Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas, kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai E. L., o būtent: 2018 m. liepos mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia tampė nukentėjusiąją E. L. už plaukų, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, I. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai E. L., būtent: 2018 m. spalio mėnesio pabaigoje, po 2018-10-22 dienos, iki 2018 metų lapkričio mėnesio pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia diržu sudavė gulinčiai nukentėjusiajai E. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, koja užlipo ant veido, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Be to, I. L. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – dukrai E. L., būtent: 2018-12-12 apie 21.50 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai E. L. vieną kartą į krūtinės sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis I. L. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2018 m. liepos mėn. buvo supykęs, įvyko buitinis timptelėjimas už plaukų. Dukrai timptelėjo už plaukų. Sutinka, kad jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji neverkė, nieko nesakė, tuo metu nesuprato, kad sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra dukra. Dabar supranta, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Toks jo elgesys yra netinkamas. Savo elgesį vertina blogai. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Niekas nematė patempimo už plaukų. Kiek jam žinoma, dukra po kurio laiko pasiskundė mamai. Įvykio metu buvo blaivus. Kai timptelėjo dukrai už plaukų, ji jam trenkė. Dėl daugelio priežasčių susidėjo pyktis, dėl to taip ir įvyko. Tuo metu konfliktas įvyko dėl indų ar tvarkymosi. Apsipyko ir viskas pasibaigė. Su sugyventine buvo nesutarimai dėl dukters elgesio. Yra neteistas. Toks jo elgesys auklėjant vaiką nėra tinkamas. Tuo metu neįsivaizdavo, kaip kitaip galėtų pasielgti. Turi problemų su dukra dėl auklėjimo. Į specialistus nesikreipė. Patys nėra išsilavinę. Dėl antro nusikaltimo kaltinamasis paaiškino, kad pripažįsta, jog trenkė diržu. Pasižiūrėjo dienyną, pamatė, kad buvo praleistos pamokos, tai buvo paskutinis taškas ir nesusilaikė. Vedžiojo dukrą į mokyklą, kad tik lankytų pamokas. Kadangi dukra atsigulė ant nugaros, trenkė su diržu per kojas, rankas. Nežino, kiek smūgių sudavė. Tuo pačiu kartu užlipo jai koja ant veido, nes ji yra labai stipri, nereaguoja. Sutinka, kad jo veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą. Žymių ant kūno nematė. Nukentėjusioji neverkė, bent jau prie jo. Ji supyko. Žadėjo neiti į mokyklą, bet galiausiai išėjo. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), galbūt spalio mėn. Nenori, kad dukra nelankytų pamokų. Jiems su dukra buvo labai blogai. Pagal įstatymus savo elgesį vertina blogai. Šio įvykio metu buvo blaivus. Jis visai negeria. Tą rytą jos į mokyklą nevedė, bet prieš tai kas rytą ją į mokyklą vesdavo. Nežino, kodėl ji neidavo į mokyklą, jai 14 metų. Tuo tarpu buvo žuvusi klasiokės mama, tai priežasčių neiti į mokyklą dukra turėjo daugybę. Pasirinko diržą kaip problemos sprendimą. Dukros dar neatsiprašė. Dėl trečio nusikaltimo paaiškino, kad gruodžio 12 d. buvo draugės jubiliejus. Jo metu susistumdė su kaimyne. Nežino, kaip ten atsirado vaikas. Tą dieną nesipyko. Atsimena, kad jį spardė kaimynė. Buvo sumuštas ir išvežtas, negalėjo apsiginti. Sugyventinė irgi neprisimena, kas tuo metu nutiko. Galbūt dukra galėjo įlįsti į tarpą, bandyti skirti, tai kliuvo ir jai. Gal galėjo būti, kad smogė dukrai kumščiu, tikrai neprisimena. To įvykio metu stumdėsi trise: jis, kaimynė ir sugyventinė. Anksčiau daug sportavo sunkiąją atletiką. Kai gimė dukra, sportus baigė. Dukra yra labai stipraus charakterio. Galėjo taip atsitikti, kad dukrai trenkė kumščiu į krūtinę. Alkoholis trukdo prisiminti, kas tą vakarą nutiko. Tuo metu tarpais atvažiuodavo J. P. vyras, jis buvo blaivus, galėjo pasirūpinti jo dukra. Pagal šiuos įstatymus netinkamai elgėsi su vaiku. Sugyventinė galėjo matyti įvykį. Visi svečiai galėjo matyti jo elgesį. Toks susistumdymas įvyko pirmą kartą. Dukra kvietė policijos pareigūnus. Kai skambino pareigūnams, dukra įvardino, kad jis smurtauja. Galėjo būti, kad dėl išgerto alkoholio neprisimena savo veiksmų. Kaltinimas yra pagrįstas. Blogai vertina savo elgesį. Nežino, kaip ateityje auklės dukrą. Jų šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos grupę. Su specialistais nebendrauja. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dabar lankosi pas sugyventinę. Yra paskirti susitikimai, bet į juos dar nėjo. Ketina vaikščioti į susitikimus, kad padėtų išspręsti kilusias problemas. Dar nelanko pozityvios tėvystės kursų, nesikreipė į psichologą. Domėjosi, sužinojo, kad tokie kursai yra vedami Kuršėnuose, bet reikia stoti į eilę. Darbo biržoje neregistruotas, nedirba. Niekas netrukdė jam to padaryti. Ketina ateityje imtis priemonių, kad tai nepasikartotų. Lankys kursus. Apmąstė savo veiksmus. Lankysis pas psichologą. Daugiau turbūt nieko nereikia imtis. Dabar su dukra jau bendrauja, nes baigėsi apribojimas. Sutaria gerai. Jau grįžo gyventi kartu su dukra. Problemų su dukra nekilo, nes grįžta vakarais. Dirba namuose buities darbus. Gyvena iš draugės gaunamų pajamų. Susitaikė su nukentėjusiąja ir įstatymine atstove, teikia teismui susitaikymo protokolą. Gera valia susirašė šį susitaikymo protokolą. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per mamos gimtadienį 2018-12-12 apie 22-23 val. ji iškvietė policiją, nes tėvai susimušė ir tėvas jai trenkė. Viskas vyko namuose (duomenys neskelbtini). Mama su tėčiu pradėjo pyktis, pradėjo muštis. Svečiai daugiausiai gynė mamą. Koridoriuje jie susistumdė. Kai ji ėjo, tėvas jai sutrenkė kumščiu vieną kartą į krūtinės dešinę pusę. Jai pasirodė, kad taikosi į veidą, bet ji pasitraukė ir smūgis kliuvo į krūtinę, skaudėjo, žymių, mėlynių nebuvo. Tada ji išbėgo į lauką ir paskambino į policiją. Tėtis jos neatsiprašė. Anksčiau jos atsiprašydavo, bet ir vėl tas pats būdavo. Ją mušdavo dėl smulkmenų, dėl mokyklos, pažymių, pamokų lankymo. Su diržu ją yra mušęs lapkričio mėnesį ar spalį, 2018 metais. Mama išėjo į darbą ir tėtis, įsijungęs dienyną, pamatė, kad ji pabėgo iš kūno kultūros ir pavėlavo į istoriją. Tada ją diržu mušė apie 10 minučių. Ji gulėjo ant nugaros, trenkė kur pataikė, daugiausia kliuvo į rankas, dar su koja užlipo ant veido, skaudėjo žandikaulį. Mamai nenorėjo sakyti, nors žandikaulis buvo truputį ištinęs ir ant kojų nuo diržo buvo mėlynės, o ant rankų buvo „driūžės". Niekas žymių nematė, niekam nepasakojo, nes mokykloje visi galvoja, kad jų šeima gera. Vasarą, liepos mėnesį buvo susipykusi su tėčiu. Jis atėjo į kambarį, pradėjo jai tampyti už plaukų, ji užsimojo ir jam pataikė į nosį. Ji nežino, kodėl ją tampė už plaukų, nepaaiškino už ką. Tada mama pamatė ir juos išskyrė. Kai tampė už plaukų, skaudėjo. Mama pykdavo ant tėčio, kad šis prieš ją smurtauja, bet neturi jėgų išvaryti, nes tėtis neturi kur eiti (1 t., b. l. 67-68).

