskambino jos broliui, pasakė, kad įvyko toks įvykis. Jos brolis paskambino jai, tada ji iškvietė policiją, tai jau buvo lapkričio 6 d. Brolis neturėjo invalidumo, tik ji jau buvo pradėjusi tvarkyti. Jis eidavo, normaliai vaikščiodavo, tik jam skaudėjo. Rankų jam buvo sausgyslės patrauktos. O su lazda jis eidavo, bet šiaip su dviračiu važiuodavo iki parduotuvės. Jeigu jis girtas būdavo ir nuvirsdavo, tai neatsikeldavo, eidavo per kambarį keturiomis iki lovos. O šiaip tai jis negriūdavo. Invalidumą turėjo gauti dėl sąnarių, galėjo artritas būti. Jis buvo ramaus būdo, niekada prieš nieką rankos nebuvo pakėlęs. Niekada nebuvo dėl pjūklo barnių. Paskutinį kartą brolį matė lapkričio 1 d. Brolis buvo kritęs ir rodė jos marčiai, kad, kur šonkauliai, buvo mėlynė, buvo šiaip tik susitrenkęs. O jeigu būtų lūžę, tai būtų labai skaudėję.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jam paskambino kaimynas D. V., pasakė, kad matė pro durų plyšiuką, kad užmuštas, sakė, kad atvažiuotų į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo, buvo GMP, policija. Jis gulėjo koridoriuje išsitiesęs ir viskas. Paskutinį kartą jį gyvą matė savaitė ar dvi savaitės iki įvykio, jis veždavo jam maistą. Brolis vištas augino, žuvis šerdavo. Brolio rankos buvo sutrauktos, neišsitiesė. Jis vaikščiodavo, važiuodavo su dviračiu. Brolio pirštai buvo sutraukti, bet jis galėdavo stiklinę paimti, rankas sulenkti jis galėjo. Jis malkų atsinešdavo, krosnį pasikurdavo, išsivalydavo, kirvį irgi laikydavo. Paskutiniu metu gal ir nevažiavo dviračiu, tik vaikščiojo.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji nuvažiavo į svečius pas S., dažnai aplankydavo. Nusivežė degtinės, jis mėgdavo išgerti. Jie gėrė, ji tą vakarą neišvažiavo namo. Gal apie 9 val. ryto atėjo A. M., prisėdo prie stalo.. Jie su S. gurkšnojo ir A. M. irgi prie stalo prisėdo. Tada niekas nėjo pirkti alkoholio, nes dar buvo. Ji degtinės negėrė daug, jie nedaug išgėrė, dar liko iš butelio. S. prašė stirną parnešti nuo kelio ir dar kažko prašė ir A. M. išėjo. Kai jis parnešė tą stirną, jie susikivirčijo, kad ar nelupta, ar prastai nulupta. Vakare A. M. atėjo su trenksmu, S. buvo virtuvėje, o ji buvo kambaryje. Išgirdo balsą ir pažino, kad tas pats balsas yra. S. jau buvo duris užsikabinęs ar