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad parodymus duoti sutinka. I. L. yra jos sugyventinis, kartu gyvena 12 metų, veda bendrą ūkį, turi bendrą 14 metų dukrą E. L.. 2018-12-12 nuo 17 val. namuose buvo švenčiamas jos gimtadienis. Buvo ji, I. ir svečiai: jos seserys J. M. ir J. R., draugės J. J. ir J. L.. Namuose atskirai nuo jų buvo dukra. Švęsdami vartojo alkoholį. Jie su I. susipyko, apsistumdė. Kas buvo po to, ji nelabai gerai atsimena, ji nuėjo į kambarį, tada I. susipyko su kažkuria jos drauge, kas toliau ten tarp jų vyko, ji nežino, nurodyti negali, nematė, nes buvo kitame kambaryje. Žino, kad Irmantas užgavo dukrą E., kuri iškvietė policiją. E. sakė, kad tėvas jai trenkė į pilvą, nesakė, ar skaudėjo, bet tikriausiai skaudėjo. Visa tai ji sužinojo iš E kitą dieną, kai ši grįžo iš močiutės, kuriai buvo perduota. E. kūno neapžiūrėjo, dukra nusiskundimų neturi. Per ją I. dukters atsiprašė, o dukra su tėvu nebendrauja. I. prieš dukrą smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau niekur nesikreipė, nes bijojo, kad neatimtų vaiko. Tai trečias kartas, kai jis smurtavo prieš E. Pirmą kartą I. smurtavo vasarą. Tada visi trys: I., ji ir dukra dirbo prie namo, Sodo gatvėje ir I. su E. labai stipriai susipyko dėl darbo. Konflikto metu buvo suduoti smūgiai, kur nurodyti negali, nes ji puolė ginti dukrą. Jis E. pastūmė ir E. nugriuvo. Antras kartas buvo, kai ji buvo darbe. Galėjo būti 2018 m. lapkričio pabaigoje. Namuose tėvas E. mušė diržu, už tai, kad parnešė blogus pažymius, nėjo į mokyklą, vėlavo į pamokas. Apie tą įvykį, kad tėvas mušė ją diržu, E. papasakojo po kelių dienų. Tada ji E. kūno neapžiūrėjo, dukra sakė, kad nieko ant kūno nėra. Tėvo ir dukters tarpusavio santykiai blogi apie tris metus, kai prasidėjo namo statybos Sodo gatvėje. Tėvas nesupranta dukters, kad ji yra vaikas, gali suklysti ir padaryti ne viską, kaip pagal taisykles, nemoka būti nuolaidesnis (1 t., b. l. 71-74).