užsirakinęs. Atrodo timptelėjo duris, S. pasakė: „eik valkata namo, nevalkatauk“. Tada jis ar spyrė ar trenkė į duris, bet S. nėjo durų atidaryti. Tada jis priėjo prie lango ir į langą stiprokai pabarškino. Po to S. ėjo atidaryti durų ir, kai duris atidarė, prasidėjo: „Vagie, atiduok mano „sthil“, atiduok“. Ji jo nematė, bet ten prasidėjo kivirčai, kad nieko nepavogė, kad davė susipjaustyti. Kiek suprato, tai tas „sthil“ pjūklas malkoms pjaustyti. Kilo triukšmas, jis pradėjo šūkauti, kad „kas šįvakar pasitaikys, tai visiems paleisiu žarnas“. Ji labai išsigando, nežinojo, kur jai reikia dingti. Pamatė kažkokį kambariuką ar sandėliuką, stumtelėjo duris, jos atsivėrė, įbėgo ir uždarė duris. Triukšmas koridoriuje buvo, tada jis pradėjo didėti ir pasigirdo virtuvėje. S. pasakė: „tu manęs nestumdyk“ ir kažkoks indas krito nuo stalo. Vis šūkavo: „aš paleisiu žarnas ką sutiksiu kely“. Kai prasidėjo bildesys, tai kažkas nukrito nuo stalo ir subildėjo kibiras. Po to S. pasakė, kad jo nestumdytų. Kai S. pasakė „nestumdyk manęs“, pasigirdo didžiulis triukšmas, pabiro stiklai. Tas, kuris triukšmą kėlė, išėjo ir paleido iš lauko į langą akmenį ir išbiro stiklai. Po kelių minučių vėl buvo didelis trenksmas ir biro stiklai. Gal antrą kartą metė vėl į langą. Po to viskas nurimo, tik po kurio laiko, po kiek minučių, išgirdo smulkių stikliukų traškėjimą, lyg dėtų į emaliuotą kibirą. Traškėjo stikliukai ir manė, kad išdaužė virtuvės langą, ir S. renka tuos stikliukus į kibirą. Lyg vaikščiojo kažkas po virtuvę, bet ji niekur nėjo, nes labai bijojo. Po to viskas nutilo ir buvo tylu. Nežino, kiek ten laiko išbuvo, bet buvo labai išsigandusi. Pamažu per tą kambariuką išlindo į virtuvę, matė, kad lyg stalas pasuktas, bet niekur labai nesižvalgė. Kai išėjo iš to kambariuko, tai degė tik šviesa virtuvėje. Durys buvo praviros, pradarė jas ir pamatė, kad S. guli. Pajudino S. už kojos, tyliai pasakė, kad keltųsi, kad kur guli, nes dar bijojo, kad gal tas kažkur šalia yra. Jai neatsakė, nubėgo pas D. V.. Prašė, kad D. paimtų telefoną ir paskambintų. Jis atsakė, kad jam sąskaita baigiasi, kad jis neskambins. Dažnai su S. pabendraudavo. Ant dviračio jis gerai važiuodavo, jam sunkiau pėsčiomis būdavo eiti, nes su kojomis turėjo problemų. Pirštai jo irgi buvo šiek tiek sutraukti.

Liudytojas D. V. parodė, kad naktį, apie 2 val. nakties, atėjo R.. Sakė, kad yra labai išsigandusi, kad ten muštynės vyksta, kad kažkoks bildesys, susistumdymas. Klausė, ar darė ką nors, sakė, kad S. arba miega, arba kažkas yra nutikę. Ji iš jo išvyko apie 7 val. ryto, jau buvo prašvitę. Vėliau nuėjo patikrinti pas S. Š. ir pamatė koridoriuje gulintį lavoną. Jis paskambino jo broliui, atvažiavo brolis ir policija.

Liudytojas A. G. parodė, kad A. M. atėjo pas jį vidurnaktį permiegoti. Ryte pasakė, kad neteko draugo, susiėmė už veido, nesakė, kaip neteko. D. V. pasiuntė žiūrėti. Jis pamatė žuvusį žmogų.

Policijos tyrėja liudytoja E. J. parodė, kad apklausos metu kaltinamasis sėdėjo susiėmęs už galvos ir kartojo: „ką aš padariau?“. Parodymus surašė apie tai, ką jis kalbėjo. Tuo metu jokių klausimų nekilo, jis nuoširdžiai verkė, gailėjosi ir prisipažino.

Įvykio vietos apžiūros metu ant keliuko rastas ir paimtas rausvos spalvos rankšluostis. Namo prieškambaryje ant grindų rastas S. Š. lavonas su smurto žymėmis. Apžiūros protokole užfiksuota, kad išdaužtas durų stiklas, o ant grindų aptiktos raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraują, dėmės (t. 1, b. l. 15–43).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad ant įvykio vietos apžiūros metu rasto ir paimto rankšluosčio pastebimos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo (t. 1, b. l. 44–54).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1021/2021(02) konstatuota, kad S. Š. mirties priežastis – daugybiniai kūno sumušimai ir žaizdos galvoje, kairėje rankoje, odos nubrozdinimai bei minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose galvoje, krūtinėje, nugaroje, rankose, abipusiai šonkaulių, kairio žastikaulio ir alkūnkaulio lūžiai, plonžarnės pasaito plyšimas. Tai komplikavosi vidiniu kraujavimu, trauminiu šoku ir mirtimi išsekus širdies veiklai. S. Š. kūne konstatuota daug sužalojimų ir nuo šių sužalojimų žmogus mirė. Sužalojimai galvoje padaryti suduodant mažiausiai 12 smūgių, sužalojimai krūtinėje ir nugaroje padaryti suduodant mažiausiai 9 smūgius, plonosios žarnos pasaitas plyšo nuo 1 smūgio, sužalojimai rankose padaryti mažiausiai 11 smūgių. S. Š. kraujyje rasta 3,16 ‰ etilo alkoholio (t. 1, b. l. 67–74).

Ekspertas Ą. S. paaiškino, kad girtumas šiek tiek slopina skausmo pojūtį, tačiau skausmą vis tiek jautė, nėra taip, kad visai nejaustų skausmo, skausmą jautė tik gal ne taip, bet malonių pojūčių nejuto. Nužudytasis, atsižvelgiant į sužalojimų didelį skaičių, sužalojimų pobūdį, intensyvumą, jautė skausmą nepaisant promilių, padaryta virš 30 sužalojimų, kankinimo apibrėžimo teismo medicinoje nėra, bet šiek tiek kentėjo. Sužalojimai dilbiuose, plaštakose dažniausiai susiformuoja, kai žmogus pasyviai mėgina gintis, dengtis rankomis nuo patiriamų smūgių, tokie sužalojimai būdingi savigynai. Kietas, bukas daiktas, turintis briaunas, gali būti, pvz., skaldyta pliauska, žaizda galvoje padaryta galbūt net vienu smūgiu, lazda, pagaliu su nelygiu reljefu. Koksartrozė – degeneracinis klubo sąnarių susirgimas, šis susirgimas nieko bendro su mirtimi neturėjo, tik parodo, kad žmogus buvo ligotas. Nužudytojo fizinė būklė esant tokioms ligoms silpnesnė, įtakojo ir raumenų silpnumas, ir judesių netikslumas. Nužudytasis buvo silpnesnis nei neturintis tokių sutrikimų, koordinacija sutrikusi, o lazda – trečias atraminis taškas – leidžia išsilaikyti nenugriuvus.

2021-11-06 16 val. 12 min. A. M. nustatytas 2,64 ‰ girtumas (t. 1, b. l. 171).

Iš 2021-11-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti iš VTMT Kauno ekspertinio skyriaus paimti S. Š. rūbai – trumpikės, kojinės, džinsinės kelnės, apatinės kelnės, apatiniai marškinėliai, dveji apatiniai marškiniai, džemperis. Apžiūros protokole užfiksuota, kad dalis rūbų sutepta raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują (t. 2, b. l. 31–43).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad A. M. kūne užfiksuoti šie sužalojimai: smakro apatinėje dalyje 15 mm įbrėžimas, ant dešinės rankos pirštų užfiksuoti nubrozdinimai, ties kairiu petimi 50 mm dydžio kraujosruva (t. 2, b. l. 50–59).

Apžiūros metu ant A. M. marškinėlių, džemperio ir batų užfiksuotos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (t. 2, b. l. 61–70).