Liudytoja G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-12-12 22.04 val. patruliuojant gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad (duomenys neskelbtini) namuose agresyvus ir neblaivus tėvas keikiasi, tranko daiktus ir stumdosi. 22.11 val. nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pastebėjo vyriškį, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra I. L.. Vyras teigė, kad namuose įvyko žodinis konfliktas. Kartu su juo nuėjus į (duomenys neskelbtini) butą išsiaiškinti įvykio aplinkybių, namuose rado nepilnametę mergaitę E. L., kuri teigė, jog bute 2018-12-12 apie 21.50 val. tarp jos ir tėčio buvo konfliktas, kurio metu tėtis I. L. kumščiu trenkė jai į krūtinę bei ją pastūmė, sukeldamas fizinį skausmą. E. L. sveikata nesiskundė, akivaizdžių smurto žymių ant mergaitės kūno nesimatė. I. L. paklausus, ar trenkė savo dukrai, šis teigė, kad galimai galėjo konflikto metu kliudyti dukrą. Alkoholio matuokliu jam nustatė 1.22 promilių neblaivumą. Mergaitės mama V. M. miegojo kitame kambaryje, kai buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, ji teigė konflikto nemačiusi. Įvykio vietoje ant stalo matėsi alkoholio buteliai, namų aplinka tvarkinga. I. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Mergaitė pagal vaiko perdavimo ir priėmimo aktą perduota močiutei A. L. (1 t., b. l. 77-78).