Teismo posėdžio metu A. M. nepripažino, kad jis nužudė A. Š., teigė, jog jie susistumdė, o nustatytus sužalojimus S. Š. patyrė nuo griuvimo, arba jie buvo padaryti anksčiau. Tokia versija neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Byloje, remiantis R. K. parodymais, nustatyta, kad A. M. pas S. Š. išgertuvių dieną lankėsi kelis kartus, su juo bendravo. Kai paskutinį kartą A. M. atėjo pas S. Š., R. K. pasislėpė namo pagalbinėje patalpoje ir girdėjo triukšmą: S. Š. reikalavo, kad A. M. pasišalintų, pastarasis nepakluso, reikalavo, kad S. Š. atiduotų benzininį pjūklą, kilo triukšmas, biro langų stiklai, paskui viskas nutilo. Išėjusi iš pagalbinės patalpos, R. K. išvydo gulintį S. Š., kuris nerodė gyvybės ženklų. Toje pačioje vietoje vėliau buvo aptiktas S. Š. lavonas. Apie tai, kad A. M. sumušė A. Š., parodo tas faktas, kad įvykio vietos apžiūros metu netoli A. Š. namo buvo rastas A. M. numestas kruvinas rankšluostis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. M. pripažino, kad jis mušė A. Š. (t.2, b.l.188-190). Šią aplinkybę patvirtino tyrėja E. J., kuri teismui paaiškino, kad A. M. gailėjosi nužudęs A. Š.. Pažymėtina dar ir tai, kad A. M. smūgių sudavimą S. Š. pripažino ir ikiteisminio tyrimo teisėjai, kai buvo sprendžiamas jo suėmimo klausimas (t.2, b.l.149-152). A. M. smakro apatinėje dalyje užfiksuotas įbrėžimas, ant dešinės rankos pirštų užfiksuoti nubrozdinimai, ties kairiu petimi kraujosruva, o ant A. M. marškinėlių, džemperio ir batų užfiksuotos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes.

Taigi kolegija mano, kad niekas kitas, o A. M., suduodamas daugybę smūgių S. Š., nužudė S. Š. ir už tyčinį nužudymą turi atsakyti.

A. M. yra kaltinamas dėl kvalifikuoto nužudymo, jam inkriminuojama tai, kad jis S. Š. nužudė šiam būnant bejėgiškos būklės ir itin žiauriai.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad S. Š. sunkiai vaikščiojo, iš dalies valdė rankas. Kita vertus, S. Š. nebuvo neįgalus, jis sugebėjo pats tvarkytis namuose, nueidavo iki parduotuvės, pasiruošdavo malkų, netgi važiuodavo dviračiu. Įvykio dieną jis smarkiai girtavo, nenustatyta, kad A. M. jį specialiai nugirdė. Kaip paaiškino ekspertas A. S., sprendžiant iš patirtų sužalojimų ant rankų, S. Š. gynėsi, vadinasi, jis, dar kartą atėjus pas jį A. M., sugebėjo susigrumti su juo. Aptartų argumentų pagrindu kolegija mano, kad šio nužudymą kvalifikuojančio pagrindo (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) nenustatyta, todėl jį pašalina iš kaltinamojo akto.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-235-222/2016, 2K-316-1073/2018).

Specialisto išvada nustatyta, kad A. M. nukentėjusiajam S. Š. sudavė daugiau kaip 30 smūgių. Sužalojimai galvoje padaryti suduodant mažiausiai 12 smūgių, sužalojimai krūtinėje ir nugaroje padaryti suduodant mažiausiai 9 smūgius, plonosios žarnos pasaitas plyšo nuo 1 smūgio, sužalojimai rankose padaryti mažiausiai 11 smūgių. Dėl suduodant minėtus smūgius patirtų daugybinių kūno sužalojimų nukentėjusysis mirė. A. M. po pavartoto intensyvaus fizinio smurto prieš nukentėjusįjį paliko jį negyvą. Toks brutalus A. M. elgesys, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis, jų lokalizacija, jo elgesys iškart po nusikalstamos veikos padarymo peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį. Kaltinamasis, suduodamas daugybę smūgių rankomis, kojomis, kažkokiu įrankiu nukentėjusiajam į galvą, suvokė itin žiaurų nukentėjusiojo gyvybės atėmimo būdą, todėl A. M. turi atsakyti už kvalifikuotą nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, už kurio padarymą sankcija numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. A. M. anksčiau buvo teistas (2, b.l.93-94), tačiau teistumas išnykęs, būdamas darbingo amžiaus nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, daug kartų baustas administracine tvarka (t.2, b.l.97-106. Kita vertus, nužudymas iš anksto suplanuotas nebuvo, įvyko dėl buitinio konflikto, kilusio po išgertuvių tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, anksčiau jie draugavo. Teismas atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus skiria laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė už sankcijos minimumą.

Nukentėjusiojo sesuo R. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo priteisti 10 000 Eur laidojimo išlaidų ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t.3,b.l.43-44). Pagal pateiktus dokumentus laidojimo išlaidas sudaro žvakės, salės nuoma, duobės kasimas ir kt.- 225 Eur (t.3,b.l.46), gedulingi pietūs, papuošimas apie karstą -417,50 Eur (t.3, b.l.48), laidojimo reikmenys -850 Eur (t.3, b.l.49), iš viso 1492,50 Eur. Laidojimo išlaidos yra protingos, pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl jos turi būti priteisiamos iš kaltinamojo (Civilinio kodekso 6.291 straipsnis).

Kitos išlaidos-buto remontas, paminklas nėra pagrįstos dokumentais. Nors nukentėjusioji nurodė, kad paminklas kainuos 5000-7000 Eur, tačiau nepateikė tokią kainą patvirtinančių dokumentų, tas pats pasakytina ir apie buto remontą, kurį nukentėjusioji įvertino 3000 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo įvykio praėjo beveik metai, tačiau išlaidos paminklui bei galimam buto remontui nėra patvirtintos dokumentais. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamosios bylos Nr. 1A-552-150/2015 nutartyje nurodė, kad iki šiol nukentėjusioji ar jos atstovas nepateikė sutarties dėl paminklo statymo, tokio objekto pavyzdžio (eskizo). Nutartyje buvo pažymėta, kad negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad paminklo statymo išlaidos sudaro daugiau nei pusę visos V. B. civiliniu ieškiniu reikalaujamos atlyginti turtinės žalos. Įvertinus tai, kas nustatyta, taip pat išlaidų specifiškumą, darytina išvada, kad vien nukentėjusiosios teiginių nepakanka priteisti jai turtinę žalą šioje dalyje iš A. B.. V. B., todėl priteistinos turtinės žalos dydis mažinamas. Panaši situacija yra ir nagrinėjamoje byloje, todėl teismas priteisia tik išlaidas, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. Neturtinę žalą privalo atlyginti kaltinamasis. Nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad S. Š. gyveno atskirai, nuolat girtavo, jo ir sesers nesiejo stiprus emocinis ryšys. Teismo nuomone, sesers prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė, todėl ją mažina iki 10 000 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti iš kaltinamojo 579,64 Eur už advokato paslaugas nagrinėjant bylą (t.3, b.l.127). Šios išlaidos susidarė dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamajame procese.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad iš jo yra priteisiama didelė suma nukentėjusiajai, išlaidos, susijusios su būtinos teisinės pagalbos teikimu iš kaltinamojo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. M. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu - kai kaltinamasis yra suimtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 ir 302 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą ir nustatyti, kad bausmės atlikimo pradžia yra 2021 m. lapkričio 6 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš A. M. priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. 1492,50 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Tauragės AVPK saugomus daiktus – S. Š. rūbus – trumpikes, kojines, džinsines kelnes, apatines kelnes, apatinius marškinėlius, dvejus apatinius marškinius, džemperį, įvykio vietos apžiūros metu paimtą rankšluostį, nuoplovas, A. M. panagių turinį, A. M. rūbus, prie bylos pateiktą CD laikmeną – sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš A. M. priteisti 579,64 Eur už gynėjo suteiktą teisinę pagalbą netenkinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.