Liudytoja J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra I. L. ir V. M. kaimynė. Su V. daugiau bendraudavo, su I. sutaria nelabai. Iš V. pasakojimų žinodavo, kaip šis elgiasi namuose, kad susinervinęs namuose daužo daiktus, taip išliedamas savo pyktį. 2018-12-12 prieš 19 val. nuėjo pas V. ir I. į namus, kur buvo švenčiamas V. gimtadienis. Nuo pat pradžių I. buvo labai įkyrus ir visą laiką kalbėjo, kad šiandien balius baigsis taip, jog jis pareis iš Purienų. Apie 22 val., koridoriuje būnant visiems dalyvavusiems šventėje, I. pradėjo kabinėtis, įvyko susistumdymas. Kadangi koridoriuje buvo daug žmonių, ji nepastebėjo, kuriuo momentu ir kaip I. sutrenkė E.. Po apsistumdymo E. pasakė, kad tėvas jai trenkė ir ji kvies policiją. Jie visi E. pritarė. Ar E. verkė ir ar jai skaudėjo, nurodyti negali. Tačiau suprato, kad skaudėjo, nes daug jėgos turintis vyras smurtavo prieš mergaitę. Su E. ji bendrauja, jos pasišneka. Jau po šio incidento E. jai pasakojo, kad tėvas ir anksčiau prieš ją smurtavo, kažkada ryte prieš mokyklą už dvejetą buvo ją suspardęs. Be to, vasarą E. su tėvu irgi buvo susimušusi ir motina juos skyrė. Viskas vyko 2018 metais, datų tikslių nežino (1 t., b. l. 86-89).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra V. M. draugė. V. daug metų gyvena kartu su I. L., turi 14 metų dukrą, tik nėra įregistravę santuokos. Su V. ir su I jos tarpusavio santykiai yra geri. 2018-12-12 vakare, apie 19.30 val. atvyko pas V su I į namus, į V. gimtadienio šventę. Šventės metu jokių incidentų nebuvo. Į namus susiruošė apie 21.30 val. ir būnant lauke, jų namo kieme, į kiemą išbėgo E. L., kuri pasakė, kad namuose mušasi, stumdosi. Tuo metu namuose buvo pasilikusi tik kaimynė J., V., I. ir E.. Ji ir dar dvi J. ir J. parbėgo į V. namus, bet jau niekas nebevyko. Kaip ji suprato, kaimynė J. susistumdė su I.. Kad E. konflikto metu gavo nuo tėvo, ji tuo metu nežinojo, niekas tos aplinkybės nesakė. Apie tai daug vėliau pasakė pati V., kad E. tą vakarą nuo tėtės gavo ar ją pastūmė. Kad namuose E. tėvo ar motinos būtų baudžiama fizinėmis bausmėmis, ar kaip kitaip skriaudžiama, jai nėra žinoma. E. su jos sūnumi lanko tą pačią klasę, bet mokykloje E. nieko klasės draugams nesipasakoja (1 t., b. l. 92-95).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių rajono socialinių paslaugų centre atvejo vadybininke. Yra V. M. ir I. L. šeimos atvejo vadybininkė nuo 2019 m. sausio mėnesio pradžios. Šeima į rizikos apskaitą yra įrašyta po incidento, įvykusio 2018-12-12, dėl galimo I. L. smurto prieš nepilnametę dukrą E. L.. Su E bendravo tik kartą, 2019-01-09 posėdžio metu, kuomet šeimai buvo taikyta atvejo vadyba. Posėdžio metu E apie smurtą nieko nepasakojo, o jie daug neklausinėjo. Mergaitės mama sakė, kad ji pati nematė, kaip I. L. 2018-12-12 smurtavo prieš dukrą, bet sakė, kad anksčiau jis buvo uždavęs E, tačiau kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis, nenurodė. Tėtis pokalbio metu su ja yra pripažinęs, kad anksčiau yra sudavęs dukrai, jis išsireiškė, kad ji „prisiprašė", kad jį išprovokuoja dukros elgesys, nes ši neklauso, laiku negrįžta į namus, nesimoko ir yra suprastėję pažymiai. I. L. teigia, kad paskutinio atvejo neprisimena, nes buvo girtas. Iki tol ši šeima nebuvo žinoma, duomenų apie galimai naudojamą smurtą E. L. atžvilgiu nebuvo gauta iš niekur. Šeimai pagalbos plane yra numatyta abiems tėvams lankyti pozityvios tėvystės kursus ir negirtauti, planas artimiausiu metu turi būti pradėtas vykdyti, abu tėvai su juo yra susipažinę ir įsipareigoję jį vykdyti (1 t., b. l. 98-101).

Liudytoja F. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Yra klasės, kurioje mokosi E. L., auklėtoja. 2019 metų sausio mėnesio pradžioje po klasės valandėlės E. pasiliko su ja pasikalbėti ir užsiminė, kad namuose yra problemų, konkrečiai jų neįvardijo, pasakė, kad pergyvena dėl mamos. Apie smurtą iš tėčio pusės, nei įvykusį 2018 m. gruodžio mėnesį, nei kada anksčiau, E. nieko nepasakojo, nes nėra atvira. Kai ji paklausė, ar ji gali kuo nors padėti, E. atsakė, kad negali. E. labai draugiška, niekada neatsisako padėti, yra kovotoja už teisybę. E. tėčio nepažįsta, nėra mačiusi, o su E. mama bendrauja dažnai, ši teiraujasi, kaip sekasi dukrai. Su E. ir jos šeima mokykla jokių problemų neturėjo, nebuvo duomenų, kad galimai namuose prieš E. smurtaujama, ar taikomos fizinės bausmės (1 t., b. l. 104-111).

Tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog I. L. galimai naudoja smurtą prieš savo nepilnametę dukrą E. L. (1 t., b. l. 5-16).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje, smurtą patyrusios nepilnametės būsena, asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 17-20).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 21-24).

Duomenys iš ataskaitų žiūryklės, iš kurių matyti, kad E. L. pranešimas apie smurtą gautas 2018-12-12 22.04 val. (1 t., b. l. 25-28).

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėta garso įrašo kopija, gauta iš bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 119-121).

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėta policijos pareigūnų filmuota 30 s. medžiaga (1 t., b. l. 122-124).

Teismas, laikydamasis LR BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu konstatuoja, kad kaltinamojo I. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo I. L. prisipažinimas, nukentėjusiosios E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai ir kt., patvirtina, jog I. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku – 2018 m. liepos mėnesį, kaltinime nurodytoje vietoje, tyčia tampė nukentėjusiajai E. L. už plaukų, o vėliau, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku – laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio pabaigos iki 2018 m. lapkričio mėnesio pabaigos, tyčia diržu sudavė gulinčiai nukentėjusiajai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, koja užlipo ant veido, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai E. L. fizinį skausmą. Taip pat surinkti įrodymai patvirtina ir tai, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje I. L. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. L. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad I. L. įvykdė tris nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę dėl 2018-12-12 nusikaltimo sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.), dėl kitų nusikaltimų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

LR BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas „ad hoc“ (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis LR BK 38 str. nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikymo pagrindu paprastai taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra kaltininkui palankių bylos aplinkybių (paprastai apibūdinančių jo asmenybę ir padarytą veiką), leidžiančių manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad I. L. įvykdė tris nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis atsiprašė nukentėjusiosios – savo nepilnametės dukters, su ja susitaikė, nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip rodo bylos medžiaga, I. L. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 127), nagrinėjama byla I. L. atžvilgiu yra pirma byla jo gyvenime, tiek bylos duomenimis, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, asmuo nebaustas ir administracine tvarka (1 t., b. l. 128), nedirbantis (1 t., b. l. 129). Šiuo atveju teismui nėra pagrindo abejoti nei dėl I. L. nuoširdaus apgailestavimo ir smerkiamo savo elgesio įvertinimo, nei dėl nuostatos ateityje nedaryti nusikalstamų veikų, nei dėl nukentėjusiosios E. L. tikrosios valios susitaikyti su I. L.. Kaip teismo posėdžio metu teigė kaltinamasis, toks jo elgesys auklėjant vaiką nėra tinkamas, tokį savo elgesį vertina blogai, yra paskirti susitikimai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, ketina į juos vaikščioti, kad padėtų išspręsti kilusias problemas, domėjosi, jog yra pozityvios tėvystės kursai, ketina ateityje imtis priemonių, kad tai nepasikartotų, lankys kursus, apmąstė savo veiksmus, lankysis pas psichologą. Kaip teigė posėdžio metu kaltinamasis, po įvykių jis jau bendrauja su dukra, su ja sutaria gerai, susitaikė tiek su nukentėjusiąja, tiek ir su jos įstatymine atstove, todėl prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė taip pat teigė, kad nori, jog byla būtų nutraukta dukrai ir tėvui susitaikius, I. L. už tokį elgesį nukentėjusiosios atsiprašė, dukra gera valia pasirašė susitaikymo protokolą.

Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad nors LR BK 38 str. įstatymų leidėjas naudoja vienaskaitą „<...padaręs baudžiamąjį nusižengimą...>, <...prisipažino padaręs nusikalstamą veiką...>, kas sudaro prielaidą manyti, jog nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik asmuo, padaręs vieną nusikalstamą veiką arbe kelias veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tačiau analizuojant teismų praktiką matyti, kad tai, jog asmuo yra padaręs kelias nusikalstamas veikas, nelaikytina kliūtimi taikyti LR BK 38 str. nuostatas ir asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys 2K-349/2006, 2K-475/2011 ir kt.) ir toks LR BK 38 str. nuostatų taikymas neprieštarauja baudžiamojo įstatymo nuostatoms. Nors kasacinėje praktikoje tiesiogiai nėra nurodoma, kad LR BK 38 str. taikymas galimas ir padarius kelias nusikalstamas veikas, tačiau iš nutartyse nurodomų motyvų matyti, kad tokioje situacijoje, kai asmeniui atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas ir tada, kai jis padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojo įstatymo pažeidimų neįžvelgia. Be to, analogišką praktiką taikė ir Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-616/2016.

Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog I. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas LR BK 38 straipsnis ir I. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja E. L..

Atsižvelgus į nusikaltimų pobūdį bei siekiant, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir tuo padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 9 p., 70 str., 72² str.), I. L. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokami darbai ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai E. L. buvo skirtas gynėjas advokatas Modestas Švažas. Byloje gauta 2019-03-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1470, iš kurios matyti, kad už E. L. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 65 Eur (2 t., b. l. 21). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai E. L., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (LR BPK 103 str.).

Daiktiniai įrodymai - trys kompaktiniai diskai su garso/vaizdo įrašais, paliktini prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

I. L. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltinamajam ir nukentėjusiajai E. L. susitaikius ir baudžiamąją bylą I. L. atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti susitaikymo protokolą tarp I. L. ir E. L., kuriame užfiksuota, kad I. L. susitaikė su nukentėjusiąja E. L., pretenzijų kaltinamajam neturi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, I. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimties) valandų nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant šiuos darbus atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, I. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti I. L., kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš I. L. 65 Eur valstybei už nukentėjusiajai E. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus - tris kompaktinius diskus su garso/vaizdo įrašais, palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.